- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-146-23-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., A. P., M. P.
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- L. V., L. P., A. P., M. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (praneeja), Aruno Sutkeviciaus, raytinio proceso tvarka inagrinejo treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prayma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareikejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atsakovui Kauno apskrities virininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., L. P., A. P. ir M. P., del administraciniu aktu panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas praymu kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma ir prae panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..
Pareikejas nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos nuosavybes teises i dali A. S. iki ˛emes nacionalizavimo nuosavybes teise valdyto (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini). Taicau 1991 m. gruod˛io 12 d. prayma atkurti nuosavybes teises i savo tevo P. P. iki nacionalizacijos valdyta (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) padave ir L. P.. Kaip nuosavybes teise i ˛eme patvirtinanti dokumenta P. P. ipediniai pateike 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta, patvirtinanti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini) pardave P. P.. Kadangi A. S. iki nacionalizacijos priklause tik (duomenys neskelbtini) ha ˛emes, todel atsakovas nepagristai L. V. atkure nuosavybes teises i didesni ˛emes sklypa.
Atsakovas ir treciasis suinteresuotas asmuo L. P. su pareikejo praymu sutiko.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo L. V. su pareikejo praymu nesutiko.
Šalies argumentai
L. V. nurode, kad iuo atveju buvo praleisti Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti kreipimosi i teisma terminai. Atsakovas, per pareikeja inicijaves i teismo procesa, apie gincijamus aktus ˛inojo nuo 2003 metu ir jokiu kliuciu jam kreiptis anksciau i pareikeja nebuvo. Duomenys apie L. V. atkurtas nuosavybes teises galejo ir turejo buti surinkti anksciau. L. V. nurode, kad nuosavybes teise i ˛eme jai atkurta daugiau nei prie deimt metu, todel reikalavimas panaikinti gincijamus aktus iurkciai pa˛eid˛ia teisinio stabilumo ir teisetu lukesciu principus. Be to, byloje nera pakankamai irodymu, patvirtinanciu, kad dali A. S. ˛emes sklypo buvo igijes P. P..
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendimu pareikejo prayma patenkino ir panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ ir Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..
Teismas nurode, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti vieaji interesa, kreipiasi i teisma ir prao panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo (praymo) padavimo terminas, kuris skaiciuotinas nuo momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti ivada, kad atitinkamas sprendimas pa˛eid˛ia vieaji interesa. Nagrinejamu atveju apie gincijamus aktus Kauno apygardos prokuratura su˛inojo 2006 m. gegu˛es 3 d., gavusi Kauno apskrities virininko prayma inicijuoti iu aktu panaikinima. Prayma panaikinti minetus aktus prokuroras padave 2006 m. gegu˛es 18 d. ir termino kreiptis i teisma nepraleido. Teismas nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos nuosavybes teises i 4,95 ha A. S. iki nacionalizacijos valdytos ˛emes (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybes teises i A. S. ˛eme, buvo vadovautasi (duomenys neskelbtini) 1931 m. lapkricio 11 d. mokesciu sarau, kuriame irayta, kad A. S. buvo (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Teismas nurode, kad prayma atkurti nuosavybes teises i P. P. iki nacionalizacijos valdyta (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) padave jo sunus L. P.. Atkuriant nuosavybes teises i P. P. iki nacionalizacijos valdyta ˛emes sklypa, pretendentai L. P. ir V. J. P., kurio ipediniai yra A. P. ir M. P., pateike 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta, kuriame nurodyta, kad A. S. pardave P. P. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini). Teismas nurode, kad Kaiiadoriu rajono apylinkes teismas, inagrinejes civiline byla Nr.2-205-574/2007 pagal iekoves L. V. iekini, 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendimu konstatavo, kad pripa˛inti mineta 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta negaliojanciu, nera pagrindo. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi Kaiiadoriu rajono apylinkes teismo 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendima paliko nepakeista. Todel 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo aktas laikytinas teisetu ir pakankamu irodymu, patvirtinanciu, kad A. S. pardave P. P. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) (Administraciniu bylu teisenos istatymo 58 straipsnio 2 dalis). Teismas nurode, kad A. S., dali ˛emes sklypo 1940 m. liepos 22 d. pardaves P. P., iki nacionalizacijos nuosavybes teise valde (duomenys neskelbtini) ha ˛emes. L. V. negalejo igyti daugiau teisiu nei turejo buves ˛emes savininkas A. S.. Vadinasi, pa˛eid˛iant Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam ˛emes savininkui. Todel gincijami aktai yra neteiseti ir turi buti panaikinti. Teismas taip pat nurode, kad Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarime Nr.IX-1701 „Del problemu, susijusiu su nuosavybes teisiu i ˛eme, mika ir vandens telkinius atkurimu, sprendimo“ yra pa˛ymejes vieojo intereso svarba nuosavybes teisiu atkurimo procese ir ipareigojes prokuratura ginti viea interesa bei siekti, kad sprendimai, kuriais neteisetai atkurtos nuosavybes teises, butu panaikinti. Todel L. V. argumentai, kad ioje byloje gincijamu aktu panaikinimas pa˛eistu jos, kaip sa˛iningos igijejos, teises bei teisetu lukesciu ir teisinio apibre˛tumo principus, laikytini nepagristais. Prokuroras nagrinejamu atveju pagristai emesi pa˛eisto vieojo intereso gynimo priemoniu.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inagrinejes treciojo suinteresuoto asmens L. V. apeliacini skunda, 2009 m. bir˛elio 25 d. sprendimu ji patenkino: panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima ir prieme nauja – pareikejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atmete kaip nepagrista.
Teismas remesi gincijamu administraciniu sprendimu priemimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad is istatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, io istatymo priemimo diena esantis valstybiniu, visuomeniniu, kooperatiniu organizaciju (imoniu) ar kolukiu ˛inioje arba iu organizaciju yra perleistas nuosavyben fiziniams asmenims, nuosavybes teisiu atstatymo tvarka ir salygas (1994 m. sausio 11 d. istatymo Nr. I-366 redakcija).
Pa˛ymejo, kad analogikos nuostatos yra itvirtintos ir iuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kuri skelbia, kad is istatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriu nuosavybes teises buvo pradetos atkurti pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“, nuosavybes teisiu atkurimo testinumo pripa˛inimo bei atkurimo tvarka ir salygas ivertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte savininkas apibre˛iamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriam pagal i istatyma atkuriamos nuosavybes teises i ilikusi nekilnojamaji turta.
Teismas priejo prie ivados, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas, tiek pagal iuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas turto savininkas turetu buti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybes teise priklause turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybes teise buvo pa˛eista, kai jam priklauses turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas.
ˇeme, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priemus deklaracija, kuria visa Lietuvos ˛eme paskelbta tautos, t. y. valstybes, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai del ˛emes nusavinimo raomi nebuvo. Del to, atkuriant nuosavybes teise i ˛eme, turi buti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teises aktus buvo nusavintos ˛emes savininkas 1940 m. liepos 22 d. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos Aukciausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2002 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-171/2006; 2007 m. gruod˛io 19 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-585/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracineje byloje Nr.A3-232/2003; 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracineje byloje Nr.A17-274/2007; 2008 m. liepos 4 d.nutartis administracineje byloje Nr.A146-1284/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad nekilnojamojo turto perleidimo tvarka, sudarant 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo akta tarp A. S. ir P. P., reglamentavo Rusijos imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417-1428 straipsniai. Rusijos imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417 straipsnis nustate, kad visu nekilnojamuju turtu pardavimas atliekamas pirkimo aktais, o 1420 straipsnis numate, kad pirkimo aktas daromas notarine tvarka.
Nekilnojamojo turto daiktiniu teisiu (taip pat ir teisiu igytu pagal turto perleidimo sutartis) iraymo i ipotekos knygas tvarka reguliavo 1936 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos ipotekos istatymas. Pagal io istatymo 30 straipsni nekilnojamojo turto nuosavybes teise, kai tas turtas perleid˛iamas, igyjama iraymu igijejo i ipotekos knygas nuo iraymo laiko.
Ipotekos istatymo nuostatos i esmes keite nuosavybes santykiu reguliavima, todel buvo ivedamos palaipsniui. io istatymo ivedamieji ir pereinamieji nuostatai nurode, kad Ipotekos istatymas pradeda veikti nuo 1938 m. sausio 1 d. Ryium su tuo Vyresniojo Notaro istaiga buvo panaikinta, o visos jos bylos, knygos ir registrai atiduodami atitinkamoms ipotekos istaigoms. Vyresniojo Notaro neinagrinetus aktus nurodyta tvirtinti ipotekos teisejui Notariato istatymo nustatyta tvarka. Pradejus veikti iam istatymui nustojo galios Ipotekos istatymui prietaraujancios iki tol veikusios civilines teises nuostatos (Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 6 straipsnis). Pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8 straipsni nekilnojamojo turto perleidimai laikinai galejo buti daromi senaja tvarka, taciau tokius aktus turejo tvirtinti ipotekos teisejas Notariato istatymo nustatyta tvarka, jeigu istatymai reikalavo tvirtinti. I prad˛iu toks terminas buvo nustatytas atuoniems menesiams nuo istatymo isigaliojimo, o veliau pratestas iki 1940 m. sausio 1 d. Veliau Ipotekos istatymo 1940 m. sausio 13 d. pakeitimu pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8 straipsni iki 1942 m. sausio 1 d. nekilnojamasis turtas galejo buti perleid˛iamas ir neiraytas i ipotekos knygas. Jeigu buvo perleid˛iamas nekilnojamasis turtas, neiraytas i ipotekos knygas, tai suinteresuotas akto dalyvis galejo prayti ipotekos teiseja Notariato istatymo nustatyta tvarka akta tvirtinti. Akta patvirtines teisejas nurodyta akte turta turejo irayti i ipotekos knygas pradinio iraymo tvarka. Istatymo 364 straipsnis, esantis skyriuje apie pradini nekilnojamuju turtu irayma i ipotekos knygas, nurode nekilnojamojo turto savininkui teise prayti irayti jo turta i ipotekos knygas kiekvienu metu, t.y. numate neterminuota irayma, taciau io straipsnio 2 dalyje buvo ivardyti atvejai, kai turtas privalejo buti i ipotekos knygas iraomas. Vienas i iu atveju buvo turto perleidimas sutartimi. Taigi nuosavybes teisei atsirasti po Ipotekos istatymo isigaliojimo buvo reikalingas sudetinis juridinis faktas - sutartis ir turto iraymas. Tai reikia, kad subjektines nuosavybes teises atsiradimas po Ipotekos istatymo isigaliojimo 1938 m. sausio 1 d. buvo siejamas su iame istatyme numatytu reikalavimu ivykdymu (Lietuvos Aukciausiojo teismo 2001 m. sausio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-38/2001).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartyje nurodyta, kad 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo aktas Kauno apskrities ipotekos teisejo 1940 m. liepos 24 d. nutarimu buvo iraytas i ipotekos knyga (b. l. 103-109). ia aplinkybe patvirtina ir iraas, esantis 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akte (b. l. 16-17).
Nors pagal 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta P. P. buvo suteikta teise nupirkta (duomenys neskelbtini) ha ploto ˛eme valdyti, taciau pagal tuo metu galiojusio Ipotekos istatymo nuostatas is pirkimo - pardavimo aktas 1940 m. liepos 22 d. nebuvo registruotas ipotekos knygoje, todel ˛emes pirkejas P. P. ˛emes nacionalizavimo momentu pagal pirkimo - pardavimo akta nuosavybes teisiu i ˛eme nebuvo igijes (˛r. Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-539/2002; 2002 m. spalio 14 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-1490/2002). Taigi pagal tuo metu galiojusius teises aktus 1940 m. liepos 22 d., t.y. nacionalizavimo momentu, minetos ˛emes savininku dar buvo A. S.. Todel tiek pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“, tiek pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma asmenims, kurie pretenduoja i A. S. ˛eme, galejo buti atkurtos nuosavybes teises i visa jam nuosavybes teise priklausiusi (duomenys neskelbtini) ha ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), plota.
Apeliacines instancijos teismas pa˛ymejo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ia administracine byla, turejo aikintis, kam pagal tuo metu atitinkamoje Lietuvos Respublikos vietoveje galiojusius teises aktus nuosavybes teise priklause ˛eme, i kuria skund˛iamais administraciniais aktais buvo atkurta nuosavybes teise treciajam suinteresuotam asmeniui L. V., jos nacionalizavimo momentu, t.y. 1940 m. liepos 22 d..
Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas, nuosavybes teisiu atkurimo testinumo pripa˛inimo bei atkurimo tvarka reglamentuoja specialus istatymas, t.y. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnis).
Kaiiadoriu rajono apylinkes teismas 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi pripa˛ino, kad 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo aktas, sudarytas tarp A. S. ir P. P., yra galiojantis. Taciau bendrosios kompetencijos teismai, nagrinedami ginca del 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akto pripa˛inimo negaliojanciu, ji vertino pagal tuo metu galiojusius teises aktus, kurie reguliavo nekilnojamojo turto pardavima tvarka, t.y. vertino i pirkimo - pardavimo akta civiliniu teisiniu aspektu. Taciau bendrosios kompetencijos teismai nevertino nuosavybes teisiu i parduota ˛eme atsiradimo momento, taip pat nesprende klausimo, kas nuosavybes teise valde mineta ˛emes sklypa jos nacionalizavimo momentu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacines instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas i ginca, neivertino minetu aplinkybiu ir padare nepagrista ivada, jog, pa˛eid˛iant Pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam ˛emes savininkui.
IV.
2009 m. rugpjucio 25 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. praymas atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009, kuriuo prao atnaujinti procesa byloje ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima palikti nepakeista. Taip pat prao atnaujinus procesa taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir sustabdyti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr. 04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3 priedo dalies del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V. galiojima.
Prayma atnaujinti procesa grind˛ia Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu ir nurodo, kad nesutinka su apeliacines instancijos teismo priimtu sprendimu bei mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines bylos aplinkybes, i kuriu matyti, kad P. P. nuosavybes teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini), todel ir nuosavybes teises i ia ˛eme turi buti atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims (P. P. giminaiciams).
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
V.
Praymas atnaujinti procesa netenkintinas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra iimtine procedura, kuri taikoma tik ypatingais atvejais grie˛tai laikantis ABTI IV skyriuje nustatytu proceso atnaujinimo salygu ir tvarkos. ABTI 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, u˛baigtos isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas iame skirsnyje, t.y. ABTI IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai ivardyti ABTI 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.
ABTI 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinedamas prayma del proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar praymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytu terminu ir ar jis pagristas io istatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Darytina ivada, kad procesas gali buti atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi salygas: praymas pateiktas nepraleidus istatymu nustatyto termino (ABTI 156 straipsnis); praymas pateiktas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTI 153 straipsnio 2 dalis).
Remiantis ABTI 156 straipsnio 1 dalimi praymas del proceso atnaujinimo gali buti paduodamas per tris menesius nuo to dienos, kai ji padaves subjektas su˛inojo arba turejo su˛inoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 buvo priimtas ir isiteisejo 2009 m. bir˛elio 25 d. Treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. praymas atnaujinti procesa Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas 2009 m. rugpjucio 25 d. Taigi praymo del proceso atnaujinimo pateikimo terminas nepraleistas.
Akcentuotina, kad sprend˛iant proceso baigtoje administracineje byloje atnaujinimo klausima, byloje priimtu teismu procesiniu sprendimu teisetumo ir pagristumo klausimas nera nagrinejamas i esmes. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nera esminiu ir akivaizd˛iu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda byloje priimtus teismu procesinius sprendimus pripa˛inti neteisetais ir kuriu baigtinis saraas yra nurodytas Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalyje. iu aplinkybiu (proceso atnaujinimo pagrindu) buvima turi pagristi prayma del proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamu argumentu, patvirtinanciu istatyme numatytu proceso atnaujinimo pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinejamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys prao atnaujinti procesa Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. iuo pagrindu procesas gali buti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima ar nutarti. Taciau treciuju suinteresuotu asmenu prayme del proceso atnaujinimo nera akivaizd˛iu argumentu, kurie patvirtintu ia administracine byla nagrinejusiu teismu padarytus esminius materialines teises normu pa˛eidimus. Tretieji suinteresuoti asmenys savo prayme nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 25 d. sprendime neatsi˛velge i apeliantes L. V. skunde idestytus motyvus bei argumentus. Mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines bylos aplinkybes, i kuriu matyti, kad P. P. nuosavybes teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini). Ivertinus treciuju suinteresuotu asmenu pateikto praymo turini matyti, kad praymo argumentacija i esmes yra orientuota i faktines bylos puses analize, t. y. bylos aplinkybiu tyrima bei irodymu vertinima – tretieji suinteresuoti asmenys siekia irodyti, kad nuosavybes teises i ginco ˛eme turi buti atkurtos P. P. giminaiciams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Tuo tarpu Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybes atnaujinti procesa, siekiant dar karta ivertinti bylos faktine puse (dar karta tirti bylos aplinkybes ir dar karta vertinti bylos irodymus). Pabre˛tina, kad byloje nera duomenu, kad byla nagrineje teismai pa˛eide Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, numatancia, jog teismas irodymus ivertina pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto inagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teiseju kolegijos nuomone, remiantis prayme del proceso atnaujinimo idestytais motyvais, nera pagrindo konstatuoti, jog byla nagrineje teismai, ioje administracineje byloje priimdami sprendimus, padare esmini materialines teises normu pa˛eidima, todel procesas iuo pagrindu neatnaujinamas.
Atsi˛velgiant i tai, kas idestyta, darytina ivada, jog treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. praymas del proceso atnaujinimo yra nepagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todel atmestinas, o procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 atsisakytina atnaujinti ( ABTI 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
nutaria:
L. P., A. P. ir M. P. praymo atnaujinti procesa netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareikejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atsakovui Kauno apskrities virininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., L. P., A. P. ir M. P., del administraciniu aktu panaikinimo.
Nutartis neskund˛iama.