Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvusi UAB „Energijos skirstymo operatorius“) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir S. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 531,53 Eur skolos už suvartotą ir neapmokėtą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams tiekė elektros energiją į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams 2012 m. vasario 13 d. buvo pateikta pasirašyti standartinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), tačiau atsakovai Sutarties nepasirašė. Prašoma priteisti 531,53 Eur skola susidarė, kai 2015 m. balandžio 22 d. ieškovė nurašė skaitiklio rodmenis – dieninė 51933 kWh, naktinė – 53025 kWh. Prieš šį rodmenų užfiksavimą paskutinis atsakovų mokėjimas už suvartotą elektros energiją buvo atliktas 2015 m. balandžio 11 d., atsakovai sumokėjo už elektros energijos iki šių rodmenų: dieninė – 47777 kWh, o naktinė – 48839 kWh. Sudauginus elektros skaitiklio rodmenų skirtumus iš atitinkamų tarifų gavosi 867,11 Eur, prie šios sumos buvo pridėta pastovioji dedamoji suma – 5,79 Eur, todėl 2015 m. balandžio 30 d. ieškovė atsakovams išrašė 872,90 Eur sąskaitą, taip pat perskaičiavo atsakovams prognozuojamą vidutinį suvartojimą. Iki kreipimosi į teismą dienos 872,90 Eur skola sumažėjo, nes atsakovų mokamos fiksuotos įmokos buvo įskaitomos į susidariusią skolą ir kreipimosi į teismą dieną skola buvo 531,53 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad apie vidutinio suvartojimo pasikeitimą atsakovus informavo 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas dėl vidurkio pasikeitimo“. 2015 m. liepos 14 d. ieškovės darbuotojai atliko pakartotinį skaitiklio rodmenų nurašymą ir užfiksavo tokius rodmenis: dieninė – 52594, o naktinė – 53545. Prieš šį rodmenų užfiksavimą paskutinis atsakovų mokėjimas už suvartotą elektros energiją buvo atliktas 2015 m. liepos 13 d. ir buvo nustatyta, kad nustatytas per didelis mėnesio suvartojimo vidurkis, todėl ieškovė atėmė 253,46 Eur mokėtiną sumą bei perskaičiavo vidutinį suvartojimą. Apie vidutinio suvartojimo pasikeitimą atsakovai buvo informuoti 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Pranešimas dėl vidurkio pasikeitimo“. Ieškovės teigimu, nuo 2015 m. balandžio 22 d., kai buvo atliktas skaitiklio rodmenų nurašymas, iki 2018 m. kovo 9 d., t. y. ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovai ieškovei buvo nesumokėję 531,53 Eur skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu bylos dalį dėl 306,27 Eur skolos priteisimo nutraukė, o likusią ieškinio dalį dėl 225,76 Eur skolos atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

3.1. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytus suvartotos elektros energijos duomenis bei pateiktus skaičiavimus, padarė išvadą, kad nėra aiškus ieškovės atliktų perskaičiavimų už „praeities laikotarpius“, skolos perkėlimo teisinis pagrindas, todėl patikrinti ieškovės pateiktų skaičiavimų (perskaičiavimų) teisingumo nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nėra galimybės. Teismas pažymėjo, kad niekuo nepaaiškinamas ir nesuprantamas ieškovės apskaičiuotas vartotojui taikomas vidutinis suvartojimas, apskaičiuotas vienam ar trims mėnesiams laikotarpiais nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – 937 ir 873, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 744 ir 700, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. – 805 ir 741 ir pan., nors pagal plano „Namai plius“ pristatymą mėnesio įmokos dydis turėjo būti apskaičiuojamas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą arba pagal kliento deklaruotus faktinius skaitiklio rodmenis ir būti pastovus.

3.2. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad pagal pasirinktą planą „Namai plius“ jo pareiga buvo kas mėnesį mokėti pagal pateiktas sąskaitas už apskaičiuotą vidutinį elektros suvartojimą ir kad būtent dėl tolygaus mokėjimų išdėstymo per metus laiko atsakovai ir rinkosi ieškovės pasiūlytą mokėjimo planą. Ieškovei kas mėnesį keičiant vartotojui apskaičiuotą vidutinį suvartojimą, sąvoka „vidutinis suvartojimas“ nebetenka prasmės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų teisės, jiems tinkamai neišaiškinus pasirinkto mokėjimo plano esmės, detaliai nesupažindinus su siūlomo mokėjimo plano privalumais ir trūkumais, nepaaiškinus ieškovės pasiliekamos teisės bet kada per kalendorinius metus keisti vartotojui apskaičiuotą vidutinį suvartojimą ir pan., buvo pažeistos vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisės.

3.3. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė keletą kartų tikslintos skolos (872,90 Eur ar 531,53 Eur, 225,76 Eur) susidarymo aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu teismas ieškovę buvo įpareigojęs pateikti apskaičiavimus, kiek per ataskaitinį laiką (nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 1 d.) atsakovai suvartojo elektros energijos ir kiek už ją sumokėjo, ar per nurodytą laikotarpį yra daugiau kaip 800 Eur įsiskolinimas. Ieškovė teismui apskaičiavimų nepateikė.

3.4. Atlikus faktinius apskaičiavimus pagal nurašytus skaitiklio rodmenis 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. liepos 14 d., nustatyta, kad per tris mėnesius dieninės elektros energijos suvartota tik 661 kWh, o naktinės 520 kWh, t. y. per tris mėnesius nesunaudota net vieno mėnesio nustatytos vartojimo normos. Tuo tarpu patikrinus duomenis nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. suvartota 7761 kWh dieninės ir 7531 kWh naktinės elektros energijos, vidutiniškai per mėnesį po 1200 kWh. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovams vieną kartą per metus nustačius vidutinį suvartojamos elektros energijos dydį bei vieną kartą per metus patikrinus faktinį atsakovų suvartojimą ir pagal tai nustačius kitų metų vidutinį suvartojimo dydį, padarė išvadą, jog atsakovų skolos nebeliktų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aiškus ieškovės atliktų perskaičiavimų už „praeities laikotarpius“, „skolos perkėlimas“ teisinis pagrindas ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Iki 2012 m. birželio 30 d. atsakovai už elektrą mokėjo kiekvieną mėnesį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis. 2012 m. birželio 28 d. atsakovai pasirinko elektros tarifų planą „Namai plius“ ir už suvartotą elektros energiją moka pagal nustatytą suvartotos elektros energijos vidutinį kiekį bei prideda pastovią dedamąją dalį.

4.2. Prašoma priteisti pradinė 531,53 Eur skolos suma susidarė 2015 m. balandžio 22 d. ieškovei nurašius skaitiklio rodmenis ir nustačius neatitikimą tarp užfiksuotų ir apskaičiuotų pagal vidutinį suvartojimą skaitiklio rodmenų. Ieškovė įvertino ankstesnius atsakovų mokėjimus ir permokų sumas įskaitė skolos dengimui. Ieškovė mokėtiną skolą apskaičiavo vadovaudamasi teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis vidutinį suvartotos elektros energijos perskaičiavimą, dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės skaičiavimai niekuo nepaaiškinami ir nepagrįsti.

4.3. Atsakovų teiginiai, kad jie kitaip suprato pasirinktą elektros skaitiklių rodmenų deklaravimo ir apmokėjimo būdą, kad ieškovė prognozuojamą vidutinį suvartojimą gali nustatyti tik kartą per metus, nėra pagrindas nemokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Pažymėjo, kad atsakovams mokant už elektros energiją pagal vidutinį suvartojimą, ieškovė turi teisę sutikrinti elektros prietaisų rodmenis ne rečiau kaip kartą per metus. Taigi įstatymas nedraudžia tikrinti dažniau nei kartą per metus ir taip nustatyti realiausią ir optimaliausią suvartotos elektros energijos kiekį.

4.4. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė neišaiškino atsakovams mokėjimo plano bei sutarties nuostatų, nes ieškovė ne kartą teikė atsakovams atsakymus dėl susidariusios skolos, išaiškino, kada yra perskaičiuojamas vidutinis elektros suvartojimas, kodėl perskaičiuojamos mokėtinos sumos po to, kai ieškovė atlieka faktinį skaitiklio rodmenų nurašymą. Ieškovė, nurašydama rodmenis ir patikslindama vidutinį suvartojimą dažniau nei kartą per metus elgėsi teisėtai.

5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį, o kitą bylos dalį nutraukė, nes ieškovės apskaičiuota skola yra nepagrįsta, apskaičiuota neteisingai, ieškovė negalėjo perskaičiuoti vidutinio suvartotos elektros energijos kiekio dažniau nei kartą per metus. Pažymėjo, kad atlikti mokėjimai padengia laikotarpio nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 14 d. vidurkio sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atsiskaityti už faktiškai suvartotą elektros energiją. Ieškovė teigia, kad atsakovai turi pareigą sumokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją, nepaisant pasirinkto plano. Atsakovai teigia, kad jie pasirinko mokėjimo planą „Namai plius“, todėl moka fiksuotą sumą pagal vidutinį elektros suvartojimą, kuris nustatomas vieną kartą per metus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė skolos susidarymo pagrindo, neišaiškino atsakovams jų pasirinkto plano sąlygų, todėl atsakovai neturi pareigos mokėti ieškovės apskaičiuotos skolos.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 1 d. atsakovai už suvartotą elektros energiją mokėjo deklaruodami faktinius skaitiklio rodmenis. 2012 m. birželio 28 d. atsakovai atvyko į ieškovės būstinę ir pasirinko elektros energijos tarifų planą „Namai plius“, kurio tarifai pradėti taikyti nuo 2012 m. liepos 1 d. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pagal planą „Namai plius“ mokestis už elektros energiją apskaičiuojamas sudedant suvartotos elektros energijos dedamąją dalį su pastoviąja dedamąja dalimi, o mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą arba pagal kliento deklaruotus skaitiklio rodmenis. Taigi atsakovai nuo 2012 m. liepos 1 d. pasirinko mokėti už elektros energiją pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 132.3 punktą buitiniam vartotojui ilgiau nei vienerius kalendorinius metus nepertraukiamai už paslaugas mokant pagal vidutinį suvartojimą, operatorius atlieka buitinio vartotojo elektros apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Taisyklių 132.5 punkte numatyta, kad operatorius, patikrinęs mokėjimo dokumentus ir elektros apskaitos prietaisų veikimą ir nustatęs, kad už elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas buvo apmokama netiksliai, perskaičiuoja buitiniam vartotojui persiųstos (patiektos) elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai buvo netiksliai atsiskaitoma, ir apie tai informuoja buitinį vartotoją. Už perskaičiuotą elektros energiją ar jos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas apmokama pagal išrašytą kreditinį dokumentą arba kito ataskaitinio laikotarpio mokėjimo dokumentą, kuriuose turi būti įvertinti nustatyti netikslumai.

11. Ši vidutinio suvartojimo perskaičiavimo tvarka analogiškai reglamentuojama ir Elektros energijos deklaravimo, apskaitos ir apmokėjimo sąlygose (toliau – Sąlygos). Pagal sąlygų 2 punktą vidutinis suvartojimas apskaičiuojamas pagal kliento elektros energijos suvartojimą tarp dviejų užfiksuotų skaitiklio rodmenų (patikrintų arba / ir kliento pateiktų). Pagal Sąlygų 4 punktą vidutinis suvartojimas perskaičiuojamas klientui deklaravus skaitiklio rodmenis arba ieškovei atlikus skaitiklio patikrą. Esant neatitikimui tarp užfiksuotų ir apskaičiuotų pagal vidutinį suvartojimą skaitiklio rodmenų taikomos Sąlygų 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nustatytos skirtumo apmokėjimo taisyklės. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisę ieškovei keisti elektros energijos vartotojui taikomą vidutinį suvartojamos elektros energijos kiekį nustato ir teisės aktai.

