Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-167/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-22
Bylos Nr.
1-458-167/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00006-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-176/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00006-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1.; 1.2.20.13.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 22 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, neįgalus kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2012-06-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo 2012-06-21 iki 2012-12-21 vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-06-21 Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame jis buvo įtariamas sumušęs savo mamą. Jie su mama susitaikė. Jis dalyvavo teismo posėdyje, kai buvo priimta ši nutartis. Po kurio laiko jis gavo kvietimą į probacijos tarnybą, bet nuvyko pavėluotai, todėl pareigūno, kuris jį kvietė nerado. Jam buvo liepta atvykti kitą dieną. Jam buvo paaiškinta, kad jis buvo kviečiamas dalyvauti smurtinį elgesį kečiančioje programoje. Vėliau į probacijos tarnybą jis neatvyko. Probacijos tarnybos darbuotoja jam skambino telefonu ir kvietė atvykti, bet jis atsisakė vykti, motyvuodamas tuo, kad jokios paskaitos jo nepakeis, o šiuo metu jis su mama susitaikė ir nesipyksta. Jokio šaukimo jis negavo. Negalvojo, kad dėl smurtinį elgesį keičiančios programos nelankymo, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl padarytos veikos gailisi, galėtų programą lankyti dabar (11-12 b. l. ).

Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutarties matyti, kad patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., o baudžiamąją bylą Nr. 96-1-443-12 nutraukti. R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per 6 mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (3-4 b. l. ).

Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2012-12-31 pranešimo matyti, kad R. M. kviečiamas neatvyksta į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Šiaulių miesto ir rajono aptarnaujamos teritorijos probacijos skyrių. Nuvykus į nuteistojo gyvenamąją vietą, buto durų niekas neatidaro. Nuteistajam buvo paliktas šaukimas atvykti į probacijos skyrių, tačiau kviečiamas neatvyksta. Sužinojus telefono numerį iš kaimynų ir su juo susisiekus, jis paaiškino, kad baudžiamojo poveikio priemonės vykdyti neketina.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. M. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutartimi patvirtinus prokuroro nutarimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. R. M. apie jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, kadangi dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimta minėta nutartis, gavęs kvietimą atvykti į Probacijos tarnybą, nuvyko pavėlavęs, todėl reikalingo darbuotojo neberado, nurodžius atvykti kitą dieną, jis nebenuėjo, nenuėjo ir kitais kartais, kuomet buvo kviečiamas telefonu, nurodė, kad į paskaitas neis. Turėdamas visas galimybes lankyti smurtą keičiančias programas, šio įpareigojimo nevykdė, todėl veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį kaip vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi alternatyvinės bausmių rūšys – bauda ir areštas; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. M. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (12 b. l.); civilinis ieškinys nepareikštas. Dėl to procesas šioje byloje, esant visoms BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, gali būti užbaigtas supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą siūlo skirti 10 parų areštą. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi nesutinka, prašo skirti baudą (26 b. l.), skirtina bauda.

Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. R. M. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (17-18 b. l.), nedirba, išnagrinėjus bylą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis). Bausmės dydis, įvertinus R. M. padarytos veikos pobūdį ir atsižvelgus į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalyje 1 p. už baudžiamąjį nusižengimą numatytos baudos vidurkį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. taikytina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (14 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo ir skirti 10 (dešimties) MGL dydžio baudą, tai yra 1300 Lt, sumokant lygiomis dalimis per šešis mėnesius nuo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Alfredas Vilbikas