- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-874-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01420-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- L. D., R. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-650-939/2023, pagal ieškovių L. D. ir R. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. D. ir R. A. teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą 2022 m. lapkričio 16 d. matininko E. B. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, tokiu būdu:
1.1. R. A. ir L. D. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „A“ (4 507 m²) ir raide „A1“ (311 m²), bendrai, iš viso suteiktas plotas – 4 818 m²;
1.2. A. R. naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėta raide „B“ (1 676 m²) ir raide „B1“(1 306 m²), iš viso suteiktas plotas – 2 982 m²;
1.3. priteisti ieškovėms iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu už akių ieškovių L. D. ir R. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tenkino visiškai, priteisė ieškovėms iš atsakovo kiekvienai po 52,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovo priteisė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovėms iš atsakovo kiekvienai po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. R. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes apie priimtą teismo sprendimą už akių nieko nežinojo, ir prašė ieškinį atmesti. Be to, šiuo atveju buvo nustatyta bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarka neišklausius jo, kaip žemės bendrasavininko, norų ir lūkesčių. Teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia iki tol nusistovėjusią ir ilgą laiką buvusią tvarką, taip pat apriboja jo galimybę patekti prie vandens šulinio ir prie elektros įvado, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas, patekimą į jam priskirtą ir naudojamą žemės sklypą. Be to, plane nenurodyta, kaip planuojamas atsakovo patekimas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių.
5. Ieškovės prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad siūlomas atidalijimo projektas nepažeidžia nei ieškovių, nei atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kadangi ieškovės turi statinius, šiame sklype yra gyvenamas namas ir kiti statiniai, matininko žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas sudarytas atsižvelgiant į turimus statinius. Be to, ieškovių siūloma naudojimosi tvarka neapriboja jokių atsakovo galimybių ir teisių naudotis žemės sklypu, atsakovui suteikiamas patogus ir racionalus patekimas į žemės sklypą, privažiavimas, kuris yra nurodomas žemės sklypo naudojimosi plane. Atsakovas visais būdais bando suklaidinti teismą, nepateikia jokių įrodymų ir taip vilkina procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškimui paduoti ir atsakovo A. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Dėl termino atnaujinimo
7. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių civilinėje byloje priimtas 2023 m. sausio 16 d. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pareiškimui paduoti baigėsi 2023 m. vasario 6 d. Atsakovas nurodė, kad su sprendimo už akių turiniu susipažino, teismas jo atstovui 2023 m. vasario 10 d. suteikė elektroninės bylos matomumą. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2023 m. vasario 21 d., t. y. 15 dienų praleidęs minėtą CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Remdamasis nurodytu ir atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis proporcingumo ir šalių interesų derinimo principais, siekdamas nepažeisti atsakovo teisės į teisingą teismą, teismas nutarė atnaujinti atsakovui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
8. Teismas nurodė, kad ieškinys su teismo pranešimu, kuriame buvo nustatytas 25 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, atsakovui įteiktas 2022 m. gruodžio 13 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovui asmeniškai. Teismo nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2023 m. sausio 9 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir pratęsti termino neprašė. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies ir 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2023 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių.
Atsiliepimas
9. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2023 m. sausio 27 d. buvo gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuris Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atmestas, atsakovo atsiliepimą atsisakyta priimti ir jis grąžintas atsakovui. Šios nutarties atsakovas apeliacine tvarka neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nepateikus į bylą duomenų, jog jis dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, priimti byloje sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Dėl atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų
11. Teismo vertinimu, nors atsakovas nurodė, kad teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia iki tol nusistovėjusią ir ilgą laiką buvusią tvarką bei apriboja atsakovo galimybes patekti prie vandens šulinio ir gauti vandenį, prie elektros įvado, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas, taip pat patekimą į jam priskirtą ir naudojamą žemės sklypą, kad plane nenurodyta, kaip planuojamas atsakovo patekimas prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir savo pasiūlymų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
12. Nors atsakovas nurodė, kad jam priklauso ūkinio pastato dalis ir klėtis, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą išrašą atsakovui jokie pastatai nepriklauso, taip pat nepriklauso ir šulinys. Iš naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarkos plano teismas sprendė, kad atsakovas turi patogų ir racionalų patekimą į žemės sklypą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog žemės sklypo dalį nuomoja, jog nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jo, kaip žemės bendraturčio teises ir teisėtus interesus.
13. Remdamasis nurodytu, teismas darė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį nesudaro pagrindo peržiūrėti teismo priimtą sprendimą už akių. Pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, elgėsi pasyviai ir nedėjo reikiamų pastangų siekdamas įrodyti, kad ieškovių nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės, liečiančios ginčo dalyką, yra nepagrįstos (CPK 42 straipsnio 5 dalis), todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo peržiūrėjimo nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių įrodymų, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2023 m. sausio 16 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu atsakovas A. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neužtikrino nei CPK įtvirtintų civilinio proceso tikslų nei principų, kadangi iš esmės procese dėl bendrąja daline nuosavybę priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo buvo vadovautasi išimtinai tik vieno iš bendrasavininko noru bei pageidavimu, neatsižvelgiant, kad nustatyta tvarka pažeidžia ne tik apelianto teises, bet ir gretimų žemės sklypų naudotojų teises bei apsunkina naudojimąsi ant bendrąją daline nuosavybe esančio žemės sklypo pastatytais statiniais. Teismas turi vadovautis pagrindiniu principu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
15.2. Ieškovės prie ieškinio pateikė matininko parengtą naudojimosi planą, kuris buvo rengiamas kelis mėnesius. Tokio plano apeliantas neturėjo ir jo parengimas būtų užtrukęs kelis mėnesius. Nors apeliantui buvo suteiktas 25 dienų terminas atsiliepimui pateikti, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d., devynios dienos buvo nedarbo, buvo šventinis laikotarpis, todėl rasti asmenis, kurie paruoštų atsiliepimui reikalingus duomenis buvo neįmanoma. Dėl to teismas skubotai priėmė sprendimą už akių.
15.3. Pareiškime dėl sprendimu už akių peržiūrėjimo buvo nurodyta, kad teismo patvirtinta ieškovių pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia iki tol nusistovėjusią ir ilgą laiką buvusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat apriboja apelianto galimybę patekti prie vandens šulinio, kuris yra vienintelis vandens šaltinis ir kuriuo visą gyvenimą jis naudojosi, taip pat apribota apelianto galimybė patekti prie elektros įvado, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas.
15.4. Be to, teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka apsunkina arba beveik visiškai panaikina patekimą į apeliantui priskirtą ir naudojamą žemės sklypą, kadangi nėra išspręstas klausimas, kaip apeliantas pateks prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Šiuo atveju teismas patvirtino sklypo naudojimosi tvarką neišsprendęs nei apelianto patekimo/įvažiavimo į savo žemės sklypo dalis, nei kaip jis turės naudotis žemės sklype esančiais ir jam priklausančiais statiniais, nes jam nuosavybės teise priklauso klėtis ir ūkinio pastato dalis. Jeigu liktų galioti toks teismo sprendimas, apeliantas prarastų galimybę patekti į jam priskirtą žemės sklypą, prieigą prie vandens šaltinio ir elektros įvado, negalėtų pasirūpinti jam priklausančiais statiniais. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra racionali.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės L. D. ir R. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovėms iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
16.1. Visi teismo procesiniai dokumentai atsakovui A. R. buvo įteikti, tačiau visus teismo nustatytus procesinius terminus jis praleido. Todėl šiuo atveju, teismas priėmęs sprendimą už akių, nepažeidė jokių civilinio proceso nuostatų. Atsakovo nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas ir nesirūpinimas savo teisių realizavimu yra subjektyvaus pobūdžio ir tokios priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Kiekviena proceso šalis turi elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
