Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, bedarbiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. 2022 m. liepos 17 d., apie 15 val. 20 min., daugiabučio gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino, t. y. metaliniu veržliarakčiu daužė, ten stovėjusį nukentėjusiajai B. M. priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai B. M. padarydamas 553,03 Eur turtinę žalą.

2. Nukentėjusioji B. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau A. V. nebuvo mačiusi. Įvykio dieną buvo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai jos gyvenimo draugas išgirdo garsą kieme. Priėjęs prie lango, jis pamatė, kad kažkokiu daiktu yra daužomas jos automobilis. Jos gyvenimo draugas išbėgo į lauką, o ji skambino policijai, po to pati išbėgo į lauką. Jos draugas jau buvo sulaikęs tą vyrą. Jie klausė jo, kodėl jis taip daro, bet matėsi, kad minėtas vyras yra neadekvatus, jis kalbėjo kažką apie vaikus. Jos automobilio langas buvo subraižytas, taip pat įlenktas stogas. Vyras sakė, kad jai draudimas atlygins žalą. Autoservise išsiėmė pažymą dėl padarytos žalą, ją pateikė tyrėjai. Už pažymą sumokėjo 35 Eur. Po įvykio pateko į avariją, todėl automobilio neberemontavo. Kasko draudimu automobilis nebuvo draustas. Palaiko civilinį ieškinį, norėtų, kad jai būtų atlyginta žala, nors supranta, kad žmogus yra nepakaltinamas.

3. Teismo psichiatrijos ekspertė A. Survilaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad, atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, jog A. V. veikos padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu sirgo ir dabar serga, jam diagnozuotas sutrikimas ir dėl savo psichinės būklės jis negalėjo ir dabar negali valdyti savo veiksmų. A. V. buvo pasiūlyta taikyti priverstines medicinos priemones ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. A. V. nustatytas (duomenys neskelbtini), negydomas šis sutrikimas turi tendenciją blogėti ir gali kartotis socialiai pavojingas elgesys. Tyrimo metu nustatyta, kad jis dėl (duomenys neskelbtini) gali tapti agresyvus ir neprognozuojamas. Gydymo taktiką aptartų tas psichiatras, pas kurį jis lankytųsi. Po ekspertizės atlikimo jo būklė gali būti pasikeitusi. Atliekant ekspertizę, visada yra įvertinama, koks gydymo būdas būtų efektyviausias. A. V. ekspertizei atvyko jau po stacionarinio gydymo, todėl mano, kad šiuo metu pakaktų ambulatorinio gydymo. Siekiamybė yra ta, kad nesikartotų (duomenys neskelbtini) simptomatika, bet A. V. buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), todėl visiško pasveikimo sunku tikėtis.

4. Teismo psichologijos ekspertė V. Joneliūkštienė teismo posėdžio metu nurodė, kad atliko asmens pažintinių funkcijų vertinimą. A. V. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). A. V. būklę lemia psichikos sutrikimas, jam fiksuoti pokyčiai (duomenys neskelbtini), kas ir lemia jo elgesį. Savo sveikatos būklei A. V. nėra kritiškas. Jis nurodė, kad geria vaistus, po to nurodė, kad jam vaistų nereikia. Psichinę būklę galima koreguoti medikamentais.

5. A. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo išėjęs pasivaikščioti, su savimi maišelyje nešėsi veržliaraktį, kaltą. Netoli jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), prie konteinerių jį erzino paaugliai. Jie jį persekiojo. Norėdamas, kad jie nuo jo atsikabintų, išsitraukė iš savo maišo veržliaraktį. Tada jie nubėgo nuo jo, o jis, būdamas labai susinervinęs, tuo veržliarakčiu apdaužė arčiausiai buvusį automobilį. Supranta, kad pasielgė netinkamai. Neturi galimybės atlyginti dėl savo veiksmų padarytą žalą, nes neturi nė cento (t. 1, b. l. 89-92).

6. A. V., atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas išvadas, į teisiamąjį posėdį nekviestas ir jame nedalyvavo.

7. Liudytojas M. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą lauke. Pažiūrėjęs per langą, kieme pamatė vyriškį, kuris kažkokiu daiktu daužė jo draugei B. M. priklausantį automobilį. Išlėkė į lauką ir atitraukė tą vyriškį nuo automobilio. Vyriškis rankoje laikė kažkokį metalinį įrankį, kalbėjo apie tai, kad visuomenė užsiaugino tokius vaikus. Jis tą vyriškį paguldė ant žemės ir neleido jam atsistoti (t. 1, b. l. 52-55).

8. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, atvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemą, už (duomenys neskelbtini) namo laiptinės į kairę pusę matomas pravažiavimas, vedantis į (duomenys neskelbtini). Ant pravažiavimo, priekiu į namą Nr. (duomenys neskelbtini), matomas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio stogo, ties užpakalinių kairės pusės durelių viduriu, matomas apie 6,5 cm aukščio ir 12cm pločio įlenkimas, kurio centre – apie 3,5 cm aukščio įkirtimas. Ant užpakalinio kairės pusės durų lango matosi smulkių subraižymų, galimai atsiradusių po smūgių metaliniu daiktu. Ant žolės rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis pirkinių maišelis, kurio viduje įdėtas baltos spalvos plastikinis pirkinių maišas su baltos spalvos veržliarakčiu, kaltu su medine rankena, dviem cigarečių pakeliais ir apie 4 cm pločio akmeniu (t. 1, b. l. 7-21).

9. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas akmuo yra netaisyklingos formos, plačiausioje vietoje – 4 cm, ilgiausioje vietoje – 5,5 cm, storiausioje vietoje – 2,7 cm; veržliaraktis yra sidabrinės spalvos, 23,5 cm ilgio, viename jo gale yra apskritimas, kurio viduje dvylika griovelių, apskritimo apačioje matyti surūdijusi, neveikianti, 0,6 cm ilgio išsikišusi rankenėlė veržimui; kaltas yra metalinis, su plastikine geltonos ir raudonos spalvos rankena, įrankis yra purvinas, prie jo prilipęs kuokštelis medžiagos, panašios į plaukus, surūdijęs, viso įrankio ilgis yra 25,6 cm, metalinė dalis yra 13,8 cm ilgio, o plotis plokščioje dalyje yra 1,9 cm, rankena yra pailga, užapvalintomis kraštinėmis, 11,8 cm ilgio ir 3,1 cm pločio plačiausioje dalyje (t. 1, b. l. 56-65).

10. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXIX skyriuje. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

12. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

13. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. V. 2022 m. liepos 17 d., apie 15 val. 20 min., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), metaliniu veržliarakčiu daužė ten stovėjusį nukentėjusiajai B. M. priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptarti paties A. V. paaiškinimai, nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, taip pat liudytojo M. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys. Iš nukentėjusiosios pateiktų dokumentų matyti, kad įvykio metu dėl automobilio sugadinimo jai padaryta 553,03 Eur turtinė žala. Tai reiškia, kad A. V. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

14. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. balandžio 11 d.-gegužės 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. V. sirgo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 2) A. V. dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 3) šiuo metu A. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 4) su A. V. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, dėl savo psichinės būklės jis negalės būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, 5) A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (t. 1, b. l. 174-177).

15. Atsižvelgiant ekspertizės akte pateiktas išvadas bei teisiamojo posėdžio metu duotus eksperčių paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad A. V., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Taip pat A. V. ir šiuo metu dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

17. Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas bei eksperčių paaiškinimus teismo posėdyje, taip pat įvertinus A. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, jo padarytos veikos pavojingumą, daroma išvada, kad jo nereikia stebėti bei gydyti stacionare ir jis gali gydytis ambulatoriškai, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

18. Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyti jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

19. Nukentėjusioji B. M. prašė pripažinti ją civiline ieškove 588,03 Eur sumai, nurodydama, kad po įvykio nuvyko į autoservisą, kuriame buvo sudaryta jos automobilio remonto darbų sąmata bei paskaičiuota, kad automobilio remontas kainuotų 553,03 Eur. Už šios sąmatos sudarymą nukentėjusioji nurodo sumokėjusi 35 Eur. B. M. į bylą pateikė minėtą sąmatą bei apmokėjimo už sąmatos sudarymą kvitą (t. 1, b. l. 39-42, 46-49).

20. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ši nuostata reiškia, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šiuo atveju A. V. nėra kaltinamasis, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal BPK 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

21. Pažymėtina, kad atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tai, palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, nekentėjusiajai išaiškinama teisė dėl nepakaltinamo asmens veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

22. Daiktų, turėjusių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Proceso išlaidų išieškojimo iš A. V. klausimas nesprendžiamas, nes, vadovaujantis BPK 105, 106 straipsniais, šios išlaidos išieškomos tik iš kaltinamojo, priėmus nuosprendį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal A. V. gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nukentėjusiosios B. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutarčiai įsiteisėjus, du baltos spalvos maišelius, cigarečių pakelį su dvidešimt aštuoniomis nuorūkomis, cigarečių pakelį su loterijos bilietais, akmenį, veržliaraktį ir kaltą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (kvitas B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.