Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. eA-3885-556/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
eA-3885-556/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03969-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
Pareiškėjas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
A. N.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3885-556/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03969-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. N. dėl atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2018 m. lapkričio 14 rašte Nr. 1P-10832 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. N. (toliau – Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), vertino 2018 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-4199 (toliau – Išvada) pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad A. N. nevykdė tarnybinių pareigų. Departamento generalinis direktorius, net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narės, t. y. Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Šiuo atveju atsakovas net nepranešė Profesinei sąjungai apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų imtasi nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tai padaryti. Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu pateikė informaciją kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Tačiau Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus privalėjo tai padaryti. Tai ne vienetiniai atvejai, kai pažeidžiamos tiek Profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją, kuri būtina jos veiklai ir jos narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teises gauti informaciją ir žinoti, kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Departamentas toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamas. Yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, nagrinėjamu atveju taikė dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus. Iš Išvados akivaizdu, kad, nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytų veikų tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Esant pareigūno padarytam mažareikšmiam pažeidimui ir nepadarius jokios žalos muitinei, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui yra susijęs tik su jo naryste bei veikla joje. A. N., būdamas Profesinės sąjungos renkamojo organo – Darbo saugos komiteto – nariu, aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, reiškia savo nuomonę, kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų narių teises, todėl sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą vertintinas kaip persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento skundą tenkino – panaikino Profesinės sąjungos Sprendimą atsisakyti duoti sutikimą.

6. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos Sprendimo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. N., teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1B-824 buvo sudaryta komisija, kuri atliko patikrinimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus A. N. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą surašyta Išvada, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad A. N. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Departamentas 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.46)3B-9103 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą A. N. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Profesinė sąjunga Sprendimu atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui minėtam muitinės pareigūnui, nurodydama, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. A. N. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

8. Teismas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga Sprendime atsisakyti duoti sutikimą išreiškė savo nuomonę dėl jos nario padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutiko, kad Išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad A. N. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Nors Sprendime atsisakyti duoti sutikimą nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, o A. N. atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau, teismo vertinimu, šie nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio. Spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo Sprendimą atsisakyti duoti sutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Įvertinęs Išvados turinį, teismas konstatavo, kad tarnybinė atsakomybė A. N. taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Argumentų, kaip A. N. skiriama tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime. Todėl teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga Sprendimu atsisakyti duoti sutikimą nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. N., todėl Departamento skundas tenkintinas, o Profesinės sąjungos Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą naikintinas.

III.

9. Atsakovas Profesinė sąjunga padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Muitinės departamento skundą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodo, kad Profesinės sąjunga, vadovaudamasi Taisyklėmis ir Kolektyvine sutartimi, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo jo nariui, o, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius jo kaltės. Profesinė sąjunga, nesutikdama skirti tarnybinę nuobaudą, nurodė aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Teismas visiškai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai nepasisakydamas dėl Departamento veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos Sprendimą atsisakyti duoti sutikimą ir reikalaudamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad Sprendime atsisakyti duoti sutikimą nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Departamentas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas Sprendimas atisakyti duoti sutikimą pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Departamentas neigiamai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu ir siekia daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai. Aplinkybės, kad Muitinės departamentas (pareiškėjas) nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir Kolektyvinė sutartis, kai Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, vertintinos kaip įrodymai, patvirtinantys persekiojimą už narystę Profesinėje sąjungoje. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nurodytų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti atsakovo nurodytus argumentus.

11. Pareiškėjas Departamentas atsiliepimu prašo atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas nurodo, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. N., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo jos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą A. N. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Departamento nuomone, nepagrįstas Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja jo teisę operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir sudaro prielaidas situacijai, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos Sprendimo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui A. N., kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, – taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3423-575/2019).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas nuostatas, pažymi, kad tokioje byloje kaip ši teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, todėl vertina kaip teisiškai nereikšmingus šiai bylai apeliacinio skundo argumentus, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, jog nuobaudą pareigūnui ketinama skirti neįrodžius jo kaltės.

18. Atsakovas savo teiginius, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami, Departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai, privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad aukščiau paminėti pareiškėjo teiginiai neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą A. N. ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, kad minėtas pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūnų teises, reiškia kritiką darbdaviui, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Tai, kad, Profesinės sąjungos nuomone, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą A. N. ne dėl Išvadoje nustatyto tarnybinio pažeidimo ar kad jį diskriminuoja. Atsakovo argumentai, kad Departamentas, siekdamas skirti A. N. nuobaudą, taiko dvigubus standartus (kitaip tariant – diskriminuoja), nėra pagrįsti konkrečiais ir neginčijamais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, kad už analogiškus pažeidimus, kurie konstatuoti Išvadoje, kiti muitinės pareigūnai nebūtų traukiami drausminėn atsakomybėn.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos Sprendimas atsisakyti duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat, kad muitinės pareigūnas A. N. laikytųsi jo pareigas tarnyboje reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius