Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-655-553/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2A-655-553/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01016-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
Atsakovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Ieškovas: Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys

Civilinė byla Nr. e2A-655-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01016-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl laidavimo draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Litcon“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Atrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 649 543,41 Eur laidavimo draudimo išmoką bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. kaip užsakovas sudarė su rangovu trečiuoju asmeniu UAB „Litcon“ Specialios paskirties pastato statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-71 (toliau – Rangos sutartis). Vadovaujantis Rangos sutarties 24.5 punktu, nutraukus Rangos sutartį joje numatytais pagrindais (kai rangovas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja darbų atlikimo kalendoriniame grafike nustatytais terminais atlikti darbus ar nustatytu terminu perduoti darbų rezultatą) rangovas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo rangos sutarties nutraukimo ir užsakovo prašymo gavimo dienos sumokėti užsakovui 10 proc. rangos sutarties kainos dydžio rangos sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Šios sumos sumokėjimo užtikrinimui rangovas pateikė atsakovo ir rangovo sudarytos draudimo sutarties pagrindu atsakovo išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą. Vykdant rangos sutartį, užsakovas ir rangovas sudarė susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo bei 2018 m. spalio 25 d. papildomą susitarimą Nr. S-144, kuriuo buvo nukeltas statybos darbų baigimo terminas iki 2019 m. balandžio 30 d. Šie susitarimai papildė rangos sutartį, įsipareigojimų pagal juos užtikrinimui atsakovas taip pat išdavė atlikimo laidavimo raštą. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. informavo rangovą, kad vadovaudamasis Rangos sutarties 24.4.1.2 ir 24.4.1.3 punktais nutraukia Rangos sutartį nuo 2019 m. birželio 20 d., taip pat paprašė, vadovaujantis Rangos sutarties 24.5 punktu, sumokėti iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Rangovui nesumokėjus, ieškovas 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti laidavimo draudimo išmokas pagal atlikimo laidavimo raštus. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti atlikimo laidavimo draudimo išmoką, argumentuodamas, kad ieškovas nenurodė patirtų tiesioginių nuostolių. Ieškovo teigimu, laidavimo draudimas negalėjo būti siejamas su tiesioginių nuostolių atlyginimu ar ieškovo reikalavimo (sutarties nutraukimo) teisėtumo įrodinėjimu.

3. Atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė patirtų nuostolių dydžio. Laidavimo draudimas, remiantis Draudimo įstatymo 91 straipsniu, yra prilyginamas nuostolių draudimui, todėl draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, laiduotojas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui sumą, atitinkančią patirtų nuostolių dydį, tačiau ne didesnę nei draudimo suma, nurodyta laidavimo draudimo rašte. Todėl net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, atsakovas galėtų išmokėti sumą, lygią patirtų tiesioginių nuostolių dydžiui, kurių ieškovas nepagrindė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos naudai 649 543,41 Eur laidavimo draudimo išmoką ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad dėl Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo vyko teisminis ginčas, dėl kurio ši byla buvo sustabdyta. Rangovė UAB „Litcon“ buvo pareiškusi ieškinį, prašydama pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3658-855/2019 ieškinį atmetė. Teismas minėtoje byloje tenkino atsakovo (šios bylos ieškovo) priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo UAB „Litcon“ 181 612,87 Eur nuostolių, patirtų dėl ieškovo vėlavimo atlikti rangos darbus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendime minėtoje byloje pažymėjo, kad Sutarties 15.11 punkte šalys taip pat susitarė, jog rangovui neįvykdžius sutarties 14.2 punkte numatytos prievolės, jis moka užsakovui 10 procentų dydžio sutarties kainos, nurodytos sutarties 4.1 punkte, be PVM - sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius ir, kad nors 2019 m. birželio 10 d. raštu nutraukdamas sutartį atsakovas pareikalavo ieškovo sumokėti ir šią sumą, tačiau minėtoje byloje pareikštu priešieškiniu tokio reikalavimo nepareiškė, o su reikalavimu dėl tokių nuostolių atlyginimo 2019 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į draudiką ir kad dėl šios sumos sumokėjimo ginčas vyksta šioje byloje.

6. Teismas nustatė, kad pagal Rangos sutarties 21.1 punktą sutartis laikoma sudaryta ir įsigalioja sutarties šalims ją pasirašius bei rangovui pateikus užsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimo banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą, išduotą banko ar draudimo bendrovės, užtikrinančią (-tį) sutarties 24.5 punkte nurodytos sumos sumokėjimą, bei tinkamai patvirtintą rangovo statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją. Rangos sutarties 21.3 punkte nustatytos tokio laidavimo rašto sąlygas: rašte privalo būti įrašyta, kad laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo, patvirtinančio rangos sutarties nutraukimą dėl bent vieno iš sutarties 24.4.1-24.4.10 punktuose išvardintų pagrindų, iš užsakovo gavimo, sumokėti užsakovui rangos sutarties 24.5 punkte nurodytą sumą; rašte negali būti nurodyta, kad laiduotojas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą; rašte negali būti įrašytos nuostatos ar sąlygos, kurios įpareigotų užsakovą įrodyti, kad su rangovu sutartis nutraukta teisėtai; raštas turi galioti 3 mėnesiais ilgiau, nei sutartyje nustatytas darbų rezultato perdavimo terminas.

7. Įvertinęs Rangos sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad joje vienareikšmiškai buvo įtvirtinta nuostata, jog rangovo pateikiamas jo įsipareigojimų užsakovui pagal rangos sutartį atlikimo užtikrinimas laidavimo draudimas negali būti traktuojamas kaip tiesioginių (realių) ieškovo patirtų nuostolių draudimas, o įvykus draudiminiam įvykiui, užsakovui (naudos gavėjui) turi būti išmokama iš anksto aptarta tvirta minimalių užsakovo nuostolių suma. Šios sąlygos buvo įtrauktos į Rangos sutartį atsižvelgiant į užsakovo – žvalgybos institucijos, veikiančios nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, specifinį statusą ir rangos sutarties specifinio objekto reikšmę, vykdant užsakovo funkcijas valstybėje.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas (draudikas) su minėtos rangos sutarties sąlygomis turėjo galimybę susipažinti ir, jei jos jo netenkino, turėjo galimybę atsisakyti jų vykdymą užtikrinti laidavimo raštais.

9. Teismas nustatė, kad draudikas (atsakovas) 2018 m. spalio 30 d. ieškovui pateiktame atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodė, kad įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį sutarties nutraukimą sutartyje nurodytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 648 920,98 Eur, taip pat nurodė, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių. Draudikas (atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. ieškovui pateiktame atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodė, kad įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį sutarties nutraukimą sutartyje nurodytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 622,43 Eur draudimo sumą, taip pat nurodė, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių.

10. Teismas pažymėjo, kad nors draudimo raštai buvo išduoti draudiko ir draudėjo (rangovo) sudarytų draudimo sutarčių pagrindu, ieškovas šių sutarčių šalimi nebuvo ir byloje nėra duomenų, kad jam buvo žinomos šių sutarčių sąlygos tarp jų ir 2.1. punktuose nurodytos sąlygos, kad draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 648 920,98 Eur ir iki 622,43 Eur, o ne tvirta suma.

11. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, draudikas draudimo išmoką išmoka tik įvertinęs užsakovo patirtų tiesioginių nuostolių dydį. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovas reikalauja minimalių nuostolių, kurių dydį buvo nustatęs pats atsakovas tiek atlikimo laidavimo raštuose, tiek draudimo liudijimuose.

12. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismui įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus, jog ieškovas rangos sutartį su rangovu (draudėju) nutraukė teisėtai ir atmetus draudėjo skundą dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo, neliko ginčo, kad draudžiamasis įvykis yra įvykęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai kvalifikavo laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę, t. y. neįvertino, kad laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Teismas, nevertindamas ieškovo realiai patirtų nuostolių ir priteisdamas atlikimo laidavimo draudimo raštuose numatytas konkrečias draudimo sumas, ginčo laidavimo draudimo sutartis sutapatino su sumų draudimo sutartimis, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

13.2. Teismas netaikė Draudimo taisyklių, kurios yra sudėtinė Laidavimo draudimo sutarties dalis. Draudimo taisyklių 6.3 punkte numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių.

13.3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Rangos sutarties 24.5 punkto sąlyga, numatanti, kad nutraukus Rangos sutartį UAB „Litcon“ per 5 darbo dienas nuo Rangos sutarties nutraukimo ir ieškovo prašymo gavimo dienos turi sumokėti ieškovui 10 proc. Rangos sutarties kainos (be PVM) dydžio sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, reiškia, jog ieškovas ir UAB „Litcon“ Rangos sutartyje susitarė dėl baudos taikymo už Rangos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu atlikimo laidavimo draudimo raštuose aiškiai nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal Rangos sutartį.

13.4. Nors Rangos sutarties 24.5 punkte lingvistiškai nėra įtvirtinta, kad 10 proc. Rangos sutarties kainos suma yra bauda, tačiau vertinant Rangos sutarties 2.1.12 punkte pateikiamą iš anksto sutartų minimalių nuostolių sąvoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje pateikiamą netesybų (baudos, delspinigių) sąvoką, akivaizdu, jog Rangos sutarties 24.5 punkte minimi iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai yra bauda CK 6.71 straipsnio prasme.

13.5. Atsakovas nedalyvavo sudarant Rangos sutartį ir nėra jos šalis. Būtent ieškovas turėjo įsitikinti, ar jam pateiktų Laidavimo draudimo sutarčių dokumentų sąlygos atitinka Rangos sutarties reikalavimus, ir jeigu tos sąlygos jų neatitinka, nepriimti Laidavimo draudimo sutarčių dokumentų.

Atsiliepimas

14. Ieškovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

14.1. Iš draudimo laidavimo sutarčių, draudimo liudijimų ir laidavimo raštų turinio akivaizdu, kad laidavimo draudimas galioja atvejams, kai draudėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal nurodytą rangos sutartį, nekonkretizuojant, kad draudikas atlygina tik naudos gavėjo patirtus nuostolius.

14.2. Teismas tinkamai įvertino tikruosius ieškovo ketinimus dėl rangos sutarties užtikrinimo sąlygų, todėl atsakovo argumentai, kad teismas laidavimo draudimo sutartis sutapatino su sumų draudimo sutartimis, yra nepagrįsti.

14.3. Net ir pripažinus, kad rangos sutarties 24.5 punkte buvo nustatyti minimalūs nuostoliai atitinka netesybų (baudos) institutą, tai neprieštarautų laidavimo draudimo sutarties kaip nuostolių draudimo sutarties esmei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

16. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Litcon“ 2017 m. spalio 5 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo per dvylika mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo atlikti Rangos sutartyje nurodytus rangos darbus. Užsakovas ir rangovas 2018 m. spalio 25 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. S-144, kuriuo nukėlė statybos darbų baigimo terminą iki 2019 m. balandžio 30 d.

17. Rangos sutarties 24.5 punkte šalys susitarė, kad, nutraukus rangos sutartį joje numatytais pagrindais (kai rangovas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja darbų atlikimo kalendoriniame grafike nustatytais terminais atlikti darbus ar nustatytu terminu perduoti darbų rezultatą), rangovas įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo rangos sutarties nutraukimo ir užsakovo prašymo gavimo dienos sumokėti užsakovui 10 proc. rangos sutarties kainos dydžio rangos sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Sutarties 21.1 punkte šalys numatė, kad sutartis laikoma sudaryta ir įsigalioja sutarties šalims ją pasirašius bei rangovui pateikus užsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimo banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą, išduotą banko ar draudimo bendrovės, užtikrinančią (-tį) sutarties 24.5 punkte nurodytos sumos sumokėjimą, bei tinkamai patvirtintą rangovo statinio statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

18. Draudikas (atsakovas) ir draudėjas (trečiasis asmuo) 2018 m. spalio 30 d. pasirašė sutartį Nr. AT 78157PPP, kurios 1.1 punkte susitarė, kad draudikas suteikia laidavimo draudimą naudos gavėjui (ieškovui šioje byloje), jog draudėjas išpildys visus reikalavimus, nurodytus atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. AT 78157PPP dėl Rangos sutarties darbų atlikimo. Šios sutarties 1.2 punktu draudikas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 648 920,98 Eur, pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 78157PPP, jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia įvykdyti sutarties 1.1 punkte minimus reikalavimus. Rangos sutarties šalims pasirašius 2018 m. spalio 25 d. papildomą susitarimą Nr. S-144 dėl rangos darbų atlikimo termino pratęsimo, analogiškomis sąlygomis tarp draudėjo ir draudiko 2019 m. sausio 3 d. buvo sudaryta dar viena sutartis Nr. AT 78157PPPP, kurios 2.1 punktu draudikas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 622,43 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 78157PPPP, jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia sutarties 1.1 punkte minimus reikalavimus.