16.2. Ieškovėms poreikis kreiptis į teismą kilo būtent dėl to, jog nepavyko su atsakovu susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o tai lėmė šalių tarpusavio ginčus. Matininkas E. B. 2022 m. lapkričio 4 d. paštu išsiuntė atsakovui registruotą laišką su pranešimu, jog bendraturčių pageidavimu yra rengiamas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planas, o 2022 m. lapkričio 16 d., trečiadienį, nuo 10 val. 00 min. iki 10 val. 30 min. bus atliekamas sklypo dalių žymėjimas vietovėje, todėl atsakovas, kaip sklypo bendrasavininkas, kviečiamas dalyvauti matavimuose. Tačiau atsakovas piktybiškai ignoravo pranešimus ir bet kokius bandymus su juo susisiekti, be to, buvo nurodęs, kad jo reikalus tvarko sūnus M. R.. 2022 m. lapkričio 10 d. matininkas E. B. el. paštu susisiekė su M. R., t. y. atsakovo sūnumi, ir jį informavo, jog 2022 m. lapkričio 16 d. 10 val. atvyks į (duomenys neskelbtini), kur bus galimybė susipažinti su bendraturčių siūloma sklypo naudojimosi tvarka, prie laiško pridėjo ir parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Tačiau ir M. R. bandymus susisiekti su juo piktybiškai ignoravo, nei el. paštu, nei telefonu neatsakė.
16.3. Ieškovių siūlomas atidalijimo projektas nepažeidžia nei ieškovių, nei atsakovo teisių ir teisėtų interesų, todėl negalima teigti, jog nutartis yra nemotyvuota. Tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kadangi ieškovės turi statinius, šiame sklype yra gyvenamas namas ir kiti statiniai, matininko žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas sudarytas atsižvelgiant į turimus statinius. Atsakovo nurodomos aplinkybės, neva siūloma tvarka išimtinai tenkina tik ieškovių interesus, yra nepagrįstos. Negana to, tarp buvusių bendraturčių, t. y. J. R., A. R., A. R. yra susiformavusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, dėl kurios niekada nekildavo nesutarimų, tačiau žemės sklypą paveldėjus atsakovui A. R., ieškovės nuolatos sulaukia grasinimų, vyksta konfliktai, yra kviečiama policija. Todėl darytina išvada, jog nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir niekaip nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į jiems priklausančią žemės sklypo dalį.
16.4. Pažymi, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra apleistas, neprižiūrimas ir nėra nuomojamas ūkininkui, nes nepateikti rašytiniai įrodymai, sutartys, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Atsakovas melagingai nurodo, jog jam priklauso ūkinio pastato dalis ir klėtis, kadangi pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą atsakovui nepriklauso jokie pastatai, priklauso tik žemės sklypas. Nustatyta naudojimosi tvarka neapriboja jokių atsakovo galimybių naudotis žemės sklypu, neriboja jo teisių, atsakovui suteikiamas patogus ir racionalus patekimas į žemės sklypą, privažiavimas, kuris yra nurodomas žemės sklypo naudojimosi plane. Atsakovui yra sudaryta galimybė patekti prie vandens šulinio ir jo naudojimasis nėra apribotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisnių pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovas yra 0,7800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovėms L. D. ir R. A. 2019 m. vasario 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 683 pagrindu nuosavybės teise priklauso po 803/2600 dalis žemės sklypo arba po 0,2409 ha, o šias dalis susumavus – 0,4818 ha ploto. A. R. 2019 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3209 pagrindu nuosavybės teise priklauso 2982/7800 dalys minėto žemės sklypo, kuri atitinka 0,2982 ha ploto. Kadangi tarp šalių nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieškovės kreipėsi į matininką E. B., kuris parengė naudojimosi ginčo žemės sklypu projektą. Tarp šalių esant ginčui, parengtas projektas buvo pateiktas tvirtinti teismui.
19. Teismui priėmus ieškovių ieškinį ir atsakovui nustačius terminą atsiliepimui pateikti, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovių prašymui, Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl teismo priimto sprendimo už akių, skundžiama 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas šio pareiškimo netenkino.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 str. 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
22. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių.
23. CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
24. Pažymėtina, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Dėl (ne)galėjimo priimti byloje sprendimą už akių
25. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
26. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui išsiųsti 2022 m. gruodžio 6 d. ir įteikti asmeniškai 2022 m. gruodžio 13 d. Atsakovui buvo nustatytas 25 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Šis terminas suėjo 2023 m. sausio 9 d. įskaitytinai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad iki nustatytos datos atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 179 str. 3 d.).
27. Apeliantas nurodo, kad teismas labai skubotai išsprendė sprendimo už akių priėmimo klausimą, neįsigilino į bylos esmę.
28. Pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 6 dalį sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Taigi, įstatymas įpareigoja teismą, nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, klausimą išspręsti per trumpą laiką – per septynias dienas. Teismas sprendimą už akių priėmė 2023 m. sausio 16 d., t. y. sprendimas už akių priimtas taip, kaip numatyta CPK 285 straipsnio 6 dalyje. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas skubotai išsprendė sprendimo už akių priėmimo klausimą.
29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovės prašė priimti sprendimą už akių.
Dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo
30. Minėta, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
31. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas gali būti atliekamas įvairiose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose, kai atsiranda teisinės prielaidos priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas galimas tiek pačioje pirminėje bylos stadijoje, kai atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tiek pasirengimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose. Atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumą ir baigiamąjį teismo aktą priima įsitikinęs, kad aktyviosios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių egzistavimą. Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 29 punktas ir kt.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad matininkas E. B. 2022 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo atsakovą, kad yra rengiamas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos nustatymo planas, o 2022 m. lapkričio 16 d., nuo 10 val. 00 min. iki 10 val. 30 min., bus atliekamas sklypo dalių žymėjimas vietovėje, todėl atsakovas, kaip sklypo bendrasavininkas, kviečiamas dalyvauti matavimuose.
33. Ieškovės tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas ignoravo pranešimus ir bet kokius bandymus su juo susisiekti, be to, buvo nurodęs, kad jo reikalus tvarko sūnus M. R.. Todėl matininkas E. B. 2022 m. lapkričio 10 d. el. paštu pranešė jam (M. R.), jog 2022 m. lapkričio 16 d., 10 val. atvyks į (duomenys neskelbtini), kur bus galimybė susipažinti su bendraturčių siūloma sklypo naudojimosi tvarka, pridėjo prie laiško ir parengtą naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo planą.
34. Apeliantas nepateikė teismams įrodymų, jog būtų sureagavęs į gautus pranešimus ir nepaneigė ieškovių argumentų, jog į atliekamus matavimus nei jis, nei jo sūnus neatvyko. Apeliantas savo skunde nurodė, kad gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, jis per tokį trumpą laiką nebūtų spėjęs parengti kito, jo poreikius atitinkančio žemės sklypo plano ar jo projekto, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės patvirtina, jog apie rengiamą projektą atsakovui buvo pranešta 2022 m. lapkričio 4 d., o jo sūnui – 2022 m. lapkričio 10 d. Todėl darytina išvada, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko kreiptis į savo pasirinktą žemės matininką ar kitą specialistą dėl projekto parengimo.
35. Kaip minėta, matininkas E. B. 2022 m. lapkričio 16 d. parengė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovėms paskirta bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis „A“ (4 507 m²) ir „A1“ (311 m²), iš viso – 4 818 m²; atsakovui paskirta naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „B“ (1 676 m²) ir „B1“(1 306 m²), iš viso – 2 982 m².
36. Atsakovui nepateikus nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo parengto plano, teismas ieškovių reikalavimą tenkino. Ieškovių nuomone, jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių interesų balansą, t. y. planas atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, susiformavusią naudojimosi tvarką, buvusią tarp ieškovių ir buvusių bendraturčių. Be to, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas sudarytas atsižvelgiant į turimus statinius, jų išdėstymą (ieškovės turi statinius, šiame sklype yra gyvenamas namas ir kiti statiniai), sudarant sąlygas į juos patekti, taip pat į tai, jog atsakovui žemės sklype priklauso sodas, plane pažymėtas raide „B1” (1 306 m²). Ieškovių teigimu, kiekvienas bendraturtis turi lygias galimybes patekti į sau priklausančią žemės sklypo dalį.
37. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ant minėto žemės sklypo esantys statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (šulinys), po ½ dalį priklauso ieškovėms. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantui ant ginčo žemės sklypo jokie statiniai nuosavybės teise nepriklauso. Nepaisant to, kaip teigia ieškovės, jos nėra apribojusios apelianto galimybės patekti prie šulinio.
38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal ieškovių siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką nelieka ieškovių ir atsakovo bendrai naudojamų objekto dalių, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika, kas atitinka socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Pagrindo konstatuoti, kad pagal ieškovių siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų apribotos šalių galimybės nevaržomai patekti į šalims priskirtinas žemės sklypo dalis, nenustatyta (CPK 185 straipsnis).
39. Taigi, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nenuginčijus (nepaneigus) aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, laikytina, jog ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Duomenų, kad ieškovių siūloma naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka pažeidžia kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus, nenustatyta, atsakovas tokių duomenų nepateikė, savo parengto plano taip pat nepateikė, nors apie tokio plano rengimą jam buvo žinoma 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje.
40. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą (CPK 285 straipsnis), prašydamas ji peržiūrėti, elgėsi pasyviai ir nedėjo reikiamų pastangų siekdamas leistinomis priemonėmis paneigti ieškovių nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, liečiančias ginčo dalyką (CPK 42 straipsnio 5 dalis), nepateikus tokių duomenų ir apeliacinės ir instancijos teismui, abejoti teismo sprendimo už akių pagrįstumu nėra pagrindo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.
41. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir jame nurodytais argumentais pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Atmetus atsakovo A. R. atskirąjį skundą, ieškovės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
43. CPK 320¹ straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
44. Pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovėms atstovavimo paslaugos teiktos pagal 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovių ir advokatės (duomenys neskelbtini) kontoros sudarytą teisinių paslaugų sutartį, kurioje minėtai advokatei pavesta atstovauti ieškovių interesus visose institucijose ir visų instancijų teismuose. Advokatė 2022 m. lapkričio 26 d. pavedė savo kontoros advokato padėjėjai K. J. atstovauti ieškovių interesus; atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovių vardu pasirašė ir teismui pateikė advokatė (duomenys neskelbtini), tačiau prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pridėta detalizacija už suteiktas paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 500 Eur sumokėta advokato padėjėjai K. J. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
46. Dėl analogiškos situacijos sprendžiant dėl teisės į advokato ar advokato pagalbos išlaidų atlyginimą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-156-403/2018. Toje byloje kasacinis teismas nustatė, kad sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp ieškovo ir advokato kontoros, atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ir teismui pateikė advokatas, už atstovavimo paslaugas buvo sumokėta kontoroje dirbusiai advokato padėjėjai, kuri rengė atsiliepimo projektą. Teisėjų kolegija vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėja rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, jį pasirašė ieškovų atstovas advokatas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja, parengdama atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, atstovavo ieškovams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtino teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp klientų ir advokato kontoros, ieškovų atstovas apeliacinėje instancijoje buvo ne advokato padėjėja, bet advokatas, kuris ir pasirašė teismui pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-156-403/2018; 37 punktas).
47. Plėtodama aptartą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022, išaiškino, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių.
48. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovėms iš atsakovo priteisti kiekvienai po 250 Eur (500 Eur / 2) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovėms L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.