- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-60-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02564-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau ir – Institucija) atstovės vyriausiosios specialistės Gintarės Martinkutės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. M. atžvilgiu nutraukta, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1062-2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad Institucijai 2019 m. rugpjūčio 23 d. atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN716-(14.49.81.), kuriame užfiksuota, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje juosia mūrinis statinys, kuriame yra įsikūrę įvairūs juridiniai asmenys. Patekimas į žemės sklypą yra per rytinėje pusėje esančius vartus, kurie patikrinimo metu buvo užrakinti. Minėto statinio šiaurės rytinėje dalyje yra įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo vidiniame kiemelyje užfiksuotos medinės dangos grindys, metalinių konstrukcijų (10 m x 6 m) stoginė bei užtraukiamas tentas, įvairūs baldai bei kiti baro-kavinės veiklai reikalingi įrenginiai, dekoracijos. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį (banko administraciniam pastatui eksploatuoti), o vykdoma viešojo maitinimo ir prekybos alkoholiu veikla, kuri vykdoma ne tik pastate, tačiau ir žemės sklype esančiame vidiniame kiemelyje. Konstatuota, jog žemės sklype įsikūręs baras/kavinė „(duomenys neskelbtini)“ priklauso ne žemės sklypo valdymo teisę turinčiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tretiesiems asmenims, kurie šiame žemės sklype neturi jokio teisinio pagrindo valdyti šį žemės sklypą, nesant išduoto sutikimo subnuomoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. Institucijos nutarime konstatuota, jog tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. M. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 punkto bei 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 261 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. M. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, jog nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinimo metu galimai buvo naudojami prasiskverbiančio pobūdžio į privačią erdvę veiksmai – drono pagalba buvo atliekamas stebėjimas ir vaizdo fiksavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo pastato, todėl nustatė, jog tokiu būdu surinkti duomenys nelaikytini teisėtais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad žemės sklypas išnuomotas banko administraciniam pastatui eksploatuoti, iki buvo atlikti pakeitimai registrų centre, nebuvo kliūtis pastato savininkui sudaryti patalpų nuomos sutartį, o tai reikštų, kad ir vėl žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Tačiau, teismo vertinimu, net ir banko administraciniame pastate gali būti įrengiamos kavinės ir kitos viešojo maitinio įstaigos. Teismas taip pat nustatė, jog Institucija faktiškai neprieštaravo statinio įrengimui, pagal Institucijos siūlymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leisti įrengti laikiną demontuojamą lengvos konstrukcijos stoginę, kuri 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A655-674/17(2.3.3.14-MP4) neprieštaravo laikinos demontuojamos lengvos konstrukcijos stoginės pamatų pastatymui (duomenys neskelbtini), vidiniame kiemelyje. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – K. M. skundą atmesti.
3.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną.
3.2. Skunde pažymima, jog Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo naudota globalinės padėties sistema „Topcon“ GRS-1 ir fotoaparatas „Nikon“, todėl neaišku, kuo vadovaujantis bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadas apie drono naudojimą fiksuojant pažeidimą. Nurodoma, jog Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, todėl atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę naudodama tam skirtus bei tinkamus matavimo prietaisus. Apeliantė pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl valstybinės žemės, kuri yra visos visuomenės turtas, teisėto ir pagrįsto naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nesutinkama, kad institucija, surašiusi ginčijamą nutarimą, pažeidė ANK 569 straipsnį, be to, nurodo, jog klausimas dėl akto surašymo ar fiksavimo aplinkybių nagrinėjant bylą nebuvo keliamas.
3.3. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 16 dalimi, nurodoma, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustato kryptį, kuria žemė turėtų būti naudojama, pavyzdžiui, statiniams statyti, žemės ūkio darbams dirbti ir kt., o žemės sklypo naudojimo būdas nustato konkrečias galimas vykdytinas veiklas. Skunde pabrėžiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas apibrėžia žemės savininko (valdytojo) veiklos konkrečiame žemės sklype galimybes.
3.4. Apeliantė skunde pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 punktas reglamentuoja, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų.
3.5. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklype buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio funkcinė paskirtis – administracinė. Šią aplinkybę pagrindžia 2019 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registro centro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis aktualiu 2020 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centro išrašu Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinta pastato funkcinė paskirtis: iš „pastatas - bankas“ į „pastatas - administracinis pastatas su kavinės patalpomis“.
3.6. Skunde pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pastato nuomos sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad išnuomojamo Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita. Pagal nuomos sutarties 7.2 punktą sklypas naudojamas banko administraciniam pastatui. Pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sklypą ir pastatus tvarkyti pagal paminklotvarkos sąlygas, vykdyti pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimais, vadovaujantis Senamiesčio regeneravimo projektu. Taigi, pagal prieš tai nurodytas nuomos sutarties sąlygas Žemės sklypas turėjo būti naudojamas banko administraciniam pastatui eksploatuoti.
3.7. Apeliantės teigimu, naudotis žemės sklypo dalimi (kiemeliu) galėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šį žemės sklypą valdo pagal Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2016 m. lapkričio 18 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomos sutartyje papildomų veiklos galimybių nenurodyta, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti nenuginčytini faktai, jog žemės sklype įsikūręs baras / kavinė „(duomenys neskelbtini)“, žemės sklypo vidiniame kiemelyje užfiksuotos medinės dangos grindys, metalinių konstrukcijų (10 m x 6 m), stoginė bei užtraukiamas tentas, įvairūs baldai bei kiti baro-kavinės veiklai reikalingi įrenginiai, dekoracijos, įrodo, kad žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal sutartyje ar susitarime numatytą paskirtį – banko administraciniam pastatui eksploatuoti, o vykdoma viešojo maitinimo ir prekybos alkoholiu veikla, kuri vykdoma ne tik pastate, tačiau ir žemės sklype esančiame vidiniame kiemelyje, ką pagrindžia ir antstolio 2017 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-17-52.
3.8. Skunde teigiama, kad šiame žemės sklype įsikūręs baras/kavinė „(duomenys neskelbtini)“ priklauso ne žemės sklypo valdymo teisę turinčiam juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tretiesiems asmenims, kurie neturi jokio teisinio pagrindo valdyti šį žemės sklypą, tuo labiau užsiimti veikla, kuri nenumatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Todėl teismas nepagrįstai neįvertino to, kad valstybinės žemės patikėtinis nebuvo išdavęs sutikimo / leidimo subnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 punktas).
3.9. Apeliantės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. M., nepaisant to, kad 2019 m. spalio 16 d., po 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės, patikslinus pastato teisinę registraciją pažeidimai buvo pašalinti, pastarasis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė pabrėžia, jog aplinkybė, kad buvo patikslinta pastato teisinė registracija, nešalina kaltės fakto, tai galėtų būti laikoma tik švelninančia aplinkybe. Skunde nurodoma, jog palikus galioti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą susidarytų situacija, kai įmonės galėtų išvengti joms kylančios atsakomybės, pažeidžiant sutarties sąlygas arba valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygas, todėl netaikyti administracinės atsakomybės, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta ir neteisinga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. M. atstovė advokatė Eglė Latauskienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutarimą. Nurodo, jog apeliantė neatsakingai įvertino teismo sprendimą, o subjektyvi jos pozicija dėl teismo sprendimo teiginių ar motyvų nėra pagrįstas pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.
