Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-16 · Administracinė byla Nr. P-146-23-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
P-146-23-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
Suinteresuotas asmuo
L. P., A. P., M. P.
Atsakovas
Kauno
Trečiasis asmuo
L. V., L. P., A. P., M. P.
Administracine byla Nr. P146–23/2010 Procesinio sprendimo kategorija (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. baland˛io 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (pranešeja), Aruno Sutkeviciaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prašyma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareiškejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašyma atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., L. P., A. P. ir M. P., del administraciniu aktu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas prašymu kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma ir praše panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (miška) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..

Pareiškejas nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos nuosavybes teises i dali A. S. iki ˛emes nacionalizavimo nuosavybes teise valdyto (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini). Taicau 1991 m. gruod˛io 12 d. prašyma atkurti nuosavybes teises i savo tevo P. P. iki nacionalizacijos valdyta (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) padave ir L. P.. Kaip nuosavybes teise i ˛eme patvirtinanti dokumenta P. P. ipediniai pateike 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta, patvirtinanti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini) pardave P. P.. Kadangi A. S. iki nacionalizacijos priklause tik (duomenys neskelbtini) ha ˛emes, todel atsakovas nepagristai L. V. atkure nuosavybes teises i didesni ˛emes sklypa.

Atsakovas ir treciasis suinteresuotas asmuo L. P. su pareiškejo prašymu sutiko.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo L. V. su pareiškejo prašymu nesutiko.

Šalies argumentai

L. V. nurode, kad šiuo atveju buvo praleisti Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti kreipimosi i teisma terminai. Atsakovas, per pareiškeja inicijaves ši teismo procesa, apie gincijamus aktus ˛inojo nuo 2003 metu ir jokiu kliuciu jam kreiptis anksciau i pareiškeja nebuvo. Duomenys apie L. V. atkurtas nuosavybes teises galejo ir turejo buti surinkti anksciau. L. V. nurode, kad nuosavybes teise i ˛eme jai atkurta daugiau nei prieš dešimt metu, todel reikalavimas panaikinti gincijamus aktus šiurkšciai pa˛eid˛ia teisinio stabilumo ir teisetu lukesciu principus. Be to, byloje nera pakankamai irodymu, patvirtinanciu, kad dali A. S. ˛emes sklypo buvo igijes P. P..

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendimu pareiškejo prašyma patenkino ir panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ ir Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (miška) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..

Teismas nurode, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešaji interesa, kreipiasi i teisma ir prašo panaikinti sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo (prašymo) padavimo terminas, kuris skaiciuotinas nuo momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad atitinkamas sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Nagrinejamu atveju apie gincijamus aktus Kauno apygardos prokuratura su˛inojo 2006 m. gegu˛es 3 d., gavusi Kauno apskrities viršininko prašyma inicijuoti šiu aktu panaikinima. Prašyma panaikinti minetus aktus prokuroras padave 2006 m. gegu˛es 18 d. ir termino kreiptis i teisma nepraleido. Teismas nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos nuosavybes teises i 4,95 ha A. S. iki nacionalizacijos valdytos ˛emes (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybes teises i A. S. ˛eme, buvo vadovautasi (duomenys neskelbtini) 1931 m. lapkricio 11 d. mokesciu sarašu, kuriame irašyta, kad A. S. buvo (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Teismas nurode, kad prašyma atkurti nuosavybes teises i P. P. iki nacionalizacijos valdyta (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) padave jo sunus L. P.. Atkuriant nuosavybes teises i P. P. iki nacionalizacijos valdyta ˛emes sklypa, pretendentai L. P. ir V. J. P., kurio ipediniai yra A. P. ir M. P., pateike 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta, kuriame nurodyta, kad A. S. pardave P. P. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini). Teismas nurode, kad Kaišiadoriu rajono apylinkes teismas, išnagrinejes civiline byla Nr.2-205-574/2007 pagal ieškoves L. V. ieškini, 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendimu konstatavo, kad pripa˛inti mineta 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta negaliojanciu, nera pagrindo. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendima paliko nepakeista. Todel 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo aktas laikytinas teisetu ir pakankamu irodymu, patvirtinanciu, kad A. S. pardave P. P. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) (Administraciniu bylu teisenos istatymo 58 straipsnio 2 dalis). Teismas nurode, kad A. S., dali ˛emes sklypo 1940 m. liepos 22 d. pardaves P. P., iki nacionalizacijos nuosavybes teise valde (duomenys neskelbtini) ha ˛emes. L. V. negalejo igyti daugiau teisiu nei turejo buves ˛emes savininkas A. S.. Vadinasi, pa˛eid˛iant Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam ˛emes savininkui. Todel gincijami aktai yra neteiseti ir turi buti panaikinti. Teismas taip pat nurode, kad Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarime Nr.IX-1701 „Del problemu, susijusiu su nuosavybes teisiu i ˛eme, miška ir vandens telkinius atkurimu, sprendimo“ yra pa˛ymejes viešojo intereso svarba nuosavybes teisiu atkurimo procese ir ipareigojes prokuratura ginti vieša interesa bei siekti, kad sprendimai, kuriais neteisetai atkurtos nuosavybes teises, butu panaikinti. Todel L. V. argumentai, kad šioje byloje gincijamu aktu panaikinimas pa˛eistu jos, kaip sa˛iningos igijejos, teises bei teisetu lukesciu ir teisinio apibre˛tumo principus, laikytini nepagristais. Prokuroras nagrinejamu atveju pagristai emesi pa˛eisto viešojo intereso gynimo priemoniu.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinejes treciojo suinteresuoto asmens L. V. apeliacini skunda, 2009 m. bir˛elio 25 d. sprendimu ji patenkino: panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima ir prieme nauja – pareiškejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašyma atmete kaip nepagrista.

Teismas remesi gincijamu administraciniu sprendimu priemimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad šis istatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, šio istatymo priemimo diena esantis valstybiniu, visuomeniniu, kooperatiniu organizaciju (imoniu) ar kolukiu ˛inioje arba šiu organizaciju yra perleistas nuosavyben fiziniams asmenims, nuosavybes teisiu atstatymo tvarka ir salygas (1994 m. sausio 11 d. istatymo Nr. I-366 redakcija).

Pa˛ymejo, kad analogiškos nuostatos yra itvirtintos ir šiuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kuri skelbia, kad šis istatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriu nuosavybes teises buvo pradetos atkurti pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“, nuosavybes teisiu atkurimo testinumo pripa˛inimo bei atkurimo tvarka ir salygas ivertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte savininkas apibre˛iamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriam pagal ši istatyma atkuriamos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta.

Teismas priejo prie išvados, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas turto savininkas turetu buti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybes teise priklause turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybes teise buvo pa˛eista, kai jam priklauses turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas.

ˇeme, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priemus deklaracija, kuria visa Lietuvos ˛eme paskelbta tautos, t. y. valstybes, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai del ˛emes nusavinimo rašomi nebuvo. Del to, atkuriant nuosavybes teise i ˛eme, turi buti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teises aktus buvo nusavintos ˛emes savininkas 1940 m. liepos 22 d. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-171/2006; 2007 m. gruod˛io 19 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-585/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14 d. nutartis administracineje byloje Nr.A3-232/2003; 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracineje byloje Nr.A17-274/2007; 2008 m. liepos 4 d.nutartis administracineje byloje Nr.A146-1284/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, kad nekilnojamojo turto perleidimo tvarka, sudarant 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo akta tarp A. S. ir P. P., reglamentavo Rusijos imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417-1428 straipsniai. Rusijos imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417 straipsnis nustate, kad visu nekilnojamuju turtu pardavimas atliekamas pirkimo aktais, o 1420 straipsnis numate, kad pirkimo aktas daromas notarine tvarka.

Nekilnojamojo turto daiktiniu teisiu (taip pat ir teisiu igytu pagal turto perleidimo sutartis) irašymo i ipotekos knygas tvarka reguliavo 1936 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos ipotekos istatymas. Pagal šio istatymo 30 straipsni nekilnojamojo turto nuosavybes teise, kai tas turtas perleid˛iamas, igyjama irašymu igijejo i ipotekos knygas nuo irašymo laiko.

Ipotekos istatymo nuostatos iš esmes keite nuosavybes santykiu reguliavima, todel buvo ivedamos palaipsniui. Šio istatymo ivedamieji ir pereinamieji nuostatai nurode, kad Ipotekos istatymas pradeda veikti nuo 1938 m. sausio 1 d. Ryšium su tuo Vyresniojo Notaro istaiga buvo panaikinta, o visos jos bylos, knygos ir registrai atiduodami atitinkamoms ipotekos istaigoms. Vyresniojo Notaro neišnagrinetus aktus nurodyta tvirtinti ipotekos teisejui Notariato istatymo nustatyta tvarka. Pradejus veikti šiam istatymui nustojo galios Ipotekos istatymui prieštaraujancios iki tol veikusios civilines teises nuostatos (Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 6 straipsnis). Pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8 straipsni nekilnojamojo turto perleidimai laikinai galejo buti daromi senaja tvarka, taciau tokius aktus turejo tvirtinti ipotekos teisejas Notariato istatymo nustatyta tvarka, jeigu istatymai reikalavo tvirtinti. Iš prad˛iu toks terminas buvo nustatytas aštuoniems menesiams nuo istatymo isigaliojimo, o veliau pratestas iki 1940 m. sausio 1 d. Veliau Ipotekos istatymo 1940 m. sausio 13 d. pakeitimu pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8 straipsni iki 1942 m. sausio 1 d. nekilnojamasis turtas galejo buti perleid˛iamas ir neirašytas i ipotekos knygas. Jeigu buvo perleid˛iamas nekilnojamasis turtas, neirašytas i ipotekos knygas, tai suinteresuotas akto dalyvis galejo prašyti ipotekos teiseja Notariato istatymo nustatyta tvarka akta tvirtinti. Akta patvirtines teisejas nurodyta akte turta turejo irašyti i ipotekos knygas pradinio irašymo tvarka. Istatymo 364 straipsnis, esantis skyriuje apie pradini nekilnojamuju turtu irašyma i ipotekos knygas, nurode nekilnojamojo turto savininkui teise prašyti irašyti jo turta i ipotekos knygas kiekvienu metu, t.y. numate neterminuota irašyma, taciau šio straipsnio 2 dalyje buvo išvardyti atvejai, kai turtas privalejo buti i ipotekos knygas irašomas. Vienas iš šiu atveju buvo turto perleidimas sutartimi. Taigi nuosavybes teisei atsirasti po Ipotekos istatymo isigaliojimo buvo reikalingas sudetinis juridinis faktas - sutartis ir turto irašymas. Tai reiškia, kad subjektines nuosavybes teises atsiradimas po Ipotekos istatymo isigaliojimo 1938 m. sausio 1 d. buvo siejamas su šiame istatyme numatytu reikalavimu ivykdymu (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2001 m. sausio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-38/2001).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustate, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartyje nurodyta, kad 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo aktas Kauno apskrities ipotekos teisejo 1940 m. liepos 24 d. nutarimu buvo irašytas i ipotekos knyga (b. l. 103-109). Šia aplinkybe patvirtina ir irašas, esantis 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akte (b. l. 16-17).

Nors pagal 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta P. P. buvo suteikta teise nupirkta (duomenys neskelbtini) ha ploto ˛eme valdyti, taciau pagal tuo metu galiojusio Ipotekos istatymo nuostatas šis pirkimo - pardavimo aktas 1940 m. liepos 22 d. nebuvo registruotas ipotekos knygoje, todel ˛emes pirkejas P. P. ˛emes nacionalizavimo momentu pagal pirkimo - pardavimo akta nuosavybes teisiu i ˛eme nebuvo igijes (˛r. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-539/2002; 2002 m. spalio 14 d. nutarti civilineje byloje Nr.3K-3-1490/2002). Taigi pagal tuo metu galiojusius teises aktus 1940 m. liepos 22 d., t.y. nacionalizavimo momentu, minetos ˛emes savininku dar buvo A. S.. Todel tiek pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“, tiek pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma asmenims, kurie pretenduoja i A. S. ˛eme, galejo buti atkurtos nuosavybes teises i visa jam nuosavybes teise priklausiusi (duomenys neskelbtini) ha ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), plota.

Apeliacines instancijos teismas pa˛ymejo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas šia administracine byla, turejo aiškintis, kam pagal tuo metu atitinkamoje Lietuvos Respublikos vietoveje galiojusius teises aktus nuosavybes teise priklause ˛eme, i kuria skund˛iamais administraciniais aktais buvo atkurta nuosavybes teise treciajam suinteresuotam asmeniui L. V., jos nacionalizavimo momentu, t.y. 1940 m. liepos 22 d..

Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas, nuosavybes teisiu atkurimo testinumo pripa˛inimo bei atkurimo tvarka reglamentuoja specialus istatymas, t.y. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas (Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnis).

Kaišiadoriu rajono apylinkes teismas 2007 m. gegu˛es 3 d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi pripa˛ino, kad 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo aktas, sudarytas tarp A. S. ir P. P., yra galiojantis. Taciau bendrosios kompetencijos teismai, nagrinedami ginca del 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akto pripa˛inimo negaliojanciu, ji vertino pagal tuo metu galiojusius teises aktus, kurie reguliavo nekilnojamojo turto pardavima tvarka, t.y. vertino ši pirkimo - pardavimo akta civiliniu teisiniu aspektu. Taciau bendrosios kompetencijos teismai nevertino nuosavybes teisiu i parduota ˛eme atsiradimo momento, taip pat nesprende klausimo, kas nuosavybes teise valde mineta ˛emes sklypa jos nacionalizavimo momentu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacines instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ši ginca, neivertino minetu aplinkybiu ir padare nepagrista išvada, jog, pa˛eid˛iant Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam ˛emes savininkui.

IV.

2009 m. rugpjucio 25 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prašymas atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009, kuriuo prašo atnaujinti procesa byloje ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima palikti nepakeista. Taip pat prašo atnaujinus procesa taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir sustabdyti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“ bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr. 04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (miška) atstatymo natura (duomenys neskelbtini)“ 3 priedo dalies del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V. galiojima.

Prašyma atnaujinti procesa grind˛ia Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu ir nurodo, kad nesutinka su apeliacines instancijos teismo priimtu sprendimu bei mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines bylos aplinkybes, iš kuriu matyti, kad P. P. nuosavybes teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini), todel ir nuosavybes teises i šia ˛eme turi buti atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims (P. P. giminaiciams).

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesa netenkintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtine procedura, kuri taikoma tik ypatingais atvejais grie˛tai laikantis ABTI IV skyriuje nustatytu proceso atnaujinimo salygu ir tvarkos. ABTI 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, u˛baigtos isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas šiame skirsnyje, t.y. ABTI IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTI 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.

ABTI 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinedamas prašyma del proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytu terminu ir ar jis pagristas šio istatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Darytina išvada, kad procesas gali buti atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi salygas: prašymas pateiktas nepraleidus istatymu nustatyto termino (ABTI 156 straipsnis); prašymas pateiktas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTI 153 straipsnio 2 dalis).

Remiantis ABTI 156 straipsnio 1 dalimi prašymas del proceso atnaujinimo gali buti paduodamas per tris menesius nuo to dienos, kai ji padaves subjektas su˛inojo arba turejo su˛inoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 buvo priimtas ir isiteisejo 2009 m. bir˛elio 25 d. Treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prašymas atnaujinti procesa Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas 2009 m. rugpjucio 25 d. Taigi prašymo del proceso atnaujinimo pateikimo terminas nepraleistas.

Akcentuotina, kad sprend˛iant proceso baigtoje administracineje byloje atnaujinimo klausima, byloje priimtu teismu procesiniu sprendimu teisetumo ir pagristumo klausimas nera nagrinejamas iš esmes. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nera esminiu ir akivaizd˛iu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda byloje priimtus teismu procesinius sprendimus pripa˛inti neteisetais ir kuriu baigtinis sarašas yra nurodytas Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šiu aplinkybiu (proceso atnaujinimo pagrindu) buvima turi pagristi prašyma del proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamu argumentu, patvirtinanciu istatyme numatytu proceso atnaujinimo pagrindu buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalis).

Nagrinejamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys prašo atnaujinti procesa Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali buti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima ar nutarti. Taciau treciuju suinteresuotu asmenu prašyme del proceso atnaujinimo nera akivaizd˛iu argumentu, kurie patvirtintu šia administracine byla nagrinejusiu teismu padarytus esminius materialines teises normu pa˛eidimus. Tretieji suinteresuoti asmenys savo prašyme nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 25 d. sprendime neatsi˛velge i apeliantes L. V. skunde išdestytus motyvus bei argumentus. Mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines bylos aplinkybes, iš kuriu matyti, kad P. P. nuosavybes teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys neskelbtini). Ivertinus treciuju suinteresuotu asmenu pateikto prašymo turini matyti, kad prašymo argumentacija iš esmes yra orientuota i faktines bylos puses analize, t. y. bylos aplinkybiu tyrima bei irodymu vertinima – tretieji suinteresuoti asmenys siekia irodyti, kad nuosavybes teises i ginco ˛eme turi buti atkurtos P. P. giminaiciams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Tuo tarpu Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybes atnaujinti procesa, siekiant dar karta ivertinti bylos faktine puse (dar karta tirti bylos aplinkybes ir dar karta vertinti bylos irodymus). Pabre˛tina, kad byloje nera duomenu, kad byla nagrineje teismai pa˛eide Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, numatancia, jog teismas irodymus ivertina pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teiseju kolegijos nuomone, remiantis prašyme del proceso atnaujinimo išdestytais motyvais, nera pagrindo konstatuoti, jog byla nagrineje teismai, šioje administracineje byloje priimdami sprendimus, padare esmini materialines teises normu pa˛eidima, todel procesas šiuo pagrindu neatnaujinamas.

Atsi˛velgiant i tai, kas išdestyta, darytina išvada, jog treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prašymas del proceso atnaujinimo yra nepagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todel atmestinas, o procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 atsisakytina atnaujinti ( ABTI 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija

nutaria:

L. P., A. P. ir M. P. prašymo atnaujinti procesa netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareiškejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašyma atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., L. P., A. P. ir M. P., del administraciniu aktu panaikinimo.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius BakaveckasLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius