- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- eI2-11075-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07642-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 23S99106 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių.
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog jis nesumokėjo baudų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ir neturi jokių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, Departamentas Sprendimą priėmė iš esmės tik formaliai vertindamas vieną aplinkybę – padarytus teisės pažeidimus ir nesumokėtas baudas už juos.
Pareiškėjo teigimu, padarytų administracinių nusižengimų pobūdis leidžia teigti, kad jis yra nepiktybiškas ir nepavojingas visuomenei asmuo, kuris padarė kelis elementarius ir dažnai daugybės vairuotojų daromus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, todėl vien tokio pobūdžio pažeidimai negali būti pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjas nurodo, kad baudas yra sumokėjęs būdamas Baltarusijoje, bet galbūt dėl techninių kliūčių jos nėra apskaitytos duomenų bazėje. Nepaisant to, pareiškėjas nurodo baudas apmokėjęs dar kartą tikėdamasis, kad vien dėl šio formalumo nebus apribotos jo galimybės patekti į Lietuvos Respubliką, nes jam tai labai svarbu dėl ekonominių priežasčių.
Pareiškėjas nurodo, kad jis užsiima automobilių perpardavimo verslu: perka automobilius Lietuvoje ir gabena juos į Baltarusiją bei ten parduoda. Tai patvirtina pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 20 d. sutartis dėl transporto-ekspedijavimo paslaugų teikimo ir pervežimo paslaugų, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tiekti automobilius pagal pareiškėjo užsakymą. Uždraudus pareiškėjui patekti į Lietuvos Respubliką, jis neturės galimybės įsigyti jam tinkančių automobilių Lietuvoje, todėl bus priverstas arba nutraukti verslą arba ilgam laikotarpiui sustabdyti šią veiklą, nors nuolatinės pajamos yra gyvybiškai svarbios ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams – žmonai ir trims jų nepilnamečiams vaikams.
Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra paviršutiniškas ir skubotas, neįsigilinant į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos priėmimo. Sprendimas naikintinas, kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms bei Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) patvirtintai tvarkai (27.1 papunktis), kadangi nevertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu 37307-ANR_N418-2023 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris nustatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda, kurią jis turėjo sumokėti iki 2023 m. gegužės 2 d. Paskirtos baudos pareiškėjas nesumokėjo.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas taip pat yra nesumokėjęs kitų už administracinius nusižengimus paskirtų baudų: 1) Vilniaus AVPK nutarimu 10-ANR_N-6557-2023 skirtos 75 eurų baudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2023 m. gegužės 4 d.); 2) Kauno AVPK nutarimu 20-ANR_N-11903-2021 skirtos 40 eurų baudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2021 m. spalio 28 d.); 3) Klaipėdos AVPK nutarimu 30-ANR_N-6705-2020 skirtos 60 eurų baudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2020 m. liepos 29 d.). Bendra nesumokėtų baudų suma – 225 eurai. Šią informaciją Departamentas gavo 2023 m. birželio 5 d.
Atsakovas paaiškina, kad Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Atsako teigimu, atsižvelgus į VSAT teikimą uždrausti užsieniečių atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertinus tai, kad pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą ir jam yra paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios jis nesumokėjo, kad (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) jo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Tvarkos 28.1 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 950 eurų, nustatomas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, todėl pareiškėjui nustatytas 1 metų nuo šio sprendimo priėmimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas tik formaliai vertinant vieną aplinkybę – padarytus teisės pažeidimus ir nesumokėtas baudas už juos, tačiau su tokiu vertinimu jis nesutinka. Pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnyje esančios nuostatos yra imperatyvios, o ginčijame Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir buvo nesumokėjęs net 4 baudų, kurių bendra suma 225 Eur. Šie duomenys paimti iš MIGRIS sistemos ir Administracinių nusižengimo registro. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai teigia apie sumokėtas baudas Baltarusijos Respublikoje, nes nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Kaip matyti baudos buvo sumokėtos tik po sprendimo priėmimo 2023 m. liepos 19 d. Visa tai tik patvirtina, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovautasi pagrįstais duomenimis apie nesumokėtas baudas už pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus.
Atsakovas taip pat nesutinka, kad nebuvo atsižvelgta į Tvarkos 27 punktą. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas yra padaręs administracinius nusižengimus, bet todėl, kad nesumokėjo skirtų baudų. Buvo įvertinta, kad nenustatyti jo ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ryšių su Lietuvos Respublika bei šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas yra sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina jo ekonominį ryšį su Lietuvos Respublika, bet niekaip nepaneigia jo nesumokėtų baudų, todėl ši aplinkybė nėra teisiškai nereikšminga.
Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo skunde pateiktų dokumentų matyti, kad visi jo šeimos nariai yra ne Lietuvos Respublikoje, o Baltarusijos, todėl jo nesieja jokie šeiminiai ryšiai su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsakovas mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus ((duomenys neskelbtini) sąskaitas), paaiškindamas, kad jos įrodo, jog pareiškėjas užsiimdamas automobilių prekyba, pats betarpiškai turi būti Lietuvoje bei pagrindžia pareiškėjo dažną buvimo Lietuvoje laiką ir jo ekonominius ryšius su Lietuva.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 23S99106, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui skirtos baudos: VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2023 m. kovo 16 d. nutarimu 37307-ANR_N-418-2023 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris nustatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų bauda, kurią jis turėjo sumokėti iki 2023 m. gegužės 2 d.; Vilniaus AVPK nutarimu 10-ANR_N-6557-2023 skirta 75 eurų bauda už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2023 m. gegužės 4 d.); Kauno AVPK nutarimu 20-ANR_N-11903-2021 skirta 40 eurų bauda už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2021 m. spalio 28 d.); Klaipėdos AVPK nutarimu 30-ANR_N-6705-2020 skirta 60 eurų baudos už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (nustatyta baudos sumokėjimo data – 2020 m. liepos 29 d.). Bendra nesumokėtų baudų suma – 225 eurai.
Departamentas 2023 m. birželio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus), nes jis nesumokėjo skirtų baudų.
Departamentas sprendime nustatė, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs pirmiau nurodytų baudų (37307-ANR_N-418-2023; 10-ANR_N-6557-2023; 20-ANR_N-11903-2021; 30-ANR_N-6705-2020), bendrą nesumokėtų baudų sumą (225 Eur); pareiškėjo buvimo šalyje teisinį pagrindą; socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje; teisinį sprendimo pagrindą (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis; Tvarkos 28.1. p.).
Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento Sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Tvarkos 27 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), atsižvelgiama į: esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (27.1.); tai, ar jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio muitinės administruojamų mokesčių mokestinę nepriemoką (toliau – mokestinė nepriemoka) (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokestinės nepriemokos mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šios mokestinės nepriemokos vyksta mokestinis ginčas), ir jei turi – jos dydį (27.2.); nesumokėtos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) dydį (27.3.); tai, ar per pastaruosius dvejus metus iki sprendimo uždrausti atvykti priėmimo dienos buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (27.4.).
Pagal Tvarkos 28 punkto 1 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 950 eurų.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Sprendimo priėmimo metu Departamentas vertino duomenis apie pareiškėjo nesumokėtas baudas ir jų bendrą dydį, pareiškėjo teisinį statusą Lietuvoje, t. y. ar jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvoje. Nustatęs, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, kurių bendra suma – 225 Eur, bei įvertinęs, kad pareiškėjas Lietuvoje neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos 28.1 punktu nusprendė pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių.
Nors pareiškėjas nurodė, kad baudas jis sumokėjo būdamas Baltarusijoje, bet galbūt dėl techninių kliūčių jos nėra apskaitytos duomenų bazėje, tačiau jis nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl tokie jo teiginiai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo į bylą pateiktas išrašas apie 2023 m. liepos 19 d. atliktus pavedimus, kuriais sumokėta 225 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, yra atlikti po sprendimo priėmimo dienos, todėl jie nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Sutiktina su atsakovu, kad priimant ginčijamą sprendimą jis neturėjo duomenų apie baudų sumokėjimą, todėl vien tai, kad pareiškėjas byloje pateikė mokėjimo nurodymus, kurie buvo atlikti po Sprendimo priėmimo dienos, negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendimą priėmė iš esmės tik formaliai vertindamas vieną aplinkybę – padarytus teisės pažeidimus ir nesumokėtas baudas už juos. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu, nes iš į bylą pateiktos medžiagos (informacinės sistemos ekranvaizdžiai (giminystės ryšiai, asmens dokumentai, vizos) bei tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad buvo vertinti ne tik padaryti teisės pažeidimai ir nesumokėtos baudos už juos, bet ir pareiškėjo teisinis statusas Lietuvoje, jo šeiminiai ryšiai.
Nors pareiškėjas teigia, kad padaryti administraciniai nusižengimai yra elementarūs ir dažnai daromi kitų vairuotojų, todėl vien tokio pobūdžio pažeidimai negali būti pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką konstatuotas ne dėl pažeidimų pobūdžio, bet dėl to, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs jam paskirtų nuobaudų, todėl pareiškėjo argumentai dėl pažeidimų pobūdžio nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo abejoti Sprendimo teisėtumu. Nepaisant to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš į bylą pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas yra padaręs įvairaus pobūdžio nusižengimus (vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas; vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone; nebuvo prisisegęs saugos diržo), kai kuriuos iš jų – pakartotinai, todėl jie negali būti laikomi nei atsitiktiniais, nei formaliais.
Nors pareiškėjas taip pat nurodo, jog jį sieja ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir tai patvirtina pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 20 d. sutartis bei byloje pateiktos sąskaitos (viešbučio paslaugos), tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo deklaruojamų ekonominių ryšių faktinį egzistavimą. Nors pareiškėjas teigia vykdantis automobilių pirkimo-pardavimo veiklą, tačiau į bylą nėra pateikti automobilių įsigijimo-pardavimo dokumentai, kurie patvirtintų pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdį ir apimtį. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog veiklai vykdyti yra būtinas asmeninis paties pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką.
Teismo vertinimu, net jeigu tokia veikla ir būtų vykdoma, ji pati savaime nesudarytų pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui pritaikyta priemonė yra neproporcinga.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų, priimant Sprendimą buvo įvertinta aplinkybių visuma ir jų pagrindu padaryta išvada. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė aiškų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą; pagrindo vertinti, kad atsakovas būtų peržengęs jam suteiktas diskrecijos ribas, ar pažeidęs procedūrines tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo taisykles, nėra, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmestus skundą pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K.(A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.