4.1. Atsiliepime pažymima, jog teismas, vertindamas pareiškėjo teisinius argumentus ir motyvus, vadovavosi šiuolaikiška teisės doktrina, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kitų teismų administracinių nusižengimų praktika apie tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
4.2. Nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija nepagrįstai prasiskverbiančio pobūdžio priemonių pagalba užfiksuotus duomenis vertino kaip įrodymus, nes jie buvo surinkti pažeidžiant asmens privačią nuosavybę. Apeliantė, kritikuodama šiuos teismo teiginius, nepagrindė, kodėl teismo teiginiai dėl privačios nuosavybės turto apžiūros yra nepagrįsti, tik nurodė, kad valstybės įstaiga tokius matavimo prietaisus turi teisę naudoti. Be to, apeliantės teiginys, jog šis klausimas nebuvo keliamas teismo posėdžio metu, prieštarauja teisinei logikai, teisės principams ir bendrosios kompetencijos teismo veiklai, nagrinėjant administracinius nusižengimus ir baudžiamąsias bylas. Pažymi, jog analizuojant teismo minimą aktą, neaišku, kokiais tikslais, metodais ir kas buvo užfiksuota naudojant akte nurodytas technines priemones – tokių priemonių panaudojimo rezultatai neatsispindi akte.
4.3. K. M. atstovės vertinimu, teismo nutarime aiškiai ir kompleksiškai išdėstomi argumentai ir motyvai, bei pagrįstai nurodoma, kad net ir banko administraciniame pastate gali būti įrengiamos kavinės ir kitos viešojo maitinimo įstaigos. Pastebima, kad dėl šių teismo teiginių apeliantė nepasisako, todėl teigiama, kad su jais sutinka ir dėl jų nereiškia jokių pretenzijų apeliacinės instancijos teismui.
4.4. Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliantė demonstruoja šališkumą ir neobjektyvumą, biurokratinį procesinių dokumentų atkartojimą (apeliacinio skundo turinys atitinka apeliantės atsiliepimo į K. M. skundą turinį). Pažymima, jog teismo posėdžio metu, buvo konstatuota, kad esminis dokumentas, kuris keičia visą ginčo esmę (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas adresuotas Nacionalinei žemės tarnybai pagal šios tarnybos paklausimą dėl valstybinės žemės sklypo paskirties nustatymo netikslingumo) nebuvo pateiktas teismui vertinti su visa bylos medžiaga, pastarasis buvo pateiktas tik K. M. atstovės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu iš esmės prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai teisingai aiškino vieno iš įrodymų − 2019 m. rugpjūčio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN716-(14.98.81.) – leistinumą administracinio nusižengimo byloje, tačiau tinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, dėl ko padarė teisingą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. M. veiksmuose nėra ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste visų pirma pabrėžtina tai, jog ANK 641 straipsnis įpareigoja apylinkės teismą, nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, privalėjo patikrinti ir skunde nurodomas Institucijos akto surašymo ir fiksavimo aplinkybes, nepaisant to ar šis klausimas buvo keliamas pareiškėjo skunde ar nagrinėjant bylą. Pastebėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, todėl visais atvejais turi būti įvertintas byloje surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, atitinkamų duomenų nustatymo aplinkybės, be kita ko, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuotina, jog apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos duomenis bei netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų leistinumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, galimai buvo naudojami prasiskverbiančio pobūdžio į privačią erdvę veiksmai – drono pagalba buvo atliekamas stebėjimas ir vaizdo fiksavimas. Todėl apylinkės teismo vertinimu, Institucijos Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotos administracinio padarymo aplinkybės – pastato nuotraukos, nelaikytini teisėtais įrodymais, nes surinkti pažeidžiant ANK 569 straipsnio 1 dalies, ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
9. Remiantis administracinio nusižengimo bylos duomenimis, Institucija 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrino žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN716-(14.49.81.). Šiame kontekste svarbu tai, jog Institucijos Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo metu administracinių nusižengimų teisena pradėta nebuvo, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 36 straipsniu, žemės naudojimo valstybinę kontrolė organizuojama ir vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pažymėtina, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimą ir vykdymą, administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499. Taigi, nagrinėjamu atveju, Institucija, atlikdama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veikė savo kompetencijos ribose.
10. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir kitas aplinkybes. Todėl šiuo atveju, vertinant Institucijos surinktų įrodymų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis būtent minėtų taisyklių „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo” 17 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas žemės naudojimo patikrinimo metu atlieka šiuos veiksmus: vizualiai apžiūri tikrinamą objektą taip pat atlieka fotofiksaciją, techninėmis priemonėmis nustato Nekilnojamojo turto registre įregistruoto tikrinamo objekto ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates ir kt.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 49SJN-2077-(14.49.105.), informavęs apie 2019 m. rugpjūčio 23 d. planuojamą atlikti Žemės sklypo patikrinimą, 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir parengė 2019 m. rugpjūčio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-716-(14.49.81.). Pabrėžtina, jog Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu buvo naudota globalinės padėties sistema „Topcon“ GRS-1 ir fotoaparatas „Nikon“. Minėtame akte pažymėta, jog patikrinimo metu iš pastato (duomenys neskelbtini) antro aukšto buvo užfiksuotas vidinis pastato kiemas (t. 1, b. l. 129). Taigi, nagrinėjamu atveju iš anksto informavus apie planuojamą atlikti Žemės sklypo patikrinimą, Institucija patikrinimo metu atliko minėtų taisyklių 17 punkte nurodytus veiksmus: vizualiai apžiūrėjo tikrinamą objektą, atlikto fotofiksaciją fotoaparatu „Nikon“, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo Institucijos Žemės naudojimo patikrinimo aktą nelaikyti teisėtu įrodymu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad statinio šiaurės rytinėje dalyje yra įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo vidiniame kiemelyje užfiksuotos medinės dangos grindys, metalinių konstrukcijų (10 m x 6 m) stoginė bei užtraukiamas tentas, įvairūs baldai bei kiti baro-kavinės veiklai reikalingi įrenginiai, dekoracijos.
12. Analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumą, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M. buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis padarė ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus apibrėžiama alternatyviais veiksmais: 1) žemės sklypų naudojimu ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą; 2) trukdymu žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Aptarto straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
13. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo K. M. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog pastarajam inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotas žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o baro „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog buvo pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. žemės sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tokiu būdu, buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 261 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 87-88). Aplinkybės dėl kiemelyje esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stoginės su stogeliu ir medinėmis grindimis įrengimo, galimai pažeidžiant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 papunktį ir žemės sklypo subnuomos tretiesiems asmenims, nesant išduoto sutikimo subnuomoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, pažeidžiant minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 punktą, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalį bei 21 straipsnio 1 punktą, buvo inkriminuotos surašant 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1062-2020. Tokiu būdu iš esmės nepagrįstai išplečiant kaltinimo ribas, sudarant sąlygas pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą. Kita vertus, įvertinus papildomai inkriminuotų pažeidimų pobūdį bei nagrinėjamos bylos rezultatą, nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai tiesioginės įtakos priimto sprendimo teisėtumui neturėjo.
14. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 7 d. Institucijos nutarimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M. ANK 261 straipsnio 1 dalis inkriminuota dėl alternatyvių veiksmų – žemės sklypo naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Minėtos žemės naudojimo paskirties ir būdo sąvokos ANK detaliau neišaiškintos, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, kurio 2 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – tai teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės sklypo naudojimo būdas – tai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
15. Taigi, nors apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime liko neįvertintas Institucijos nutarime nustatytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 punkto pažeidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai subnuomojant žemės sklypą, nesant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo / leidimo, ši aplinkybė neturėjo įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos inkriminuotas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų pažeidimas neatitinka ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių – žemės sklypo naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo užtraukti administracinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. M. pagal minėtą ANK straipsnį.
16. Vertindamas stoginės su stogeliu ir medinėmis grindimis įrengimo kiemelyje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje faktą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu leisti statyti stoginę nuomojamame žemės sklype. Atsakydama į šį paklausimą Institucija 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atskiras sutikimas vykdyti sklype statinio statybą ar rekonstrukciją nereikalingas, ir dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Institucija faktiškai neprieštaravo statinio įrengimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A655-674/17(2.3.3.14-MP4) nurodė neprieštaraujanti laikinos demontuojamos lengvos konstrukcijos stoginės su stogeliu ir medinėmis grindimis be pamatų pastatymui (duomenys neskelbtini), vidiniame kiemelyje (t. 1, b. l. 32). Taigi, įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog, įrengus pastarąją, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalies ar 21 straipsnio 1 punkto nuostatos. Kita vertus, aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, administracinės atsakomybės kontekste, net ir nustačius galimą pažeidimą iš esmės reikštų veikimą be kaltės, t. y. neatitiktų subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės požymio – kaltės.
17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, jog, kai buvo formuojamas ir išnuomojamas minimas žemės sklypas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtintas žemės sklypų naudojimo būdo institutas, todėl sklypai buvo išnuomojami ar parduodami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ kitos paskirties žemei, be kita ko, priskiriamos komercinės paskirties objektų teritorijos (žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams).
18. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), 1998 m. balandžio 24 d. Lenkijos Respublikos AB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus skyrius, ne aukciono tvarka 99 metams išsinuomojo 833 m² žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant, kad žemės sklypas bus naudojamas kitai paskirčiai (banko administraciniam pastatui eksploatuoti). Pastaroji sutartis buvo iš dalies keičiama: 2007 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas Nr. 1); 2007 m. gruodžio 11 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas Nr. 2); 2016 m. spalio 18 d. susitarimu (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas Nr. 3); 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas Nr. 4), pakeičiant Sutarties preambulėje nurodytus nuomininkus. Sutarties, pakeistos Susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2, Nr. 3, preambulės dalyje nurodyta, kad žemės sklypą išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo direktorius K. M.. Susitarimo 3 punkte nurodoma, kad šis susitarimas yra neatskiriama Sutarties, iš dalies pakeistos Susitarimais Nr. 1 Nr. 2 ir Nr. 3, dalis.
19. Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais taip pat nustatyta, jog 2019 m. kovo 26 d. pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – Administracinė (pastatas – bankas). Savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 105-107). 2019 m. lapkričio 4 d. minėto pastato paskirtis – Administracinė (pastatas – administracinis pastatas su kavinės patalpomis), t. y. buvo įregistruotas pastato paskirties pakeitimas (2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. spalio 22 d.). Po 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės 2019 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinta pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, funkcinė paskirtis: iš „pastatas - bankas“ į „pastatas - administracinis pastatas su kavinės patalpomis“.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, kuriai, be kita ko, priskirtini žemės sklypai tiek banko administraciniam pastatui, tiek administraciniam pastatui su kavinės patalpomis (maitinimo paskirties pastatams), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad po 2019 m. rugpjūčio 23 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo buvo pakeista – pastato funkcinė paskirtis į „pastatas - administracinis pastatas su kavinės patalpomis“, ir patikslinus pastato teisinę registraciją, Nacionalinės žemės tarnyba pripažino, jog nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad žemės sklypas faktiškai būtų naudojamas ne pagal aptartą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Priešingai, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo faktas iš esmės buvo siejamas su juridinio fakto išviešinimu/įregistravimu, ką iliustruoja aplinkybė, jog buvo patvirtintas pastato teisinės registracijos patikslinimas, Institucijai pripažįstant, jog pažeidimas pašalintas, objektyviai nepakitus realiai žemės naudojimo krypčiai ar veiklai. Pastebėtina, jog ANK 261 straipsnio 1 dalis, nustato administracine atsakomybę būtent už faktišką žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, t. y. pagrindinis šio nusižengimo objektas yra aplinkos, gamtos išteklių naudojimo apsaugos pažeidimai, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo pažeistas, kadangi net ir patikslinus pastato teisinę registraciją objektyviai UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo naudojimo būdas ar paskirtis nekito.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovės vyriausiosios specialistės G. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.