12. Iš byloje esančios 2018 m. rugsėjo 5 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nustatyta, kad 2012 m. vasario 13 d., kai atsakovai mokėjo už elektros energiją pagal deklaruotus skaitiklių rodmenis, atsakovų skola ieškovei buvo 915,60 Eur. 2012 m. birželio 30 d. atsakovų skola ieškovei buvo 613,43 Eur. Atsakovams nutarus pakeisti suvartotos elektros energijos apskaitos būdą ir tarifus, iki tol likusi skola buvo dengiama sumomis, kurios buvo apskaičiuojamos pagal tam tikru periodu nustatytą vidutinį elektros energijos suvartojimą. 2015 m. balandžio 11 d. atsakovų skola buvo 0 Eur. Tačiau 2015 m. balandžio 22 d. ieškovei įprasta tvarka nurašius skaitiklio rodmenis vėl užfiksuotas neatitikimas tarp nustatyto vidutinio suvartojimo ir faktinio suvartojimo. Ieškovė perskaičiavo vidutinį suvartojimą mėnesiui ir pagal Sąlygų 4.1 ir 4.2 papunktį apskaičiavo atsakovams mokėtiną skirtumą, išdėstė skirtumo mokėjimą per artimiausius 3 mokėjimo dokumentus.

13. Atsakovams taikytinas vidutinis elektros energijos suvartojimas buvo nuolat perskaičiuojamas nuo pat plano „Namai plius“ pasirinkimo pagal ieškovės užfiksuotus skaitiklio faktinius duomenis. Apie tai, kad atsakovams perskaičiuojamas vidutinis suvartojimas, ieškovė informuodavo atsakovę, išrašydama sąskaitas, taip pat pateikė atsakovams atsakymą dėl keičiamo vidutinio elektros suvartojimo dar 2013 m. rugsėjo 13 d., kai gavo atsakovės užklausą dėl susidariusios skolos. Taigi, atsakovams buvo žinoma ieškovės taikoma tvarka dėl vidutinio elektros energijos suvartojimo perskaičiavimo, o tai, kad jie nekeitė pasirinkto plano į mokėjimą pagal faktinius duomenis, vertintina kaip sutikimas su ieškovės taikoma mėnesio įmokos nustatymo tvarka (CPK 185 straipsnis). Dėl to nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams nebuvo išaiškintos jų pasirinkto plano mokėjimo sąlygos ir vidutinio suvartojimo apskaičiavimo tvarka.

14. Ginčo teisiniam santykiui taikytini anksčiau šioje nutartyje paminėti teisės aktai nenumato, kad vartotojas, mokantis už elektros energiją pagal nustatytą vidutinį suvartojimą, gali nemokėti už susidariusį skirtumą tarp vidutinio suvartojimo ir užfiksuotų skaitiklio rodmenų, nepaisant to, kad faktiškai jis suvartoja žymiai daugiau elektros energijos. Priešingai, teisės aktuose nustatyta elektros energijos tiekėjo teisė tikrinti vartotojo skaitiklio rodmenis net jiems pasirinkus apmokėjimą pagal vidutinį elektros suvartojimą ir jį keisti, jeigu nustatoma, kad nustatytasis vidutinis elektros energijos suvartojimas skiriasi nuo faktiškai užfiksuoto. Aplinkybė, kad ieškovė perskaičiuodavo ieškovams taikytiną vidutinį suvartojimą dažniau nei kartą per metus, nėra pagrindas atsakovams nemokėti už suvartotą elektros energiją.

15. Tokiu būdu vartotojo interesai yra ne pažeidžiami, o apsaugomi, nes vidutinis suvartojimas būna tikslesnis pagal faktinę situaciją. Tuo atveju, jeigu patikrinus faktinius skaitiklio duomenis paaiškėja, kad faktiškai elektros suvartota mažiau, vidutinis elektros suvartojimas nustatomas mažesnis, vartotojas moka mažiau. Bet kuriuo atveju, jeigu fiksuojama permoka, šia suma operatorius sumažina mokėtiną mėnesio įmoką. Tokia teisės aktais nustatyta vidutinio suvartojimo apskaičiavimo tvarka buvo taikoma ir nagrinėjamu atveju. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jeigu vidutinis suvartojimas atsakovams būtų nustatytas vieną kartą per metus ir vieną kartą per metus tikrinamas faktinis suvartojimas, skolos apskritai nebeliktų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl nesąžiningų sutarties sąlygų keistini.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nėra galimybės nustatyti ieškovės atliktų perskaičiavimų ir skolos perkėlimo pagrindo teisingumo. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes ieškovės prašoma priteisti skola susidarė 2015 m. balandžio 22 d. ieškovei atlikus skaitiklio rodmenų nurašymą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovai per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. suvartojo daugiau elektros energijos nei iki tol jiems nustatytas vidutinis suvartojimas: nurodytu laikotarpiu atsakovams buvo nustatytas vidutinis suvartojimas dieną – 721 kWh, naktį – 669 kWh. Tačiau patikrinus skaitiklio rodmenis 2015 m. balandžio 22 d. nustatyta, kad suvartojimas per vieną mėnesį buvo ne 721 kWh dieną ir 669 kWh naktį, o atitinkamai 4156 kWh ir 4186 kWh. Dėl tokio neatitikimo buvo perskaičiuotas vidutinis suvartojimas, pagal Sąlygų 4.1 ir 4.2 papunkčius apskaičiuotinas mokėtinas skirtumas ir išrašyta kreditinė sąskaita atsakovams. Po šio skaitiklio rodmenų nurašymo atsakovai ir toliau mokėjo fiksuotą sumą už nustatytą vidutinį suvartojimą, atliekamais fiksuotais mokėjimais buvo dengiama skola, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nebuvo sumokėta visa skola už faktiškai suvartotą elektros energiją. Tokiu būdu skolos likutis buvo perkeliamas į kitus laikotarpius.

17. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 12 d. pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. ataskaitos duomenis, šią dieną atsakovų skola buvo 531,53 Eur (ataskaitos eilutė apie 2018 m. kovo 9 d. duomenis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir toliau mokėjo fiksuotas sumas pagal nustatytą vidutinį suvartojimą ir šiomis sumomis buvo dengiama atsakovams priskaičiuota skola, skola mažėjo, dėl šios priežasties prašomą priteisti skolą ieškovė 2018 m. gruodžio 11 d. sumažino iki 225,26 Eur, nes likusi 306,27 Eur skola pasidengė einamaisiais mokėjimais ir dėl šios reikalavimo dalies byla pagrįstai nutraukta.

18. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę patikslinti sumas, kurias atsakovai sumokėjo, ir pateikti sumų apskaičiavimą pagrindžiančius duomenis. Ieškovė 2018 m. gruodžio 11 d. prašyme nurodė, kad pagal galutinius skaičiavimus, įvertinus atsakovų mokėjimus, galutinė skola yra 225,26 Eur, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikta tik 2018 m. rugsėjo 5 d. ataskaita, kurioje yra duomenys apie atsakovų suvartotą elektros energiją bei atliktus mokėjimus iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Iš šios ataskaitos nustatyta, kad ieškovė, nepaisant kreipimosi į teismą, prašomą priteisti skolą ir toliau įtraukė į atsakovams išrašomas sąskaitas už suvartotą elektros energiją ir prašomą priteisti skolą mažino atsakovų atliekamais periodiniais mokėjimais. Dėl to lieka neaišku, kaip ieškovė skaičiavo prašomą priteisti likusią 225,26 Eur skolą, nors pati nurodė, kad atsakovų mokėjimus įskaitė į susidariusią skolą. Teisėjų kolegija daro prielaidą, jog labiau tikėtina, kad tuo atveju, jei pradinė prašoma priteisti 531,53 Eur skola nebūtų įtraukta į atsakovams išrašomas sąskaitas, nes dėl jos ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovų atliekamais mokėjimais prašoma priteisti skola būtų padengta (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei ieškovei nepateikus 225,26 Eur skolos apskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 225,26 Eur skolos priteisimo kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors iš dalies kitais motyvais, tačiau yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovų bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to klausimas dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.