Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos dvi dienos nuteistojo išbūtos laikinajame sulaikyme ir bausmės laikas, atliktas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1 2017 m. gegužės 7 d. apie 10.50 val. Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje, norėdamas tolimojo keleivinio transporto kompanijos „T.“ autobusu SETRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į Panevėžio miestą nenusipirkęs bilieto už kelionę, autobuso vairuotojui P. M. neleidus vykti nesumokėjus už bilietą, o autobuso keleiviui E. M. padėjus autobuso vairuotojui D. V. išstumti iš autobuso, jėga veržėsi į minėtą autobusą, suduodamas smūgį E. M., prakirsdamas jam dešinįjį paakį ir taip sukeldamas fizinį skausmą, tuo savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

1.2 Be to, jis nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 11 d. apie 11.45 val. P. r., R. k., (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės atvirai, matant pardavėjai D. T., nuo parduotuvės lentynų pagrobė 1 pakelį sausainių „Lora“, 0,80 Eur vertės, 1 pakelį saldainių guminukų „Bebeto“, 0,80 Eur vertės, ir vieną plastikinį 0,5 l talpos butelį gėrimo „Sprite“, 0,96 Eur vertės, išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Iš viso atvirai pagrobė UAB „R-Vizija“ priklausantį turtą bendros 2,56 Eur vertės.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliantas neneigia įvykdęs vagystę kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis ir šios veikos faktinių aplinkybių bei kvalifikavimo neginčija, skunde nurodo, kad tik dėl viešosios rimties sutrikdymo pagal BK 284 straipsnį nuteistas nepagrįstai bei prašo jį šioje dalyje išteisinti, taip pat sumažinti nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl nuosprendžio dalies dėl apelianto nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstumo nepasisako ( BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

7. Iš nuoseklių liudytojų P. M. ir E. M., atsisakiusio byloje būti pripažinto nukentėjusiuoju parodymų, duotų tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme matyti, kad, jog konfliktas tarp autobuso vairuotojo P. M. ir D. V. kilo todėl, kad pastarasis, P. rajono R. kaime įlipęs į P. M. vairuojamą maršrutinį autobusą, atsisakė pirkti kelionės bilietą ir taip be bilieto atvažiavo į Pasvalį. Pasvalio autobusų stotyje P. M. dar kartą pareikalavo apelianto, ketinusio važiuoti toliau, įsigyti bilietą, tačiau šis ir vėl tai padaryti atsisakė, todėl P. M. toliau maršrutu nevažiavo, o iškvietė policijos pareigūnus, kad šie D. V. iš autobuso išlaipintų. Tuo metu į stotį atvažiavo kitas autobusas ir D. V., manydamas, kad galės toliau važiuoti šiuo autobusu, iš jo autobuso išlipo, tačiau greitai grįžo prie jo autobuso ir vėl ketino į jį įlipti. To jam padaryti neleido P. M., užtvėręs įėjimą į autobusą, bei autobuso keleivis E. M., kuris tuo metu buvo išlipęs iš autobuso parūkyti ir, kai D. V. brovėsi į autobusą, iš nugaros traukė pastarąjį nuo autobuso. Tuo metu D. V. smogė E. M. į veidą ir prakirto šiam paakį. Neleisti įlipti į autobusą P. M. ir E. M. padėjo dar vienas, nenustatytas autobuso keleivis. Tuoj po to atvyko policijos pareigūnai ir D. V. sulaikė. Dėl tokio D. V. elgesio autobusas atsiliko nuo kelionės grafiko apie 25 minutes.

8. Tai, kad E. M. buvo sužalotas būtent tokiomis aplinkybėmis iš esmės patvirtina ir įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, kad prie P. M. vairuojamo autobuso priekinių durų ant šaligatvio buvo kraujo lašų ( 1 T. b.l. 27-30), o aplinkybę, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl to, jog D. V. atsisakė pirkti bilietą, patvirtina E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ( 1 T. b.l. 25).

9. Aukščiau paminėti įrodymai visiškai patvirtina, kad D. V. P. M. vairuojamu autobusu į Pasvalį atvyko be keleivio bilieto, o autobuso vairuotojui atsisakius jį toliau vežti ir išlipusio visiškai tiesėtai ir pagrįstai neleidžiant įlipti atgal į autobusą, tęsė savo akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, į autobusą veržėsi jėga bei pavartojo smurtą P. M. padėjusio E. M. atžvilgiu ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Toks D. V. elgesys viešoje vietoje rodo jo siekį nesilaikyti nustatytų taisyklių, demonstruoti aiškią nepagarbą aplinkiniams ir akivaizdžiai yra įžūlus ir tokiais savo veiksmais D. V. aiškiai sutrikdė visuomenės rimtį, todėl ši jo veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtį ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas visiškai pagrįstai.

10. Apelianto teiginiai, kad nagrinėjamoje situacijoje jis pats yra nukentėjusysis, nes jis niekam negrasino, o pats buvo užpultas ir nuo jį užpuolusių asmenų tik gynėsi, neatitinka tikrovės, nes D. V. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi aiškiai neteisėtai bei pavartojo smurtą asmens, bandžiusio užkirsti kelią šiems jo neteisėtiems veiksmams, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju E. M. veiksmai D. V. atžvilgiu – neleisti pastarajam daryti teisės pažeidimo – įlipti į autobusą tam, kad važiuoti juo nemokamai, buvo visiškai teisėti, todėl D. V. neturėjo jokios teisės šiems E. M. veiksmams priešintis, juo labiau vartodamas prieš pastarąjį fizinį smurtą ir tokį savo elgesį teisinti tariama gynyba.

11. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

12. Apeliantas nesutinka ir su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, mano, kad nubaustas per griežtai.

12.1 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. V. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir laisvės atėmimo bausmių skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

12.2 Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto D. V. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis yra penktas, ankstesniais nuosprendžiais jis jau buvo teistas arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir neskatino jo pasitaisyti. Tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. V. padarė praėjus vos mėnesiui nuo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat jis daug kartų baustas ir administracine tvarka.

12.3 Visos šios aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei realus laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis D. V. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinktos griežčiausios jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės savo rūšimis yra visiškai pagrįstos ir teisingos.

12.4 BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės žymiai mažesnės nei sankcijose numatyti galimi laisvės atėmimo vidurkiai ir nėra per griežtos, todėl švelninti jas dar labiau, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į apelianto skunde minimas aplinkybes – pagrobto turto vertę ir civilinių ieškinių nebuvimą, todėl atsižvelgti į jas dar kartą ir šiais motyvais mažinti jam paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo.

13. Paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teismas jas tarpusavyje subendrino BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

13.1 BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrindamas paskirtas bausmes teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas taikė palankesnį apeliantui – dalinį bausmių bendrinimo būdą ir prie griežtesnės septynerių mėnesių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį, paskirdamas subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę ir ankstesnius teistumus nėra per griežta, švelninti ją dar labiau, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo.

13.2 Iš bylos medžiagos ( 1 T. b.l. 75-82) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad abu nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. V. padarė 2017 m. gegužės mėnesį, po to, kai Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta galutinė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas vieneriems metams 6 mėnesiams. Tai reiškia, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

13.3 BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles bausmės bendrinamos asmeniui, kuriam bausmės vykdymas atidėtas ir kuris naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaujasi BK 64 straipsniu.

13.4 Tačiau, sutinkamai su šio straipsnio nuostatomis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė taikant tiek visiško, tiek dalinio bausmių sudėjimo būdus, turi būti bendrinama su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi. Tai reiškia, kad teismas, bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles, privalo nustatyti kokios ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies kaltinamasis nėra atlikęs ir būtent šią, neatliktąją dalį, o ne visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bendrinti su nauju nuosprendžiu paskirtąja bausme ir jokia pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis nebegali būti įskaitoma. Į tokią bausmę gali ir turi būti įskaitomas tik laikinojo sulaikymo ar suėmimo laikas, kaltinamojo išbūtas paskutinėje byloje, sutinkamai su BK 66 straipsnio taisyklėmis.

13.5 Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir D. V. buvo pasiųstas atlikti pastaruoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. Vadinasi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, iki 2017 m. gruodžio 15 d. D. V. nebuvo atlikęs 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę už paskutinėje byloje nagrinėtas nusikalstamas veikas privalėjo bendrinti būtent su šia, jo neatlikta bausmės dalimi ir taip nustatyti galutinę subendrintą bausmę, o į bausmės laiką įskaityti tik dvi paras laikino sulaikymo – laikotarpį nuo 2017-05-11 iki 2017-05-13 (1 T. b.l. 134, 137), kas skundžiamu nuosprendžiu ir buvo padaryta.

13.6 Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, į D. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitydamas visą jo atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę, aiškiai neteisingai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmos instancijos teismo padarytą klaidą, vadovaujasi BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, draudžiančia nuteistojo padėtį bloginti labiau, nei to prašoma apeliaciniuose skunduose, nes byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą.

14.1 Kadangi skundžiamu nuosprendžiu į D. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę pirmos instancijos teismas įskaitė visą pagal 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį jo atliktą bausmę, kurią jis atlieka nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., bei dvi paras laikinojo sulaikymo, vadinasi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos visos bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 19 d. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti vėlesnės bausmės atlikimo pabaigos.

14.2 Nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos iki 2018 m. spalio 19 d. yra 10 mėnesių ir keturios dienos. Tai, atsižvelgiant į tai, jog D. V. paskutinėje byloje buvo dvi paras sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka ir šis laikotarpis į bausmę turi būti įskaitytas, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas prie pirmos instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės gali pridėti dvi dienas iš D. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos 4 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.

14.3 Taip pat pirmos instancijos teismo sprendimas keičiamas ir dėl nagrinėjamoje situacijoje nelogiško, o tuo pačiu ir neteisingo sprendimo nuosprendžiu paskirtos bausmės D. V. pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu D. V. realiai atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurios neatliktoji dalis turėjo būti subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, akivaizdu, kad naujos, galutinės subendrintos bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Dėl to skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu,

NUSPRENDŽIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta visa bausmė, atlikta pagal 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

D. V. 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir iki 2017 m. gruodžio 15 d. neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – dešimties mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.