Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., išnagrinėjusi V. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Gudelių k., Vilniaus r. sav., dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016 m. birželio 15 d., apie 18.50 val., Taurupės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,5 promilės (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Parodė, kad sugedo jo automobilis, variklis užsivedė, tačiau automobilis nevažiavo. Nuėjo į servisą, tačiau jame netaisė gedimų, susijusių su greičių dėže. Nenorėjo automobilio palikti tokioje vietoje, kur renkasi jaunimas, bijojo, kad gali sugadinti, todėl paprašė ir jį pastūmė keliu į pakalnę. Nors automobilis ir buvo sugedęs, supranta, kad, būdamas neblaivus, neturėjo teisės sėstis už vairo. Prašo atsižvelgti į tai, kad niekur toli važiuoti neketino, turi sunkumų su sveikata, jo koja yra operuota, sutvirtinta varžtais, sunku vaikščioti. Dėl tokių savo veiksmų gailisi ir prašo neatimti teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties V. R. prisipažinimo jo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 18P-63670604-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo P. R., vyr. specialistės L. L., vyr. specialistės K. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK policijos rėmėjo L. R. bei policijos rėmėjo G. P. 2016-06-15 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-06-15, apie 18.40 val., važiuojant tarnybiniu automobiliu pastebėtas stovintis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia automobilio stovėjo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai. Pavažiavus toliau policijos rėmėjai išlipo iš policijos tarnybinio automobilio ir nuėjo minėto automobilio link, kad pamatytų vairavimo faktą ir apie tai praneštų pareigūnams. Policijos rėmėjai buvo neuniformuoti. Nepriėjus automobilio policijos rėmėjai atsistojo ant kalniuko ir matė automobilį, stovėjo tokiu atstumu, kad galėtų matyti automobilio valstybinį numerį. Nerukus vienas iš vyrų nuėjo, o kitas įsėdo į minėtą automobilį, jį užsivedė ir iš lėto nuvažiavo Taurupės gatve, apie tai nedelsiant buvo pranešta policijos pareigūnams. 18.50 val. automobilis įjungus policijos tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau nustatyta tai buvo V. R., kuriam nustatytas 1,5 promilės girtumas (b. l. 3, 6, 7, 8, 9). Alkotesterio kvito duomenimis, V. R. 2016-06-15, 19.19 val., nustatytas 1,5 promilės (po paklaidos) girtumas (b. l. 4).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,5 promilės (po paklaidos) girtumas, tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nors V. R. automobilis turėjo gedimų ir savo eiga nevažiavo, tačiau jis bet kokiu atveju dalyvavo eisme, važiavo keliu, transporto priemonė judėjo už vairo sėdint V. R.. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas suprantamas kaip bet koks automobilio judėjimas, kai už vairo sėdi asmuo, valdo automobilį, jam padedant transporto priemonė pajuda iš vietos. Nuvažiuotas atstumas tokiu atveju įtakos veiksmų kvalifikavimui neturi.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. R. asmenybė (išsiskyręs, dirbantis elektriku, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su specialiosios teisės atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti V. R. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo ar jo artimųjų asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šiuo atveju nenustatyta jokių išimtinių sąlygų ar aplinkybių. Tas faktas, kad automobilis turėjo gedimą, nebuvo kliūtis judėti jam keliu, dalyvauti viešajame eisme, o valdomas neblaivaus asmens toks automobilis kėlė akivaizdų eismo saugumui.

Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi V. R. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktas, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058855459. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).