- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-270-133/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00195-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo Č. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. K. už tai, kad jis 2011-09-03 apie 19 val. 00 min. Marijampolėje, Statybininkų g. 4 esančioje teritorijoje, vairuodamas transporto priemonę „Scania R420LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl kliudė stovėjusios transporto priemonės, vilkiko „Mercedes Benz 1836“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytas kairės pusės dureles. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta viena transporto priemonė. Tuo jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarimu Č. K., pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1d., 127 str. 2d., ir paskyrė jam nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2d. - 150 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3500 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinus, Č. K. paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Šalies argumentai
Č. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodo kad atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, tik tuomet, kai įrodoma šio pasitraukimo tyčia. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kaltės formos jo veikoje nenustatinėjo ir kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės pripažino remiantis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 86P-1413845-12, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu bei tiesos neatitinkančiais R. M. paaiškinimu. Apelianto nuomone, šie įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino. Jis neginčija ir pripažįsta, kad lengvai kliudė kitą automobilį, o paminėti įrodymai patvirtina, kad jis po įvykio sustojo, apžiūrėjo kliudytą automobilį kartu su jo vairuotoju ir tik esant abipusiam sutarimui, kad jokia žala nepadaryta ir įvykio schemos braižyti nėra tikslo, nuvažiavo. Tačiau teismas šiuos visus įrodymus vertino tik jo kaltei nustatyti, visiškai netirdamas tyčios klausimo. Apeliantas teigia, kad atsakomybės tikrai nevengia, jis sąžiningai klydo dėl žalos nustatymo ir jeigu žala bus nustatyta, geranoriškai sutinka ją atlyginti, tačiau tvirtina, kad pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 dalyje, padarymo jo veikoje nebuvo tyčios, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Č. K. apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltintas tuo, jog nebuvo atsargus vairuodamas transporto priemonę, kliudė stovėjusios transporto priemonės atidarytas dureles jas apgadindamas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nustatė, kad pažeidimo esmė yra įrodyta. Pareiškėjas skundu nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. iš esmės nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teismas, spręsdamas dėl Č. K. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį faktiškai vadovavosi R. M., t. y. apgadinto automobilio vairuotojo parodymais, tačiau faktiškai nepatikrino šių įrodymų patikimumo, nevertino jų visumoje su kitais bylos duomenimis, tuo pažeidė aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas. Teismo išvada, jog Č. K. kaltę pagrindžia liudytojo R. M. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės apžiūros aktas, tarnybinis pranešimas, nemotyvuota, nepagrįsta surinktų duomenų visumos analize bei vertinimu, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pažeisti ATPK 257 straipsnio reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas. Pažymėtina, jog teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nenurodė jokių motyvų, tik formaliai nurodė, jog Č. K. kaltę pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 86P-1413845-12 (b. 1. 1), tarnybiniai pranešimai (b. 1. 3, 90), eismo įvykio vietos schema (b. 1. 4), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. 1. 5) bei R. M. paaiškinimas (b. 1. 6). Tačiau pažymėtina, jog teismas neįvertino paties pareiškėjo Č. K. paaiškinimų, jog kliudęs R. M. automobilio dureles Č. K. sustojo, išlipo, kartu apžiūrėjo dureles ir abipusiu susitarimu nusprendė nepildyti įvykio deklaracijos, nes žalos nebuvo padaryta. Dėl to, pareiškėjo nuomone pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį nekilo, nereikėjo pildyti deklaracijos, nes kreiptis į draudimo bendrovę nereikėjo. Taigi, pareiškėjas iš įvykio vietos nuvažiavo ne todėl, kad būtų vengęs atsakomybės ir sąmoningai pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau būtent dėl abipusio susitarimo su kliudyto automobilio vairuotoju. Šiuos parodymus patvirtina ir patrulio N. Č. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), kuriame užfiksuota, kad Č. K., kliudęs atidarytas R. M. vilkiko dureles, sustojo, išlipo, apžiūrėjęs dureles, kad žalos nepadarė, nuvažiavo. Liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad Č. K., išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kliudo šalia stovinčio vilkiko atdaras kairės pusės dureles. Sustojęs išlipa, eina prie kliudytų durelių, kalbasi su vairuotoju R. M., kažką tai aiškinasi ir tik po to, išvyksta iš aikštelės. Tai rodo, kad Č. K. po įvykio nepasišalina iš įvykio vietos. Tai padaro po pokalbio su R. M., todėl netikėti Č. K. aiškinimu, kad su R. M. buvo sutarta, kad žala nepadaryta ir nebus pildoma deklaracija ir kviečiami policijos pareigūnai nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Visi surinkti byloje įrodymai (b. 1. 1, 3, 90, 4, 5, 6) nepaneigia aplinkybės, kad Č. K. iš įvykio vietos nepasišalino, priešingai, juose patvirtinama, kad Č. K. po įvykio sustojo, apžiūrėjo kliudytą automobilį kartu su jo vairuotoju ir tik esant abipusiam sutarimui, kad jokia žala nepadaryta ir įvykio schemos braižyti nėra tikslo, nuvažiavo.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai kyla pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužalotas žmogus, kai įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat jeigu padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šioje byloje paminėtų aplinkybių nustatyta nėra. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, įvykyje dalyvavo tik dvi transporto priemonės, ir apžiūros kartu su kliudyto automobilio vairuotoju metu jokia žala nepastebėta. Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Č. K. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl ir nuobauda Č. K. už šį pažeidimą skirta nepagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kad Č. K. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tai yra teismui išsamiai neišanalizavus bei neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, neįvertinus jų visumos, pareiškėjo skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjas
nutaria:
Č. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalis, kuriomis Č. K. nubaustas pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis LR ATPK 33 str. Č. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šioje dalyje administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.