Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 31 d. apie 03.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, sudavė J. S. vieną smūgį dešinės rankos delnu į veido sritį, po ko tęsdamas dešine ranka sugriebė J. S. už plaukų ir už jų tempė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Remiantis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pareikštame kaltinime nurodyta, jog A. L. smurtavo prieš savo sugyventinę J. S. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. su J. S. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, jog pareikštame kaltinime pagrįstai inkriminuojama, jog A. L. smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad įvykio dieną prasidėjo konfliktas, jis vartojo alkoholį. J. S. iš savo kambario atėjo į jo kambarį, prašė pas jį cigarečių, jis jai nedavė jų, kadangi ji nerūko bei nukentėjusioji buvo išgėrusi daugiau nei jis, nedavė cigarečių, kad nebūtų dar blogiau. Prasidėjo konfliktas, kaltinamasis J. S. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į veidą. Apklaustas papildomai pripažino, jog vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė savo sugyventinei ir po to sugriebęs tempė ją už plaukų. A. L. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. gegužės 31 d. ir 2025 m. gegužės 31 d. tarnybiniai pranešimai, 2025 m. rugpjūčio 7 d. ir 2025 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolai, aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiosios J. S. fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina 2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolas.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir lokalizacija, neleidžia abejoti, kad A. L. veikė tiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L. 2025 m. gegužės 31 d. apie 03.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, sudavė J. S. vieną smūgį dešinės rankos delnu į veido sritį, po ko tęsdamas dešine ranka sugriebė J. S. už plaukų ir už jų tempė, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 90-96). Nukentėjusioji J. S. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 97-98).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl A. L. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas jo šeimos nariui – sugyventinei J. S.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., el. b. l. 71-73) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. L. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., el. b. l. 40-47). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos už galiojančius administracinius nusižengimus sumokėtos (2 t., el. b. l. 119-138). Dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., el. b. l. 117-118). Duomenų apie A. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų, o BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Prokurorės pareiškime kaltinamajam prašoma skirti laisvės apribojimą 2 metams. Teismo vertinimu, analizuojamu atveju skirti laisvės apribojimo bausmę maksimaliam terminui, nėra pagrindo ir bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės apribojimo terminą nustačius ir trumpesniam laikotarpiui. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą A. L. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal A. L. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, jos pavojingumą, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju A. L. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros A. L. skirtinas įpareigojimas dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Valstybinis kaltintojas prašo kaltinamajam skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Teismo vertinimu, tokio įpareigojimų paskyrimas būtų perteklinis ir neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio. Veika padaryta namuose, nakties metu, prieš šeimos narį, artimoje aplinkoje, todėl papildoma kaltinamojo kontrolė nakties metu namų aplinkoje nereikalinga ir reikšmingos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nedarytų. Todėl tokio pobūdžio įpareigojimas neskirtinas.

A. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtą įpareigojimą ir draudimą.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 31 d. 4.00 val. iki 2025 m. birželio 1 d., 15.56 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 52-55, 59-61). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu šis A. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti dalyvauti narkomanijos prevencijos programoje ir smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. A. L. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį (sugyventinę). Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti A. L. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per pirmus 7 paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. L. įvykio dieną buvo nustatytas vidutinis – 1,82 promilių girtumo laipsnis. Vadovaujantis kaltinamojo apklausos duomenimis nustatyta, žodinis konfliktas įvyko dėl J. S. išreikšto prašymo duoti jai parūkyti, po ko kaltinamasis pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą ir pavartojo fizinį smurtą prieš sugyventinę. Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, po kurios vartojimo sulėtėja reakcija, susilpnėja dėmesio koncentracija, sudaro iškreiptą aplinkybių suvokimą, todėl nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vidutinis girtumo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos A. L. veiksmams ir susiklosčiusios situacijos vertinimui. Todėl nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo vartoto alkoholio ir nusikalstamos veikos padarymo. Todėl teismo vertinimu, yra pagrindas A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 7 mėnesius sudalyvauti narkomanijos prevencijos programoje. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis sutiko su šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu (1 t., el. b. l. 152-158).

V. Kiti klausimai

2025 m. birželio 1 d. nutarimu (1 t., b. l. 162-165) A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S., paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimą dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimą dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 31 d. 4.00 val. iki 2025 m. birželio 1 d., 15.56 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 7 (septynis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 (septynių) mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S. – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti (duomenys neskelbtini). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.