- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- TS-11-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23900-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- S. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-521 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2023 m. sausio 11 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, S. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. kovo 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2023 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 1 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. liepos 13 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 357-521 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam S. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai jau tryliktas nuteistojo teistumas, penkis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (plėšimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto prievartavimą). Nuteistajam buvo taikytas amnestijos institutas, taip pat švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau teigiama elgesio dinamika nepasižymėjo. Nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė numatytus įpareigojimus ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis nevykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, be pateisinamų priežasčių nevykdė skirto įpareigojimo dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2022 m. sausio 12 d., bet 2022 m. liepos 4 d. registracija buvo nutraukta, nes atsisakė darbo siūlymo be pateisinamos priežasties. Stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje siekiant finansinės naudos. Oficiali darbinė patirtis menka. Tikrinant Administracinių nusižengimų registro duomenis matyti, kad nuteistajam ne vieną kartą buvo skirtos piniginės baudos, tačiau jos yra nemokėtos, skola – 1 052 Eur. Remiantis dviejų paskutinių teismo nuosprendžių duomenimis, nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Ankstesnį smurtinį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus su kitais asmenimis. Nuteistasis dėjo nepakankamai pastangų realizuoti save tinkamais būdais laisvėje, nepasimokydavo iš ankstesnių savo klaidų ir nusikalsdavo pakartotinai. Stebimas neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus. Ne vieną kartą baustas administracine tvarka. Nuteistasis ne vieną kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir teigiamų išvadų nepadarė, nes vis nusikalsta. Toks elgesys formuoja prielaidą į neigiamą požiūrį į visuomenę, bendruomenę, nenorą laikytis visuotinai priimtų įstatymų ir keisti savo elgesį. Išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi mažą, nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama vidutine, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog Komisija, nagrinėdama socialinio tyrimo išvadą, netinkamai įvertino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo elgesį ir jo pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei šių veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį ir kt. Komisija rėmėsi senais faktais, neatsižvelgė į nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, į tai, kad nuteistasis įsidarbino ir dirba iki šiol, sudarė su antstoliu piniginių baudų mokėjimo planą. Nebuvo pastebėta, kad jis susidurtų su veikla, skatinančia nusikalstamumą, kad piktnaudžiautų narkotikais, alkoholiu ar smurtautų. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, savitvardos problemų taip pat nepastebėta, priežiūros ar apribojimų nepažeidinėja, intensyviai įsitraukia į pasiūlytą veiklą, sugeba kontroliuoti savo elgesį, atpažįsta problemas ir geba jas išspręsti. Toks nuteistojo elgesys negali formuoti prielaidos į neigiamą požiūrį į visuomenę, bendruomenę, nenorą laikytis priimtų įstatymų ir keisti savo elgesį.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. B. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis S. B. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis S. B. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, kreipėsi su prašymu dėl darbo ir nuo 2023 m. spalio 2 d. dirba tvarkiniu, dalyvavo ir baigė programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, stengiasi turiningai leisti laisvalaikį dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą yra vieną kartą paskatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, taip pat galimai turės gyvenamąją vietą paleidus iš įkalinimo įstaigos. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su teta. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog paskutiniojo (antrojo) vertinimo, vykusio 2023 m. gruodžio 28 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors skaitinė išraiška simboliškai mažėjo, tačiau nustatyti tik nedideli skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika pažįstamiems suaugusiems bei visuomenei, nuteistajam būnant laisvėje. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad prieš tai buvusio vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (STI 7.1 punktas). Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: maža ir nestabili darbo patirtis, skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su turėjimu kur gyventi laisvėje, teigiama darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta, darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. S. B. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis yra vieną kartą paskatintas, tik patvirtina, kad artėjant lygtinio paleidimo terminui jis ėmė elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
STI duomenimis nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, analizuojant ankstesnius nusikaltimus stebima, kad nuteistasis dažniausiai nusikalsta su kitais asmenimis, taip pat stebima, kad nuteistasis nusikalsta būdamas neblaivus. Savęs vertinimo anketoje teisės pažeidėjas „Bendravimą su bloga kompanija“ taip pat nurodo kaip turimą problemą. Nuteistasis dėjo nepakankamai pastangų realizuoti save tinkamais būdais laisvėje, nepasimokydavo iš ankstesnių savo klaidų ir nusikalsdavo pakartotinai. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (bendravimas su bloga kompanija ir alkoholio vartojimas) neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, o tai gali būti siejama su jo nusikalstamu elgesiu.
Be to nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu (STI 4.7 punktas). Vadovaujantis ANR duomenimis matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, jog nesudarė saugios aplinkos nepilnamečiui vaikui, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams (STI 4.5 punktas). Smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu kaip rizikos veiksniai, išlieka aktualūs ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvinti.
STI 4.9 punkte pažymėta, kad nuteistasis stresinėse situacijose yra linkęs pasielgti impulsyviai, gailisi dėl savo veiksmų. Jis turi smurto panaudojimo patyrimą, praranda savitvardą, iš viso teistas už penkis smurtinius nusikaltimus (plėšimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto prievartavimą). Yra linkęs atpažinti problemą, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip ją supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis suvokia, jog kiekvienas veiksmas gali turėti tiek neigiamų, tiek ir teigiamų pasekmių, tačiau yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, nes, teisės pažeidėjo teigimu, neigiamos pasekmės užsimiršta ir jis yra linkęs kartoti klaidas.
Iš STI 4.10 punkto matyti, jog nėra įrodymų, kad S. B. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau jis nuteistas jau tryliktą kartą. Nuteistasis sutinka su priežiūra, turi teigiamas nuostatas į jį prižiūrinčius pareigūnus, suvokia poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau pažymėtina, kad praeityje jam buvo atidėtas bausmės vykdymas ir skirti įpareigojimai, kuriuos jis pažeidė ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Toks elgesys rodo neigiamą požiūrį į priežiūrą ir apribojimus. Ne vieną kartą baustas administracine tvarka. Nuteistasis ne vieną kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir teigiamų išvadų nepadarė, vis nusikalsdavo. Toks elgesys formuoja prielaidą į neigiamą požiūrį į visuomenę/bendruomenę, nenorą laikytis visuotinai priimtų įstatymų ir keisti savo elgesį
Iš STI 4.4. punkto matyti, jog nuosprendžiu iš S. B. buvo priteistos nemažos turtinės žalos civiliniams ieškovams bei proceso išlaidos valstybei už nukentėjusiojo atstovavimą, taip pat ne kartą skirtos piniginės baudos, kurios yra nemokėtos, bendra baudų suma – 1 052 Eur. Būdamas laisvėje nuteistasis neturėjo pastovių pajamų, gyveno iš atsitiktinių uždarbių, turėjo 1 500 Eur kreditinį įsiskolinimą, kuris perduotas išieškoti antstoliams. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad dauguma nusikaltimų padaryti siekiant finansinės naudos, ne vieną kartą jis teistas už vagystes ir plėšimus. Apibendrinant galima teigti, jog vertinant pastarąjį ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, šis kriminogeninis veiksnys gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nuo 2023 m. vasario 10 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir asmens byloje nėra jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių jo pastovią gyvenamąją vietą. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis skunde nurodė, jog sudarė su antstoliu piniginių baudų mokėjimo planą, tačiau jokių duomenų, kurie tai patvirtintų, nepateikė. Be to, nesumokėtos ne tik baudos, bet ir civiliniai ieškiniai, ir proceso išlaidos.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje S. B. dirbo nelegaliai. Nuteistasis Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2022 m. sausio 12 d., bet 2022 m. liepos 4 d. registracija buvo nutraukta nurodant, kad darbo paieška nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius, nes atsisakė darbo siūlymo be pateisinamos priežasties. Tikrinant Sodros duomenis matyti, kad trumpą laiką nuteistasis vykdė individualią veiklą, iš viso apie 6 mėn. ANR duomenys patvirtina, kad nuteistasis baustas administracine bauda už tai, kad oficialiai nebuvo įforminęs savo darbinės veiklos pagal numatytus įstatymus. Fiksuoti tik du oficialūs įdarbinimai pagal darbo sutartis įmonėse (duomenys neskelbtini), kurioje pradirbo apie vieną mėnesį, ir (duomenys neskelbtini), kur išdirbo du mėnesius. Daugiau jokios oficialios darbinės veiklos nefiksuota. Jo darbą užsienyje patvirtinančių duomenų nėra. Asmens byloje nėra pateikta jokių oficialių įsidarbinimo planų po bausmės atlikimo. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi su prašymu dėl darbo ir nuo 2023 m. spalio 2 d. buvo įdarbintas tvarkiniu. Šie STI duomenys patvirtina, jog nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmę už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą, anksčiau buvęs teistas už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimai atlikti bendrininkų grupėje siekiant finansinės naudos, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis ir smurtinis pobūdis ir tai, kad jos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistasis skunde išreiškė reikalavimą pranešti atsakingoms institucijoms, jog jam reikalingas gynėjas. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalį BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, teismas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendžia rašytinio proceso tvarka, nešaukiant proceso dalyvių, tame tarpe ir nuteistojo gynėjo. Taip pat nuteistajam išaiškintina, jog skundo dėl Komisijos nutarimo nagrinėjimo procese gynėjo dalyvavimas nėra būtinas (BPK 51 straipsnis). Tuo atveju, jei nuteistasis manė, jog skundo surašymui jam buvo reikalinga gynėjo pagalba, jis turėjo teisę pats kreiptis į atsakingą instituciją dėl teisinės pagalbos.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo S. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis S. B., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo S. B. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis S. B. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo S. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 357-521 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo S. B. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. B. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.