Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-24 · Byla Nr. N-261-1905-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
N-261-1905-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1905/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.4; 45.4.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo K. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. Č. už tai, kad ji 2009 m. liepos 13 d. vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimai, padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu K. Č. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 metams.

Teismas konstatavo, kad K. Č. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, K. Č. rašytinis prisipažinimas bei įvykio liudininkų ir nukentėjusiojo paaiškinimai. Teismas atsižvelgė į pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, jog galiojančių administracinių nuobaudų už tokio pobūdžio teisės pažeidimų padarymą K. Č. neturi, yra dirbanti, dėl padaryto pažeidimo prisipažino, pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

III.

Apeliaciniu skundu K. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskiriant didesnę baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakomybei reikšmės turinčių aplinkybių – transporto priemonės apgadinimų mažareikšmiškumo, padarytos žalos atlyginimo, taip pat jos rašytinio paaiškinimo, kad savo automobilio apgadinimus pastebėjo tik grįžusi į darbą ir manė, kad tai jos automobilį kažkas apgadino. Pažymi, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalie 1 punktą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teigia, jog skiriant nuobaudą nebuvo įvertinta tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina darbe, bei tai, jog studijuoja Kaune, o gyvena Vilniuje. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu K. Č. pripažinta kalta ir patraukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą (ATPK 127 str. 2 d.) bei už tai, jog pasišalino iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus (ATPK 130 str. 1 d.).

Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Apeliantė neneigia pažeidusi Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. Č. pripažino kalta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. Č. kalta dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kaltės formos apskritai netyrė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. Č. viso proceso metu nuosekliai tvirtino nepajutusi automobilių kontakto. K. Č. paaiškino girdėjusi, kad jai nuvažiuojant iš priešais esančio baro šaukė vyrai, bet ji nebuvo tikra, ar jie šaukė jai, todėl apsidairiusi, ar nieko nepametė, nuvažiavo toliau (b. l. 14, 35, 36). Įvykio liudininkai V. R. ir L. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jie šuktelėjo vairuotojai, kad ji sustotų, tačiau vairuotoja nuvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 12, 13). Aplinkybė, kad K. Č. galimai buvo informuota apie padarytą pažeidimą, yra labai svarbi nustatant apeliantės kaltės formą, tačiau ji pirmosios instancijos teismo nebuvo tirta, nebuvo apklausti pažeidimą matę asmenys. Vertinant asmens kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo taip pat reikia atsižvelgti į automobilių apgadinimų pobūdį, pažeidimų padarymo vietą, laiką ir aplinkybes.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

K. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys