Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-19 · Byla Nr. ATP-704-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.9.-2158-659/2012Nutarimas · 2012-09-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-704-557/2012Nutartis · 2012-11-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
ATP-704-557/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01921-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-704-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01921-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo K. P. nubaustas pagal ATPK 174 str. 200 Lt bauda.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2012-05-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 14 d. apie 10.05 val. Debreceno g. 36, Klaipėdoje, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs iš automobilio policijos pareigūnų ir praeivių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu K. P. pripažino kaltu padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt dydžio baudą. Teismas, pripažindamas K. P. kaltu, rėmėsi policijos pareigūnų E. M. ir A. J. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais. Tuo tarpu liudytojų R. R. ir S. T. parodymus vertino kritiškai motyvuodamas tuo, jog šie liudytojai yra K. P. draugai ir jie duoda tokius parodymus, siekdami padėti K. P. išvengti administracinės atsakomybės. K. P. teiginius, kad jis viešai nesikeikė, niekieno rimties nesutrikdė, teismas laikė neatitinkančiais tikrovės, prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Faktinės aplinkybės yra tokios: minėtu laiku ir vietoje jo vairuojamą automobilį sustabdė pareigūnai tarnybiniu automobiliu (švyturėliais). Jis tuo metu važiavo susitikti su draugais S. T. ir R. R.. Prie jo automobilio priėjo pareigūnas E. M. ir neprisistatęs pasakė, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai yra vairuodamas automobilį jis naudojosi mobiliuoju telefonu, ir liepė eiti į tarnybinį automobilį. Išlipęs iš automobilio jis pareigūno paklausė, už ką jį sustabdė, kreipdamasis į jį žodžiu „Tu“. Dėl šio kreipimosi pareigūnas labai įsižeidė ir liepė jam važiuoti jų automobiliui iš paskos į policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas protokolas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Necenzūrinių žodžių nei pareigūno atžvilgiu, nei dėl kokios kitos priežasties jis nevartojo.

Teisme pareigūnas E. M. parodė, kad K. P. buvo sustabdęs Debreceno g. už padarytą pažeidimą, o K. P. pradėjus aiškinti, kad nieko nepažeidė, pakvietė eiti į tarnybinį automobilį, tačiau K. P. pradėjo keiktis, bet ne jo atžvilgiu. Tuo metu, šio pareigūno parodymais, pro šalį ėjo du senukai. Pareigūnas A. J. teisme parodė, kad tuo metu jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir iš K. P. lūpų girdėjosi keiksmažodžiai. Tačiau keiksmažodžiai buvo ne jų, tai yra pareigūnų atžvilgiu. Taip pat šis pareigūnas parodė, kad tuo metu lyg tai pro šalį ėjo du pagyvenę asmenys, bet jų anketinių duomenų neužsirašė. Teisme R. R. paaiškino, kad tą rytą buvo sutarę susitikti Debreceno g. Ji jo laukė kartu su S. T. ir matė, kaip kitoje gatvės pusėje buvo sustabdytas pareigūnų jo vairuojamas automobilis. Ji matė, kaip jis išlipo iš automobilio, kažką kalbėjo su pareigūnu, tačiau ką konkrečiai, nebuvo girdima, po to vėl sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pareigūnams iš paskos. Tuo metu pro šalį einančių kitų asmenų nematė. Panašiai paaiškino teisme ir S. T., tik skirtingai nuo R. R. parodydamas, kad policijos automobilis stovėjo maždaug 3-jų metrų atstumu nuo jo automobilio (R. R., kad apie 10 metrų atstumu).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų E. M. ir A. J. parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais nurodydamas, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes, kaip policijos pareigūnai, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o tuo tarpu liudytojų R. R. ir S. T. parodymus, jog jie negirdėjo keiksmažodžių iš jo, vertina, jog jie jų galėjo ir negirdėti, nes stovėjo kitoje gatvės pusėje, maždaug 10 metrų atstumu nuo įvykio vietos, buvo rytas, darbo diena, Debreceno g. važiuoja pakankamai daug transporto priemonių, todėl šie liudytojai galėjo ir negirdėti, koks konfliktas įvyko tarp jo ir pareigūnų, o be to, jie yra jo draugai ir savo parodymais siekia padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, priešingai nei pareigūnai, teismo nuomone, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Su tokiu teismo liudytojų parodymų vertinimu sutikti negalima dėl šių aplinkybių, motyvų ir teisinių argumentų.

Pirma, jis buvo sustabdytas (sulaikytas) ne kitų asmenų pranešimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo (nedidelio chuliganizmo), kad neva keikėsi, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o todėl, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Tarp jo ir pareigūno E. M. kilo žodinis konfliktas dėl šio pažeidimo, nes jis ginčijo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą, ir tai konstatavo pirmosios instancijos teismas nutarime. Tokiu būdu pareigūnai, o juo labiau E. M., šiomis aplinkybėmis nėra laikytini liudytojais, neturinčiais suinteresuotumo bylos baigtimi.

Antra, ATPK 174 str. dispozicija yra tokia - nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažeidimo, už kurį jis yra patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina objektyviai nustatyti, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius ir tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog objektyviai yra nustatyta, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi nutarime nurodė tik tokią galimą prielaidą - citata „Nors K. P. ir teigia, kad jokių pašalinių asmenų nematė, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, jog jis nepažeidė viešosios tvarkos. Necenzūrinius žodžius jis vartojo, stovėdamas ant šaligatvio, kuriuo praeina daug žmonių, tad, jei tuo momentu ir nėjo joks žmogus, tačiau bet kuriuo atveju jis galėjo pasirodyti ir išgirsti K. P. vartojamus keiksmažodžius“. Iš to daroma pagrįsta išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta visų ATPK 174 str. numatytą pažeidimą kvalifikuojančių požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. K. P. versija, kad necenzūrinių žodžių viešoje vietoje jis nevartojo, o policijos pareigūnai jį apkalba, paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų E. M. ir A. J. tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 6) bei jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b.l. 23-24, 32).

Apeliantas neigia, kad įvykio metu, policijos pareigūnams jį sustabdžius ir pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, viešoje vietoje jis vartojo necenzūrinius žodžius. Teigia, jog necenzūrinių žodžių nei pareigūno atžvilgiu, nei dėl kokios kitos priežasties jis nevartojo. Nurodo, jog policijos pareigūnai jį apkalba, kadangi jis, norėdamas sužinoti, už ką yra sustabdytas, ir kreipdamasis į policijos pareigūną E. M., pavartojo kreipinį „Tu“, dėl ko pastarasis labai įsižeidė. Teismo posėdžio metu (b.l. 22-23) K. P. taip pat parodė, jog įvykio metu keiksmažodžių jis nevartojo. Paaiškino, jog tik sustabdytas policijos pareigūno paklausė: „ko tu mane sustabdei?“. Tada pareigūnas pasakė: „ne tu, o Jūs“. Jis pareigūnui pasakė, kad nemato jokio skirtumo. Pareigūnas tada paprašė dokumentų. Jis iš kišenės ištraukė teises ir padavė. Tada lenkėsi prie daiktinės paimti automobilio dokumentų ir tuo metu suskambo telefonas. Jis pusbroliui pasakė, kad negali kalbėti ir padėjo ragelį. Pareigūnas nebeėmė dokumentų, liepė išlipti iš automobilio. Kai jis išlipo, liepė važiuoti paskui į policijos komisariatą. Ten jam buvo surašytas protokolas. Tai buvo principo reikalas, kadangi pareigūnui pasakė ne „Jūs“, o „Tu“. Tokius apelianto parodymus patvirtina liudytojos R. R. teismo posėdžio metu (b.l. 24-25) duoti parodymai, kur ji parodė mačiusi, kaip policijos pareigūnai sustabdė K. P., kaip vienas pareigūnas priėjo prie K. P. automobilio, o po to pastarasis išlipo iš automobilio, turputį paėjo, sėdo atgal į savo automobilį ir paskui pareigūnus išvažiavo. Nurodė, jog jokio konflikto nebuvo. Analogiškus parodymus teismo posėdžio metu (b.l. 25) davė ir liudytojas S. T., jog matė, kaip policijos pareigūnas nuėjo prie sustojusio K. P. automobilio, kaip K. P. kalbėjo su pareigūnu, po to išlipo, paėjo kelis metrus, grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo link Šilutės pl. Jokių riksmų, konfliktų ir keiksmažodžių nebuvo.

Tuo tarpu K. P. kaltinančią versiją patvirtina liudytojų policijos pareigūnų E. M. ir A. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Policijos pareigūnas E. M. teismo posėdžio metu (b.l. 23-24) parodė, jog Debreceno g. buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas K. P. pažeidė Kelių eismo taisykles – naudojosi telefonu. Jam priėjus prie automobilio, prisistačius ir paaiškinus stabdymo priežastį, vairuotojas pasakė: „nenusišnekėkite, aš nieko nepažeidinėjau“. Kai jis paprašė K. P. išlipti, pastarasis užgesino automobilį, išlipo ir ėmė rusiškai keiktis. Pasakęs, kad jis sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, paprašė savo automobiliu vykti į policijos komisariatą. Kai vairuotojas vartojo necenzūrinius žodžius, pro šalį ėjo du senukai. Jo kolega tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir girdėjo necenzūrinius žodžius. K. P. keikėsi viešoje vietoje. Liudytojas policijos pareigūnas A. J. teismo posėdžio metu (b.l. 32) taip pat parodė, jog asmuo buvo sustabdytas dėl pažeidimo – mobilaus telefono naudojimo. Pastarasis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ne pareigūnų atžvilgiu. Nors tuo metu jis buvo prie vairo, pokalbis girdėjosi, nes langai buvo praviri. Dėl ko asmuo vartojo keiksmažodžius, pasakyti negali, galimai buvo ne nuotaikoje. Kiek pamena, pro šalį tuo metu ėjo du pagyvenę asmenys. Aukščiau aptarti liudytojų policijos pareigūnų teismo posėdyje duoti parodymai atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose – tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Policijos pareigūnas A. J. savo tarnybiniame pranešime (b.l. 5) nurodė, jog vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pradėjo necenzūriškai keiktis. Jam buvo liepta vykti į policijos komisariatą protokolų už viešosios tvarkos bei Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašymui. Policijos pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodyta, jog sustabdžius automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, priėjus prie vairuotojo, su juo pasisveikinus bei prisistačius, tačiau nespėjus paaiškinti stabdymo priežasties, vairuotojas pareiškė: „ko nori, ko čia stabdinėti?“. Paaiškinus stabdymo priežastį, vairuotojas pareiškė: „nenusišnekėk“. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kitus dokumentus, tuo metu vairuotojui suskambo telefonas. Vairuotojas, paėmęs į rankas mobiliojo ryšio priemonę, pradėjo juo naudotis, nors sustabdytos transporto priemonės variklis nebuvo išjungtas. Pakalbėjus vairuotojui telefonu, jis vėl paprašė pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Paprašius vairuotojo praeiti į tarnybinį automobilį, nes reikėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuotojas, išlipęs iš savo automobilio, garsiai jų akivaizdoje pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir dar pridėjo: „ką, neturite ką veikti? Ko čia kabinėjatės?“. Kadangi vairuotojas pažeidė ir viešąją tvarką, jam buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą.

Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas, nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu K. P. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo argumentas, kad policijos pareigūnai jį apkalba, nes jis pareigūną įžeidė kreipdamasis žodžiu „Tu“, tai tik subjektyvi apelianto nuomonė. Pažeidėjas K. P., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų policijos pareigūnų parodymams bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apelianto K. P. ryšį su liudytojais R. R. ir S. T. – jie yra draugai, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų K. P. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos atmeta kaip neobjektyvius, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Atsakomybė pagal ATPK 174 str. kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašūs veiksmus, kurie pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 174 str. numatytos veikos yra alternatyvios, todėl pakanka bent vienos iš jų, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, jei tokiais jo veiksmais yra pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį (LVAT administracinė byla Nr. N261-1092/2012).

Apeliacinis teismas pripažįsta įrodytu, kad K. P., išlipęs iš savo automobilio, policijos pareigūnų E. M. ir A. J. bei praeivių (dviejų senyvo amžiaus asmenų) akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Vieta, kurioje K. P. vartojo necenzūrinius žodžius - Debreceno g. 36, Klaipėdoje, neginčytinai yra vieša vieta, kurioje bet kada gali būti (šiuo atveju ir buvo) pašaliniai asmenys. Apelianto elgesys - viešoje vietoje necenzūrinių žodžių vartojimas - yra netoleruotinas. Akivaizdu, jog šitaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų esmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmuose nėra kaltės. Nors K. P. nurodo, jog jis buvo sustabdytas ne kitų asmenų pranešimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o todėl, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, pažymėtina, jog nepaisant to, kad K. P. buvo sustabdytas dėl vieno pažeidimo (Kelių eismo taisyklių pažeidimo) padarymo, nereiškia, jog sustabdytas negalėjo padaryti ir kito pažeidimo (Nedidelis chuliganizmas).

Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas nenurodė, jog objektyviai nustatyta, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau su tokiu K. P. argumentu sutikti negalima. Necenzūrinius žodžius jis vartojo stovėdamas ant šaligatvio, kuriuo praeina daug žmonių, tad, jei tuo momentu ir nėjo joks žmogus, bet kuriuo atveju jis galėjo pasirodyti ir išgirsti K. P. vartojamus keiksmažodžius, be to, keiksmažodžiai buvo vartojami tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų akivaizdoje. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, kad jis savo veiksmais viešosios tvarkos bei žmonių rimties nepažeidė, prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas