Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-2398-522/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
e2YT-2398-522/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00069-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
M. A.
Suinteresuotas asmuo
Z. L., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. J., D. V.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2398-522/2022Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00069-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant pareiškėjai M. A. ir jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, suinteresuotiems asmenims Z. L. ir Z. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. L., O. J., D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo pusbrolio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusbrolis J. M.. Po J. M. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, viralinė, malkinė, malkinė, daržinė, tvartas, žemės sklypas. J. M. iki mirties savo sodyboje gyveno vienas, nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Jo tėvai yra mirę. S. (S.) M. mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas J. M. žuvo (duomenys neskelbtini) dar negimus pačiam J. M.. J. M. ir pareiškėją sieja giminystės ryšis, jie yra pusbroliai. 2014 m. balandžio 24 d. J. M. surašė ir notariškai patvirtino testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą po mirties palieka pareiškėjos sutuoktiniui S. A., g. (duomenys neskelbtini). Tačiau S. A. mirė anksčiau, nei testatorius – (duomenys neskelbtini). Mirus J. M., pareiškėja rūpinosi jo laidotuvėmis, taip pat paėmė iš murusiojo namų smulkius namų apyvokos daiktus, elektros įrenginius, J. M. asmens dokumentus, VĮ Registrų centro dokumentus, patvirtinančius J. M. nuosavybės teises, sodybos draudimo dokumentus, mirusių jo tėvų asmeninius dokumentus. Pareiškėja taip pat rūpinosi pusbrolio sodybos saugumu ir priežiūra, pastoviai prižiūri mirusiojo kapus Čiobiškio mietelio kapinėse. Pareiškėja po J. M. mirties dėl jo palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nors po J. M. mirties jo palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėja M. A. priėmė mirusio pusbrolio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo J. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po J. M. mirties, perėjimą valstybei. Jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad pareiškėja M. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus, kad pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas.

Suinteresuotas asmuo Z. L., O. J., Z. L., D. V. atsiliepimuose su pareiškėjos pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties liko jo vardu registruotas šis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. M. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Jo tėvai yra mirę: S. (S.) M. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini) dar negimus pačiam palikėjui J. M.. Pareiškėja yra J. M. pusseserė. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro 2022 m. sausio 28 d. pažymos matyti, kad dėl J. M. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nepradėtos.

Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po pusbrolio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos pusbrolio J. M. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jo mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja po pusbrolio mirties rūpinosi jo turtu: paėmė J. M. asmens dokumentus, VĮ Registrų centro dokumentus, patvirtinančius palikėjo nuosavybės teises, sodybos draudimo dokumentus, mirusių jo tėvų asmeninius dokumentus. Taip pat pareiškėja rūpinosi J. M. sodybos saugumu. Ji tvarkė namų aplinką, šienavo pievą palei namus ir ūkinius pastatus. Sodyboje esančiais pastatais bei sodybos aplinka pareiškėja rūpinasi ir šiuo metu. Teismo posėdžio metu tai patvirtino apklausti suinteresuoti asmenys Z. L. ir Z. L.. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po pusbrolio J. M. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusio pusbrolio J. M. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo pusbrolio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl turto, likusio po J. M. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin