Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13AT-(14.13.78.)-4

2012 m. balandžio 6 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojui S. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui- sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės L. Ž., traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovui advokato padėjėjui Nerijui Jurkui, išnagrinėjusi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-16 sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujamai sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės L. Ž., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13AT-(14.13.78)-4 už tai, kad ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vakarine riba savavališkai valstybinėje žemėje yra pasodinti 2 šermukšnio medžiai, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini)rytinės ribos yra pasodinta gudobelės krūmų gyvatvorė ir tarp šių sklypų yra užpiltas juodžemio sluoksnis. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus atstovas S. M. prašo patraukti sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovauja valdybos pirmininkė L. Ž., administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. už savavališkus veiksmus. Parodė, kad sodininkų bendrija priėme sprendimą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, važiuojamąją dalį paversti žaliąją zona ir apsodino medžiais, neturėdama tam leidimo, nes ši žemė yra valstybės. Piliečiai, gyvenantys šalia tos vietos, surašė skundą, nes buvo pažeisti jų interesai. Tokiu būdu valstybė prarado galimybę naudotis savo žeme.

L. Ž., sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė, į teismo posėdį atvyko ir parodė, kad nesutinka su protokolu. Nurodė, kad savivaldybė netvarkė bendro naudojimo teritorijos, teritoriją tvarkė sodininkų bendrijos nariai. Nugriovus ūkinį pastatą visuotiniame susirinkime bendrijos nariai sprendė, ką daryti su šia vieta. Tame plote buvo akligatvis, mašinos ten nevažiavo, todėl nutarė pratęsti žaliąją zoną, paliekant priėjimą prie vandens, pasodinti medžius. Buvo surašyta sutartis su šalia esančio kvartalo gyventojais, visi sutiko dėl šio vietos sutvarkymo. 2011 m. pavasarį valdybos nariai pasodino tuos medelius, kai buvo gautas savivaldybės pritarimas.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas Nerijus Jurkus prašo nutraukti administracinę teiseną, kadangi patikrinimo aktas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Nenurodytas įstatymas, kurį pažeidė sodininkų bendrija, todėl negali kilti administracinė atsakomybė.

Iš 2011-10-12 žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas S. M., dalyvaujant liudytojui S. L., pagal piliečio skundą patikrino, ar žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, ar atitinka nustatytus reikalavimus, ar nepažeistos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės. Nustatė, jog ties sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), vakarine riba savavališkai valstybinėje žemėje yra pasodinti 2 šermukšnio medžiai, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės ribos yra pasodinta gudobelės krūmų gyvatvorė ir tarp šių sklypų yra užpiltas juodžemio sluoksnis ( b.l. 6-7).

ATPK 280 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) išaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Teismas, nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto. Dėl paminėtų trūkumų administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai papildomiems įrodymams surinkti ir protokolo ir kitos medžiagos papildymui ( pataisymui).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., numatyta atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku kam kyla administracinė atsakomybė ( fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį bei byloje surinktais faktiniais duomenimis. Pagal galiojančią teisės normų sistemą, už juridinio asmens padarytą įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t.y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių- tvarkymo arba administracinių- ūkinių pareigų vykdymu. Tokiu būdu, protokolas turėtų būti surašytas ne sodininkų bendrijai, o L. Ž., kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkei.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi aiškiai žinoti, kuo konkrečiai jis kaltinamas, protokole turi būti nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ( Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Nenurodžius minėtų duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti pažeidimo sudėties požymių, ko pasekoje būtų galima teisingai kvalifikuoti padarytą pažeidimą ir paskirti nuobaudą. Iš protokolo turinio neaišku, nei kada pažeidimas padarytas, nei kada pažeidimas nustatytas. ATPK 45 straipsnio dispozicija yra blanketinė, tokiu būdu atskleidžiant jos turinį būtina vadovautis ne tik ATPK, bet ir kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokį teisės aktą pažeidė administacinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Esant minėtiems trūkumams yra suvaržyta traukiamo administracinėm atsakomybėn asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo kaltinimo. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ( ATPK 284 str., 9 str., 256 str.).

Kadangi pateikta ATP medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės –pažeidimo padarymo laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, dėl paminėtų pažeidimų ir trūkumų administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo ir kitos medžiagos papildymui ( pataisymui) (ATPK 280 str. 2 p.).

Bylos medžiaga Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta 2012-03-19. Dėl pažeidimo tyrimo įstatyme nustatytais terminais nebuvo įmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir išspręsti administracinės atsakomybės klausimo per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai pratęstini iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, t.y. nuo 2011-10-12 (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 282 str., 35 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., 260 str., 286 str., 287 str., 256 str., 280 str. 2 p., 284 str.,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo medžiagą, kurioje prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą valdybos pirmininkės L. Ž., grąžinti protokolą surašiusiai institucijai– Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui protokolo ir kitos medžiagos papildymui ( pataisymui).

Administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, t.y. nuo 2011-10-12.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.