- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-931-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- T. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnita“ bankroto administratoriaus S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnita“ bankroto administratoriaus S. B. ieškinį atsakovui T. Š. dėl administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alnita“ bankroto administratorius S. B. prašė priteisti iš atsakovo T. Š. 4381 Eur bankroto administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
2. Nurodė, kad BUAB „Alnita“ 2017-04-21 kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimas bankroto administratoriui 2280 Eur, administravimo išlaidoms 2280 Eur, iš viso 4560 Eur visam bankroto procesui, tačiau bankroto proceso metu buvo atlyginta tik dalis administravimo išlaidų – 179 Eur, todėl šioje byloje neapmokėtų administravimo išlaidų sumą sudaro 4381 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018-03-05 sprendimu už akių ieškinį atmetė. Grąžino ieškovui bankrutavusios UAB „Alnita‘‘ bankroto administratoriui S. B. 99 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018-02-22, mokėjimo nurodymu Nr. 299.
4. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius neadministravo BUAB „Alnita“ pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad tik tokiu atveju (supaprastinto bankroto proceso atveju) bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taip pat nurodė, kad bankroto administratorius teismui nepateikė detalaus administravimo išlaidų pagrindimo. Juo labiau, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-01-16 nutartimi bankroto administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, galiosiančios iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, tenkino tik iš dalies. Vietoje prašytos patvirtinti 2280 Eur administravimo išlaidų sąmatos, buvo patvirtinta 1500 Eur sąmata. Pažymėjo, kad iš kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, jog į patvirtintą 4560 Eur administravimo išlaidų sąmatą teismo patvirtinta 1500 Eur suma nebuvo įskaityta, todėl nėra pagrindo teigti, kad prašomų priteisti administravimo išlaidų dydis buvo įvertintas teismo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad prašoma priteisti 4381 Eur administravimo išlaidų suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, kad bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-03-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-994-760/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo ieškinį tenkinti.
6. Nurodo, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas manydamas, kad administratorius nurodė netinkamą ieškinio pagrindą, turėjo pats kvalifikuoti teisinius santykius, tačiau to nepadaręs nepagrįstai ieškinį atmetė. Taip pat nurodo, kad teismas matydamas, kad jam trūksta detalesnių duomenų reikalavimui išspręsti, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba pradėjus bylą, pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad prašoma priteisti 4381 Eur administravimo išlaidų suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, kad bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas matydamas, kad jam trūksta detalesnių duomenų reikalavimui išspręsti, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba pradėjus bylą, pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
10. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Taigi teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso įstatymas imperatyviai nereikalauja išspręsti bylos iš esmės pagal ieškovo pateiktus įrodymus tuo atveju, kai tinkamai informuotas atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Priešingai, CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant tokiai procesinei situacijai teismas nenagrinėja bylos iš esmės, jei mano, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.
12. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių matyti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui sukėlė rimtų abejonių, todėl jis priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, tai yra, atsisakyti priimti sprendimą už akių ir bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka bei suteikti ieškovui galimybę paaiškinti ieškinio aplinkybes bei pateikti papildomus įrodymus, kurie turėtų reikšmės priimant teismo sprendimą šioje byloje (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bankroto administratoriaus reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, kaip ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarpe jų ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei susidariusių administravimo išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šio reikalavimo atmesti tik todėl, kad bankroto administratorius neadministravo BUAB „Alnita“ pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi aptariamas sprendimas priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, bylos esmė liko neatskleista, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus jos išnagrinėti iš esmės negalima, todėl panaikinus apskųstą teismo sprendimą byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų ieškovų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
16. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.