- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-12881-1141/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- K. D., P. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. D. (K. D.) ir P. D. (P. D.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai K. D. (K. D.) ir P. D. (P. D.) (toliau – ir pareiškėjai) 2025 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. D. (J. D.) priėmė po sutuoktinės L. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra J. D. ir L. D. vaikai. Anot pareiškėjų, J. D. ir L. D. buvo sudarę santuoką, kurios metu jie įgijo nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Pareiškėjai paaiškino, kad jų tėvai J. D. ir L. D. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo numatė, jog kiekvienas sutuoktinis kitam palieka visą savo turtą. L. D. mirus, J. D. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog minėtas turtas tampa jo asmenine nuosavybe iškart po sutuoktinės mirties pagal sudarytą bendrą testamentą. Pareiškėjai nurodė, kad J. D. po sutuoktinės mirties rūpinosi, prižiūrėjo Turtą, mokėjo už elektros energiją, priėmė namų apyvokos daiktus, pradėdamas jais naudotis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos L. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra J. D. ir L. D. sūnūs (t. 1, b. l. 13-14). Iš VĮ Registrų centro išrašų taip pat matyti, kad L. D. (duomenys neskelbtini) mirė būdama santuokoje, o J. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našlys (t. 1, b. l. 13-14). Bylos duomenimis, J. D. vardu liko registruotas Turtas (t. 1, b. l. 8-12). Anot pareiškėjų, Turtas buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja J. D. ir L. D. jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad J. D. ir L. D. 2006 m. balandžio 19 d. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį kiekvienas sutuoktinis kitam sutuoktiniui palieka visą savo turtą (t. 1, b. l. 17). Kaip nurodė pareiškėjai, po L. D. mirties J. D. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų L. D. palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų (t. 1, b. l. 18).
6. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad po motinos mirties tėvas rūpinosi, prižiūrėjo Turtą, mokėjo už elektros energiją, priėmė namų apyvokos daiktus, pradėdamas jais naudotis. Byloje esančios uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ PVM sąskaitos faktūros bei detalizacijos patvirtina, jog J. D. po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už elektrą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22-59). Byloje taip pat pateikti kiti įrodymai, pagrindžiantys, kad po L. D. mirties J. D. ir toliau rūpinosi Turtu (t. 1, b. l. 60-64). Taigi, mirus pareiškėjų mamai, pareiškėjų tėvas perėmė visą Turtą, aktyviais veiksmais pradėjo jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po L. D. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo neišreiškė.
7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. po L. D. mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų K. D. (K. D.) ir P. D. (P. D.) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. (J. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė po sutuoktinės L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjų paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.