- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-36379-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo, su išvadą teikiančia institucija Valstybine vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys byloje L. K., atstovaujamas įstatyminės atstovės I. M., ir L. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl teismo leidimo leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko K. K. vardu išdavimo.
Pareiškėja pareiškime paaiškino, jog augina nepilnametį sūnų K. K.. 2021 m. liepos 20 d. mirė jos nepilnamečio sūnaus K. K. tėvas A. K., o 2021 m. rugpjūčio 16 d. – senelis A. K.. Nei vaiko tėvas, nei senelis, jokių santykių su nepilnamečiu nepalaikė, nesidomėjo jo poreikiais ir interesais, o paveldimo turto dalis yra labai maža ir į ją pretenduoja daug kitų įpėdinių. Be to, mano, jog mirusysis vaiko tėvas turėjo daug kreditorių, todėl mano, jog priėmus palikimą, nepilnamečio vaiko finansinė padėtis tik pablogėtų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškė prašymą leisti atsisakyti priimti vaikui tenkantį palikimą tiek po tėvo tiek po senelio mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo tenkinimu sutiko. Paaiškino, jog K. K. yra jos anūkas, o miręs A. K. buvo jos sūnus, o A. K. – sutuoktinis. Paaiškino, jog mirus sutuoktiniui kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, jog jai buvo paaiškinta, kad nepilnamečiams sūnaus vaikams – Karoliui ir L. K. pagal įstatymą priklausytų tik apie 2-3 kv. m buto ploto, ir, kad anūkai turi teisę atsisakyti palikimo. Pažymėjo, jog vaikų tėvas buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, turėjo skolų. Taip pat paaiškino, jog šiuo metu vieno kambario bute gyvena ji ir jos sūnus V. K., anūkai gyvena kitur, kartu su savo mamomis. Butas iš viso yra 3-jų kambarių, tačiau dar du kambariai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, kurie juos nuomoja. Taip pat nurodė, jog bute yra bendro naudojimo patalpos, dėl kurių vyksta pastovūs konfliktai su nuomininkais, todėl sąlygos yra netinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi. Tuo atveju, jei pareiškėjos prašymas nebūtų patenkintas, mano, kad ateityje kiltų teisinių problemų, nes būtų suvaržytos jos teisės laisvai disponuoti turtu, o ir nepilnamečiams atsirastų papildomų prievolių, susijusių su buto išlaikymu.
Suinteresuotą asmenį L. K. atstovaujanti I. M. atsiliepime į pareiškimą jį palaikė. Nurodė, jog taip pat nori atsisakyti palikimo priėmimo po vaiko tėvo ir senelio mirčių, nes paveldima dalis yra labai nedidelė, o galimos tėvo skolos tik pablogintų vaiko finansinę padėtį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 26 d. patikslintoje išvadoje nurodė, jog byloje turėtų būti išspręsti klausimai tiek dėl nepilnamečio vaiko tėvo tiek senelio palikimų priėmimo ar atsisakymo ir abiem atvejais tai būtina padaryti įvertinus paveldimo turto ir skolų balansą. Nurodė, jog įvertinus preliminarią būsto vertę bei vadovaudamasi geriausiais nepilnamečio K. K. interesais, neprieštarauja praleisto termino atnaujinimui, bei, mano, kad palikimo priėmimas po senelio A. K. mirties visgi geriau atitiktų nepilnamečio interesus.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą. Nurodė, jog su vaiko tėvu išsiskyrė kai vaikui dar nebuvo nė metukų, nuo tada sūnus tėvą yra matęs tik vieną kartą, jokio bendravimo nebūta, tėvas pats alimentų nemokėjo, teko kreiptis priverstine tvarka. Su mirusiu seneliu taip pat jokio bendravimo nebūta. Taip pat nurodė, jog šeimos finansinė padėtis nėra labai gera, todėl nenorėtų prisiimti papildomų įsipareigojimų, o ir nereikalingų pykčių norėtų išvengti. Kita vertus, taip pat nurodė, jog nežino, ar vaiko interesus visgi geriau neatitektų palikimo priėmimas. Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti paaiškino, jog žinojo apie sūnaus tėvo ir senelio mirtis ir dalyvavo laidotuvėse, tačiau nežinojo, kad tiek dėl palikimo priėmimo tiek dėl jo atsisakymo būtina kreiptis į teismą.
Suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų žodinių ir rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. mirė nepilnamečio K. K. tėvas A. K., o 2021 m. rugpjūčio 16 d. – nepilnamečio senelis A. K.. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, jog per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties kaip įstatyminė įpėdinė kreipėsi jo sutuoktinė L. K., po A. K. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė niekas.
Pareiškėja nepilnamečio K. K. vardu siekia sūnaus teisių į vaiko tėvo ir senelio palikimą įgyvendinimo.
CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1-2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio reikalavimus įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo Andrejaus ir A. K. mirčių praėjo tik šiek tiek daugiau nei keturi mėnesiai. Pareiškėjos kreipimosi į teismą dieną dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių terminas palikimui po A. K. mirties priimti. Palikimas po nepilnamečio vaiko tėvo ir senelio mirčių nebuvo priimtas dėl pareiškėjos teisinių žinių neturėjimo bei dėl to, jog tokias žinias gavusi (iš notarės), objektyviai nespėjo gauti išankstinio teismo leidimo.
Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra reikšminga tai, jog yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio asmens, negalinčio savarankiškai įgyvendinti savo teises, interesų užtikrinimo. Taip pat reikšminga tai, jog vaiko motina nedelsdama kreipėsi į teismą dėl išankstinio teismo leidimo gavimo, o kiti įstatyminiai įpėdiniai neprieštarauja dėl tokio termino nepilnamečiui atnaujinimo. Įvertinus tai, jog terminas praleistas nežymiai dėl objektyviais susiklosčiusių aplinkybių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų ir atitiks socialinį teisingumą, pareiškėjai atnaujintinas terminas išreikšti valią dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu po pastarojo tėvo ir senelio mirčių.
Iš Nekilnojamojo turto registro ir Liteko duomenų apie A. K. turėtas ir valdytas kelių transporto priemones nustatytas, jog nepilnamečio vaiko tėvas jokio registruotino turto neturėjo. Iš Antstolio informacinės sistemos registro nustatyta, jog mirusiojo atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas UAB „Gelvora“ naudai, taip pat baudų išieškojimas VMI naudai. Atsižvelgdamas į tai, kad paveldimo turto nenustatyta, t. y. mirusiojo prievolių dydis viršija paveldimo turto vertę, teismas sprendžia, kad mirusio tėvo palikimo atsisakymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl leidžia pareiškėjai savo nepilnamečio sūnaus vardu atsisakyti A. K. palikimo.
Iš byloje esančių raštinių įrodymų tai pat matyti, kad A. K. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenų apie šio palikėjo skolas ir jam iškeltas bylas nenustatyta (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir antstolių informacinės sistemos). Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, jog nagrinėjamu atveju palikimo atsisakymas neatitiks vaiko interesų. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie tai, jog palikėjas niekuomet nesidomėjo nepilnamečio vaiko gyvenimu ir su juo nebendravo, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo vaiko vardu. Šiuo atveju įstatymo leidėjo valia K. K. atstovavimo teise turi teisę paveldėti savo senelio turtą kaip pirmos eilės įpėdinis ir tokio palikimo priėmimas atitiktų vaiko interesus, nes vaikas gautų tam tikrą turtą. Aplinkybė, kad nepilnametis taps palikėjui priklaususio ir paveldėto kartu su suinteresuotais asmenimis turto bendraturčiu, automatiškai nepažeidžia jo ir suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, nes savo nuosavybės teises, taip pat ir pareigas, susijusias su paveldėtu turtu, galės įgyvendinti per savo įstatyminę atstovę.
CK 5.53 straipsnis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti galimų, byloje nenustatytų, palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimą supaprastinto proceso tvarka, privalo būti aktyvus ir vykdyti apsaugines (prevencines) funkcijas, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą.
Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymus patenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu išreikšti valią dėl palikimo, atsiradusio po A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. liepos 20 d., ir A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. rugpjūčio 16 d., šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Leisti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Leisti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.