19. Draudikas (atsakovas) 2018 m. spalio 30 d. išdavė ieškovui atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį sutarties nutraukimą sutartyje nurodytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 648 920,98 Eur, taip pat nurodė, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių. Draudikas (atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. ieškovui išdavė dar vieną atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja besąlygiškai ir neatšaukiamai, gavęs naudos gavėjo raštišką reikalavimą, patvirtinantį sutarties nutraukimą sutartyje nurodytais pagrindais, per 14 dienų sumokėti 622,43 Eur draudimo sumą, taip pat nurodė, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių.

20. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. informavo rangovą, kad vadovaudamasis rangos sutarties 24.4.1.2 ir 24.4.1.3 punktais nutraukia rangos sutartį nuo 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3658-855/2019 atmetė ieškovės UAB „Litcon“ ieškinį atsakovui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl 2017 m. spalio 5 d. rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Nutraukus Rangos sutartį, ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

21. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką pagal ieškovui išduotus atlikimo laidavimo draudimo raštus. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad įgijo teisę į draudimo išmoką, trečiajam asmeniui nustatytu terminu neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir dėl to ieškovui nutraukus Rangos sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, teigė, kad ieškovas neįrodė dėl Rangos sutarties nutraukimo patirtų nuostolių, todėl atsakovas neturi pagrindo jam mokėti draudimo išmoką.

22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime padaręs išvadą, kad atlikimo laidavimo draudimo raštuose atsakovas, įvykus draudiminiam įvykiui, įsipareigojo mokėti ieškovui tvirtas draudimo išmokos sumas, ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo patenkino.

Dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo draudimo sutartis

23. Atsakovas ERGO Insurance SE, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo laidavimo draudimo sutarties prigimtį ir esmę, t. y. neįvertino, kad laidavimo draudimo sutartys yra nuostolių draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ieškovo realiai patirtų nuostolių ir priteisdamas atlikimo laidavimo draudimo raštuose numatytas konkrečias draudimo sumas, ginčo laidavimo draudimo sutartis sutapatino su sumų draudimo sutartimis, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

24. Laidavimo draudimo teisiniai santykiai yra draudimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo sutarties pagrindu (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Aiškindamas draudimo laidavimo teisinius santykius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad draudimo sąlygų, apibrėžiančių draudžiamąjį įvykį ir draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

25. Pagal Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalį sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia atsakovo poziciją, kad ginčo draudimo sutartis priskirtina prie nuostolių draudimo sutarčių.

26. Tačiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas draudimo laidavimo sutartį prilygino sumų draudimo sutarčiai. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, draudikas draudimo išmoką išmoka tik įvertinęs užsakovo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas šiuo atveju reikalauja minimalių nuostolių, kurių dydį buvo nustatęs pats atsakovas tiek atlikimo laidavimo raštuose, tiek draudimo liudijimuose. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei laidavimo draudimo sutartys nenumato, kad atsakovas atsako tik už tiesioginius nuostolius, ir draudimo išmoka negali būti mokama už šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius.

27. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, atlikimo laidavimo draudimo raštuose atsakovas įsipareigojo mokėti konkrečią (tvirtą) sumą. Nors laidavimo draudimo sutartyse, sudarytose su trečiuoju asmeniu, nurodyta kad atsakovas įsipareigojo mokėti sumas iki 648 920,98 Eur ir iki 622,43 Eur, tačiau ieškovas šių sutarčių šalimi nebuvo ir byloje nėra duomenų, kad jam buvo žinomos šių sutarčių sąlygos. Ieškovui buvo pateikti tik atlikimo laidavimo draudimo raštai, kuriuos išdavė pats atsakovas, todėl atsakovas neabejotinai galėjo įvertinti jų turinį ir, esant prieštaravimams, juos pašalinti.

28. Pažymėtina, kad Rangos sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui ir buvo išduoti atlikimo laidavimo draudimo raštai, 21.3.2 punkte šalys taip pat numatė, kad draudimo bendrovės laidavimo rašte, kuris pateikiamas užsakovui, negali būti nurodyta, kad laiduotojas atsako tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad rangos sutartyje vienareikšmiškai buvo įtvirtinta nuostata, kad rangovo pateikiamas jo įsipareigojimų užsakovui pagal rangos sutartį atlikimo užtikrinimas laidavimo draudimas negali būti traktuojamas kaip tiesioginių (realių) ieškovo patirtų nuostolių draudimas, o įvykus draudiminiam įvykiui, užsakovui (naudos gavėjui) turi būti išmokama iš anksto aptarta tvirta (konkreti) minimalių užsakovo nuostolių suma.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti šiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį. Savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti draudikas turi įvertinti ne tik prašyme draudimo sutarčiai sudaryti, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011).

30. Taigi, nors atsakovas ir pagrįstai nurodo, kad jis nedalyvavo Rangos sutarties sudaryme, įvertinus minėtą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad prieš sudarydamas laidavimo draudimo sutartį, atsakovas neabejotinai turėjo ir galėjo susipažinti su Rangos sutarties sąlygomis, įvertinti užtikrinamos prievolės apimtį, taip pat ir šalių nustatytus minimalius nuostolius, kuriuos ieškovui išduotuose atlikimo laidavimo draudimo raštuose ir įsipareigojo neatšaukiamai ir besąlygiškai sumokėti, draudėjui (trečiajam asmeniui) neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

31. Apeliantas, teigdamas, kad neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, taip pat remiasi Draudimo taisyklių 6.3. punkto nuostata, pagal kurią nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju ieškovas pagrindė reikalaujamos sumos dydį – tokia konkreti suma buvo nustatyta atlikimo laidavimo draudimo raštuose, išduotuose ieškovui, kurią Rangos sutarties šalys laikė minimaliais ieškovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju ieškovas nepagrindė reikalaujamos sumos dydžio.

32. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Apelianto teigimu, Rangos sutarties 24.5 punkto sąlyga, numatanti, kad nutraukus Rangos sutartį UAB „Litcon“ per 5 darbo dienas nuo Rangos sutarties nutraukimo ir ieškovo prašymo gavimo dienos turi sumokėti ieškovui 10 proc. Rangos sutarties kainos (be PVM) dydžio sutarties šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, reiškia, jog ieškovas ir UAB „Litcon“ Rangos sutartyje susitarė dėl baudos taikymo už Rangos sutarties nutraukimą. Kadangi atlikimo laidavimo draudimo raštuose atsakovas nurodė, kad neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotas pagal sutartį bei jos neįvykdymą dėl neįveikiamos jėgos (Force Majeure) aplinkybių, todėl, atsakovo nuomone, jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

33. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurių esminė – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

34. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo ir atsakovas, Rangos sutarties 24.5 punkte lingvistiškai nėra įtvirtinta, kad 10 proc. Rangos sutarties kainos suma, kurią Rangos sutarties šalys laikė minimaliais nuostoliais, yra bauda. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į laidavimo draudimo sutarčių nuostatas, pagal kurias atsakovas garantavo draudėjui atlyginti naudos gavėjui už draudėją, jei pastarasis nevykdys ar dels vykdyti sutartinius įsipareigojimus, į draudimo liudijimo nuostatas, kuriose aiškiai nurodytas draudimo objektas – naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių pagal rangos sutartį neįvykdymu, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti būtent ieškovo nuostolius, dėl kurių dydžio šalys Rangos sutartyje iš anksto susitarė.

35. Kaip jau buvo minėta, Rangos sutartyje susitardamos dėl Rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo, šalys numatė, jog laidavimo rašte, kuris pateikiamas ieškovui, negali būti nurodyta, kad atsakoma tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą. Laidavimo raštu turi būti įsipareigojama atlyginti konkrečią sumą, nurodytą Sutarties 24.5 punkte, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą (Rangos sutarties 21.3.2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš minėtų Rangos sutarties nuostatų akivaizdžiai matyti, kad rangovo pateiktu laidavimo draudimu, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone, buvo siekiama užtikrinti būtent šalių sutartų minimalių nuostolių atlyginimą. Būtent šiai sumai atsakovas išdavė atlikimo laidavimo draudimo raštus, įvertinęs, kad užtikrina šalių sutartų minimalių nuostolių atlyginimą. Todėl aplinkybė, kad atsakovas laidavimo draudimo raštuose nurodė, kad neatsako už ieškovo paskaičiuotas baudas ir delspinigius, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo (draudiko) prievolė išmokėti draudimo išmoką neapima ir Rangos sutarties šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

37. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovui nepateikus tokio prašymo bei bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, pastarųjų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė