Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-539 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 180 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nustatyta laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

1.1. A. P. teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, taikytas BK 75 straipsnis, ir bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

1.2. A. P. teistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė 1 (vieniems). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Taikytas BK 75 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

1.3. A. P. teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams.

1.4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

1.5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, A. P. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiais paskirtą ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.).

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teismas nurodė, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. P. nustatoma vidutinė – 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nurodyta, jog nagrinėjamu atveju A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, padarytos veikiant bendrai su kitais asmenimis, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, tačiau tai, kad A. P. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, rodo, jog švelnus baudžiamumas neskatina nuteistojo keisti turimų nusikalstamų įpročių ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis net devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiukščius drausmės pažeidimus, už ką jam buvo paskirtos ir itin griežtos drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Toks nuteistojo elgesys leido teismui daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Teismas taip pat įvertino ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybes, kurių duomenimis, nuteistasis geba įžvelgti kai kurias turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų, išgėręs alkoholio gali būti agresyvus ir tas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Taip pat pažymėjo ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 48 balai pagal OASys, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, be to, taip pat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, teismas vertino ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. P. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys: nusikalsdavo spontaniškai, nes neapgalvodavo savo elgesio pasekmių ir problemoms spręsti pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, siekdamas išspręsti konfliktą smurtavo prieš kitą asmenį, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nuteistasis A. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso vidutinės rizikos grupei – 48 balai, nors ši rizika ir artima žemai (0-40 balų), ji pataisos proceso metu mažėjo, tačiau, vis dar išliekant pakankamai dideliam šią riziką sudarančių balų skaičiui, taip pat turi būti sprendžiama, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant gali būti vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad A. P. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme.

10. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde bei nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, A. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo paskatintas. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje įgijo specialybę, dalyvavo Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, dukart buvo išleistas trumpalaikei 3 parų išvykai į namus. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pastangas pasitaisyti, tačiau jų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.

11. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo taikymui svarbus nuteisto asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistajam bausmę atliekant nuo 2016 m. ir tik nuo 2018 m. liepos 5 d. nebepažeidžiant vidaus tvarkos taisyklių, šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą. Ši aplinkybė itin svarbi įvertinus ir ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam skirtų bausmių efektyvumą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog A. P. 2008 m. rugpjūčio 8 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, be to, jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 28 d. (kuomet jis vėlgi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju) iki 2017 m. sausio 13 d. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų, kurias jis įvykdė nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi, tiek iki bausmės atlikimo, tiek ją atlikdamas, nuteistasis iki šiol linkęs elgtis impulsyviai, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, dėl ko jo pažanga pataisos įstaigoje negali būti vertinama kaip pakankama. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis teismo jam pareikšto pasitikėjimo nepateisino, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamų veikų, ir nurodo, kad tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, taip pat nurodoma, jog švelnus baudžiamumas neskatina nuteistojo keisti turimų nusikalstamų įpročių ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar išlieka riziką pakartotinai nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai. Nors, ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau jam vis dar nustatomi ir kiti riziką didinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys: nusikalsdavo spontaniškai, nes neapgalvodavo savo elgesio pasekmių ir problemoms spręsti pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas, siekdamas išspręsti konfliktą smurtavo prieš kitą asmenį, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, padarytos veikiant bendrai su kitais asmenimis. Nors kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis A. P. šiuo metu nesivadovauja, tačiau atliekant bausmę buvo stebimos dviprasmiškos nuteistojo nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis linkęs pasiduoti kriminalinių kompanionų įtakai. Šios įtakos egzistavimas nuteistojo mąstyme bei elgesyje, įvertinus ankstesnių nusikaltimų padarymo būdą – tai, jog nusikaltimus jis padarė impulsyviai, linkęs pernelyg pasitikėti savo bei bendrininkų tiesioginiu patyrimu ir sėkmės tikimybe, sudaro pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga. Nors nuteistasis šiuo metu ir pripažįsta, jog spręsdamas problemas anksčiau pasirinkdavo netinkamus jų sprendimo būdus, prarasdavo savitvardą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog ir šiuo metu nuteistasis geba įžvelgti tik kai kurias turimas problemas (savitvarkos problemų neįžvelgia), ir tarp to, ką vertina kaip problemą, bei to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų, ką patvirtina ir aplinkybė, jog ir atlikdamas bausmę pataisos namuose A. P. drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius drausmės pažeidimus – dėl grasinimo kitam nuteistajam, fizinio smurto panaudojimo.

13. Pažymėtina, jog pataisos įstaigoje nuteistasis šiuo metu vykdo darbinę veiklą, tačiau, socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmę atlikdamas nuo 2016 m. birželio 16 d., jis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik 2019 m. vasario 11 d., o jo asmens byloje esanti 2019 m. liepos 17 d. ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl galimo įdarbinimo savaime nepatvirtina, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tikrųjų šioje įmonėje įsidarbins. 2018 m. rugpjūčio 24 d. jis buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybės įmonėje, tačiau, įvertinus nuteistojo turimų paskatinimų (skatintas penkis kartus) ir drausminių nuobaudų santykį (baustas šešis kartus, tris kartus apsvarstytas drausmės komisijoje), ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog darbinė veikla jau šiuo metu užtikrina pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu probacijai taikyti. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau aplinkybės, jog atlikdamas bausmę jis darė pažeidimus ir buvo baustas, svarstytas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

15. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi ir su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, o bylos duomenimis nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių iki šiol nėra atlyginęs, jis, ne tik mokydamasis bei siekdamas įgyti specialybių, bet ir dirbdamas, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Be to, įvertinus tai, jog dalis nuteistojo nusikalstamų veikų buvo susiję su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, ką nuteistasis socialinio tyrimo išvados duomenimis iki šiol kategoriškai neigia, ir pataisos namuose jis yra drausmine tvarka baustas dėl grasinimo kitam nuteistajam, fizinio smurto panaudojimo, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti savitvardos praradimo panaudojant fizinį smurtą prieš kitus asmenis sukeliamą riziką jo teisėtam elgesiui. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam vis dar išlieka vidutinis, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

16. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.