Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-04-12 · Civilinė byla Nr. 2S-416-123/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
2S-416-123/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
Reginos J
Ieškovas
Reginos J
Atsakovas
K. Z.
Suinteresuotas asmuo
S. K., Z. K., Panevėžio miesto
Kategorijos
  • 94.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-416-123/2007

Teisėja E. Kiaurakytė Procesinio sprendimo kategorijos

94.2.4.; 106.8.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. balandžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Reginos J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Reginos J. M. ieškinį atsakovui K. Z. , suinteresuotiems asmenims S. K. , Z. K. , Panevėžio miesto 7 –ojo notarų biuro notarei D. M. , VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl asmens pripažinimo neveiksiu ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksiu ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė nurodė, kad 2005-07-13 Panevėžio miesto 2-ajame notarų biure, D. L. išdavė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo dukrą S. K. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius ir kitus veiksmus, tarp kurių gauti priteistą turtą, pinigus bei pasirašyti už D. L. . 2006-03-03 Panevėžio miesto 7-ajame notarų biure buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės mama D. L. šį butą pardavė atsakovui K. Z. . Ieškovė ginčija pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp D. L. ir atsakovo K. Z. ir prašo ją pripažinti negaliojančia, nes sutarties sudarymo momentu D. L. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taip pat ieškovė prašo D. L. pripažinti neveiksnia, o ją paskirti jos globėja.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-02-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinio pareiškimą ir motyvavo tuo, kad ieškovė nėra 2006-03-03 sandorio šalis ir nepateikė įgaliojimo, suteikiančio teisę D. L. vardu pareikšti ieškinį. Be to, teismas nurodė, kad reikalavimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksiu nagrinėjamas ypatingos teisenos tvarka, o pateikto procesinio dokumento forma neatitinka pareiškimui dėl tokio pobūdžio bylos iškėlimui keliamų reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad civilinės bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksiu yra specifinio pobūdžio – susijusios su žmogaus asmeniniu gyvenimu, todėl jos papratai nenagrinėjamos su kitokio pobūdžio reikalavimais bendrai.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-19 nutartį ir ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia tokiais motyvais:

Ieškovė ieškinyje reiškia kelis reikalavimus, glaudžiai susijusius vienas su kitu. Įstatymas nenumato, kad negali būti reiškiami keli reikalavimai viename ieškinyje, todėl kartu gali būti reiškiami reikalavimai, nagrinėjami ypatingąja teisena ir reikalavimai, nagrinėjami ginčo teisena. Patenkinus ieškinyje pareikštus reikalavimus, t.y. nustačius, kad D. L. yra neveiksni, ir ieškovę paskyrus jos globėja, būtų patvirtinta ieškovės teisė ginčyti sutartį, ir tuo pačiu, būtų sprendžiamas pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo klausimas. Ieškovė teigia, kad turi reikalavimo teisę, todėl tinkamo/netinkamo ieškovo klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo teisių perėmėjo G. S. įstatyminė atstovė E. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovu traukiamas K. Z. yra miręs, jo teisių perėmėjas yra G. S. . Atsakovas K. Z. sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį buvo sąžiningas, įgijo nuosavybės teisę į turtą, pagal notarinės formos sandorį, o turtas šiuo metu pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra perduotas nepilnamečio G. S. asmeninėn nuosavybėn. Reikalavimas pripažinti asmenį neveiksiu nėra glaudžiai susijęs su prieš daugiau nei metus sudarytu pirkimo-pardavimo sandoriu, bei atsižvelgiant į specifinį reikalavimo pripažinti asmenį neveiksiu pobūdį, bei ypatingą nagrinėjimo tvarką, ieškovės pareikšti reikalavimai neturėtų būti nagrinėjami kartu.

Suinteresuotas trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į atskirtąjį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-19 nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirtąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nėra 2006-03-03 sandorio šalis. Ieškovė nepateikė ir negalėjo pateikti įgaliojimo, suteikiančio jai teisę D. L. vardu pareikšti ieškinį, nes sandoris buvo sudarytas pačios D. L. , kuri minėto sandorio neginčija ir nesiruošia ginčyti.

Suinteresuotas trečiasis asmuo VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė raštą, kuriame nurodė, kad duomenų apie D. L. , bei jos sveikatą neturi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kai asmuo kreipiasi su pareiškimu, teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. LR CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o tai reiškia tik galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta besikreipiančio į teismą asmens subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

LR CPK 137 str. 2 d. išvardytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir jo negalima aiškinti plečiant. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, LR CPK 137 str. 2 d. nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu. Negalima atsisakyti priimti ieškinio remiantis tuo, kad jame yra aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo. Ar ieškinį teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiką teismingi nekilnojamojo daikto ar jo dalies buvimo vietos teismui (LR CPK 31 str. 1 d.). Sandorio, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, objektas yra nekilnojamas turtas, t.y. butas esatis .(duomenys neskelbtini), todėl ši civilinė byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teime. Klaipėdos miesto apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškinį LR CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu, t.y. kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo yra neteisėtas. LR CPK 51 str. 1d. nustato, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovą. Tačiau kreipiantis į teismą kito asmens interesais būtina pateikti suinteresuoto asmens išduotą įgaliojimą veikti jo vardu. Jei įgaliojimas teismui kartu su ieškiniu nepateikiamas, teismas negali iš karto atsisakyti priimti ieškinio, nes tokio dokumento nepateikiamas dar nereiškia, kad atstovas neturi įgaliojimų. Esant tokiai situacijai teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 3 d.).

Ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo teisme taisyklės numatytos LR CPK 137 str. su tam tikromis išimtimis taikomos ir nagrinėjant bylas ypatingąja teisena. Reikalavimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksiu yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 1 d. 3 p.). Skirtingai nei ginčo teisenoje ypatingoje teisenoje pareiškimai paduodami ne atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, bet pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. LR CPK 462 str. nustatytas išimtinis teismingumas, t.y. pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašymą pripažinti asmenį neveiksiu turi teisę paduoti jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras (LR CK 2.10 str. 4 d.). Ieškovė R. J. M. turi teisę paduoti pareiškimą, dėl savo mamos D. L. pripažinimo neveiksnia, tačiau šį pareiškimą ieškovė turėtų paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį dėl šio reikalavimo yra teisėtas. Be to, būtina pažymėti ir tas aplinkybes, kad ieškovės motina D. L. yra ligota, senyvo amžiaus – 81 metų, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžyje. Visi bylai išnagrinėti reikalingi įrodymai yra Panevėžyje, taigi tinkamai išnagrinėti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme būtų sudėtinga. Pati ieškovė supranta, kad neisšprendus motinos neveiksnumo klausimo, negalės būti sprendžiamas kitas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės motyvas, nagrinėti jos reikalavimus koncentruotumo ir ekonomiškumo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nepagrįstas, nes bylos nagrinėmis Klaipėdoje būtų kaip tik pagrindas bylai vilkinti.

Išimtinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Esant imperatyvioms išimtinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles.

Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas priklauso išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių nustatyta, kad yra pagrindas iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir perduoti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį iš dalies panaikinti ir ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė