Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1A-68-634/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54874-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54874-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.6.5.2.; (S) 2.4.6.4.1.
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,išteisintajam E. K., jo gynėjui advokatui E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiosios G. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atmestas, dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 2 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su sutuoktine G. K., sugriebė rankomis pastarąją už šonų ir pečių bei du kartus įspyrė jai į dešinę koją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka vieną kartą trenkė G. K. į kaklą, o pastarajai išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, pasivijo ir tris kartus įspyrė jai į dešinę koją, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinančią į dešinės blauzdos išorinį paviršių, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už rankos savo sutuoktinę G. K. ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ir susimušė dešinį šoną bei sėdmenis, ir vieną kartą peilio rankena sudavė jai į dešinės rankos plaštaką, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, pjautinę žaizdelę kairės plaštakos nykštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, E. K. buvo kaltinamas tuo, jog tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis, agresyviai nusiteikęs, grasinančiu tonu sakydamas: „žiūrėk, ką aš padarysiu“, „va taip tau padarysiu“, „aš tau parodysiu“ ir peiliu pjaustydamas sutuoktinei G. K. priklausančius batus, rankinę bei G. K. peilio rankena suduodamas į dešinės rankos plaštaką, grasino pastarąją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių, kad E. K. padarė jam inkriminuojamą, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, sprendė, kad E. K. neturėjo tyčios smurtauti bei sužaloti sutuoktinę, todėl jo veiksmuose nesant tyčios padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, jį išteisino (BK 140 straipsnio 2 dalis, kaltinimai pareikšti dėl 2 veikų).Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti E. K. kaltu ir nuteisti: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 2 d.) – laisvės apribojimo bausme 1 m. 6 mėn.; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 20 d. epizodas) - laisvės apribojimo bausme 1 m. 9 mėn.; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. spalio 20 d. epizodas) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu ir bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 2 d. epizodas) ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įpareigoti E. K. per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje. Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš E. K. G. K. priteisti 1758,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Daiktus: rankinę ir batus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiai G. K..Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmenybę teikė išteisintojo parodymams, o liudytojų parodymus vertino ir analizavo tiek, kiek jie pagrindžia išteisintojo parodymus. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus pagrindžiančius duomenis atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino teismo medicinos specialisto išvadų, kuriose konstatuota, kad G. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, apie tai tik pasisakė, kad teismo medicinos specialisto išvadoje apie pavojų sveikatai ir bei gyvybei neminima. Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.Dėl 2015 m. spalio 2 d. epizodo prokurorė nurodo, kad nors E. K. neigia žmonos atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, tačiau jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys, t. y.: teismo med. specialisto išvada Nr. G2767/15(02), 2015 m. spalio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.Dėl 2015 m. spalio 20 d. epizodo E. K. kaltę patvirtina: teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2940/2015(02), 2015 m. spalio 20 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolas su nuotraukomis, išrašas iš 2015 m. spalio 20 d. policijos paros įvykio suvestinės, liudytojos E. Š. parodymai.Dėl minėtų epizodų prokurorė pažymi, jog pagal nukentėjusiosios parodymus, G. K. smurtą jos atžvilgiu vartojo ne pirmą kartą. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų I. J. bei E. Š. parodymai. I. J. parodė, kad dukra G. K. jai sakė, kad ji bijo grįžti namo, kad E. K. ją sumuš, buvo minėjusi, kad Turkijoje jis ją spardė. Tada ji jo labai bijojo. Liudytoja E. Š. parodė, kad būnant Turkijoje G. K. verkdama sakė, jog E. K. spardosi.Nukentėjusiosios G. K. parodymai dėl jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo nuoseklūs. Tuo tarpu E. K. parodymai dėl to, kaip galėjo susižaloti G. K., buvo prieštaringi.Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, prokurorė nurodo, jog nors E. K. kaip ir kitas aplinkybes, neigia ir tai, kad peiliu pjaustė G. K. batus bei rankinę, tačiau šią aplinkybę vėlgi patvirtina liudytojų I. J. bei E. Š. parodymai. Minėtą aplinkybę patvirtina ir 2016 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolas su nuotraukomis, taip pat išrašas iš 2015 m. spalio 20 d. policijos paros įvykio suvestinės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad esant situacijai, kai sutuoktinis smurtauja nebe pirmą kartą, kai ne pirmą kartą nukentėjusiosios atžvilgiu išsakomi grasinimai, kai nukentėjusiosios akivaizdoje peiliu pjaustomi jai priklausantys daiktai bei ramiu, grasinančiu balsu sakoma, kad „jai padarys“, „pažiūrėk kas bus“ bei su peiliu rankose einama link jos, tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir jis gali būti įvykdytas.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuosprendyje, teismas, vadovaudamasis 2015 m. spalio 23 d. E. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktu garso įrašu, nurodė, kad iš nukentėjusiosios pakelto balso tono, naudojamų keiksmažodžių kaltinamojo atžvilgiu darytina išvada, jog nukentėjusioji ne iš tų asmenų, kuriai galima grasinti ir ji būtų išsigandusi grasinimų bei kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, jeigu nukentėjusioji bijotų E. K., tai su juo nebendrautų, pinigų iš jo mašinos pirkimui neimtų ir pakeltu balso tonu vartojant necenzūrinius žodžius su juo nekalbėtų. Prokurorė pažymi ir tai, jog minėtas garso įrašas teisminio nagrinėjimo metu išklausytas nebuvo.Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog pirmos instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvuoja ir tuo, jog iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios elgesys taip pat nėra tinkamas, nes ji turi draugą nors dar nėra nutraukusi santuokos, nepasidalinusi turto, dėl ko nenuostabu, jog sutuoktinis E. K. pavyduliauja. Tačiau ši aplinkybė nepagrįsta, kadangi objektyvių, neginčytinų duomenų, patvirtinančių, jog G. K. draugą turėjo jau įvykio metu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, negauta. Be to, minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį.Byloje tai pat buvo gautas ir nukentėjusiosios G. K. apeliacinis skundas, tačiau nukentėjusioji savo apeliacinį skundą atšaukė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis E. K. ir jo gynėjas E. Blažys prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstos, padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, remiantis išimtinai išteisintojo E. K. parodymais, visiškai neatžvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).Nors E. K. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, kad E. K. 2015 m. spalio 2 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su sutuoktine G. K., sugriebė rankomis pastarąją už šonų ir pečių bei du kartus įspyrė jai į dešinę koją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), sėdint automobilyje BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka vieną kartą trenkė G. K. į kaklą, o pastarajai išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, pasivijo ir tris kartus įspyrė jai į dešinę koją, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinančią į dešinės blauzdos išorinį paviršių, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad E. K. 2015 m. spalio 20 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), jis tyčia sugriebė už rankos savo sutuoktinę G. K. ir ją pastūmė, dėl ko ji krito ir susimušė dešinį šoną bei sėdmenis, ir vieną kartą peilio rankena sudavė jai į dešinės rankos plaštaką, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, pjautinę žaizdelę kairės plaštakos nykštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teisme apklaustas E. K. parodė, kad spalio mėnesį jie su žmona G. K. nuvažiavo į banką, jis laukė automobilyje. Prie banko jis laukė automobilyje gan ilgai ir sugalvojo eiti pažiūrėti, kur žmona taip ilgai ir ką daro. Įėjęs į banką pamatė savo žmoną sėdinčią ir kalbančią telefonu. Girdėjo kas ten kalba, ji bandė labai greitai išjungti telefoną ir išgirdo kaip jo žmonai sakė, kad „nebandai išjungti“. Prašė jos duoti telefoną, nes norėjo pakalbėti su tuo asmeniu, kuris grasino jo žmonai. Žmona telefono jam nedavė, sakydama, kad kalbėjo su senu pažįstamu ir pati išsispręs problemas. Išėjus iš banko, žmona pasuko į kitą pusę link kolonėlės, į automobilį nėjo. Paprašė jai iškviesti taksi, sakė, kad su juo nevažiuos. Jis prašė duoti telefoną, bet žmona nubėgo į kolonėlę, užsidarė tualete ir, matyt, telefone viską ištrynė. Šiaip ne taip jis įkalbėjo žmoną sėstis į automobilį. Žmona sėdo už vairo. Privažiavus netoli namų žmona pasakė, kad jis pažadėjo jai leisti susitikti su vaikinu ir iššoko iš automobilio. Jis griebė jai už striukės, tačiau ji išsinėrė ir pasileido bėgti per laukus. Tą vakarą grįžo namo apie 17.00 val. vakaro, žmona namo parėjo apie pusę vienuolikos, dukra grįžo namo apie 18 val. Tą vakarą vėlai žmona jo paprašė atiduoti telefoną, bet jis neatidavė, sakė, kad atiduos ekspertams, kad ištirtų. Tada ji pagrasino iškviesti policiją. Policiją ji iškvietė iš dukros telefono. Atvykę policijos pareigūnai jos klausė, kodėl ji iš karto po banko nekvietė policijos. G. bandė tada atsisakyti rašyti pareiškimą, bet pareigūnai įspėjo, kad bus tada melagingas iškvietimas. Tada pareiškimą ji ir parašė. Kai ji bėgo per laukus, jis ją vijosi, bet tikrai nespyrė, o mėlynė galėjo atsirasti gal kai žmona iš automobilio išlipinėjo. Kojos jis taip pat nepakišo, kad ji nukristų. Pareigūnai tada jį išvežė į areštinę. Prieš 2015 m. spalio 20 d. įvykį, kada buvo supjaustyta rankinė ir batai, žmona jam pareiškė, kad jai nupirktų naują automobilį. Jis pasakė, kad nepirks ir tą naktį žmona su juo jau nebemiegojo. Ryte jis žmonai pasakė, kad jei ji būna su Raimundu, tai ir tegul būna, jis neša dokumentus skyryboms ir išėjo iš namų. Jo nuomone, žmona nori padaryti jį kaltu, nes prieš mėnesį ji pareiškė, kad „tu sutik su parodymais, pasirašom taikos sutartį ir galim skirtis aš atsiimsiu pareiškimus“, paprašė 3000 Eur. Tuos pinigus jis jai davė, ji pareiškimo neatsiėmė. Rankinės jis nepjaustė, gal jos draugas pavydus taip padarė ir bando jam viską prikabinti. Peilio rankose jis nelaikė, o tą rytą pokalbis baigėsi pareiškimu, kad automobilio nepirks, akcijų neperrašys ir išėjo iš namų į darbą. Žmona buvo pareiškusi, kad „pripažink, ką padarei ir pasirašom taikos sutartį“. Bet jei jis nieko nepadarė tai ir prisipažinti nemato jokio tikslo. Viskas vyko dėl jos gyvenime atsiradusio draugo ir mano, kad santykiai rimti. Sumokėjo nukentėjusiajai 3000 Eur, nes pažadėjo atsiimti pareiškimą. Dėl G. K. sužalojimų mano, kad su tuo draugu kažkas. Mano, kad G. jį apkalba ir nori viską palenkti į savo pusę, kad dėl skyrybų vyras kaltas. Smurto nenaudojo. Kai anksčiau kartu gyveno, būdavo susipyksta, tai nukentėjusioji pati save trankydavo, tai jis neabejoja, kad visus tuos sužalojimus nuketėjusioji pati pasidarė arba jai padarė jos draugas (t. 2, b. l. 33-35). Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015 m. spalio 2 d. jie su E. K. buvo banke. Kai išėjo iš banko, E. ją užsipuolė, kad ji duotų savo mobilųjį telefoną. Jis buvo agresyvus, sugriebė ją už pečių ir spyrė į koją. Ji labai išsigando ir nubėgo į šalia esančią degalinę. Labai tikėjosi, kad jis nurims, bet jis vis tiek reikalavo mobilaus telefono. Už automobilio vairo sėdo ji, kadangi reikėjo grįžti namo, o ji bijojo, kad jis jos kur nors nenuvežtų. Įvažiavus į gatvę, kurioje gyvena, E. K. puolė ją tąsyti, nuvilko striukę. Tada ji iššoko iš mašinos ir pabėgo. 2015 m. spalio 20 d. ryte vyras pakvietė ją pasikalbėti į virtuvę. Kalbėjo jis labai ramiai, apie pinigus ir įmonę. Po to jis paėmė peilį ir pradėjo jai grasinti, kad sužalos veidą. Paėmė jos batą ir supjaustė. Parvertė ją virtuvėje ant grindų ir peilio rankena trenkė jai per ranką. Išsilaisvinusi ji nuo pabėgo į katilinę ir užsirakino, sakydama, kad kvies policiją. Kai atvažiavo policija, E. K. jau buvo kažkur išvažiavęs. Kodėl jis supjaustė būtent tuo daiktus, ji nežino. Kai parvertė ant grindų, E. K. jai grasino, ji susitrenkė. Gyvendama pas draugę ji jausdavosi nesaugi, patyrė labai daug pažeminimo, E. K. jai grasindavo, rašinėdavo dukrai. Mano, kad tokie jo motyvai buvo todėl, kad ji kreipėsi į policiją dėl visų smurto atvejų. 2015 m. spalio 20 d. smurtas prasidėjo, nes E. K. prašė susitaikyti ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet ji nesutiko. Tą dieną, kai E. K. konflikto metu supjaustė jos daiktus ir grasino sužaloto jai veidą, išpjaustyti krūtinę, suprato, kad ją ketina nužudyti. E. K. yra jai ne kartą grasinęs, kad sužalos, jis buvo smurtaujantis ir ranką keliantis vyras. Seniau į policiją ji nesikreipė, pradėjo kreiptis tik dabar. Gydytojo-specialisto išvadą išsiėmusi vieną kartą. Smurtas kartodavosi šeimoje dažnai, tai įspirdavo, tai pastumdavo, savo gyvybei jaučia grėsmę. Po 2015 m. spalio 2 d. konflikto ant jos rankų ir kojos buvo didelės mėlynės. Į medikus kreipėsi kitą dieną. Susitaikyti iniciatyvos iš jo pusės ji nematė, pati susitaikymo nesiekė, labai norėjo, kad jis nesmurtautų (t. 2, b. l. 18-19). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. J. parodė, kad nukentėjusioji G. K. yra jos dukra. Jai dukra skundėsi, kad tarp jų su vyru santykiai ne kokie ir anūkė sakė, kad tėvelio nenori. Nepamena tiksliai datos, bet buvo penktadienis ir dukra jai sakė, kad bijo grįžti namo, kad vyras ją sumuš. Kodėl, nežino. Tada duktė savo vyro labai bijojo. Buvo minėjusi, kad Turkijoje jis ją spardė, žemino, girdint draugams apie kitas moteris kalbėjo. Žino, kad jie buvo banke ir po to susipyko. Jai tada paskambino žentas ir sakė, kad dukra iššoko iš mašinos ir pabėgo. O duktė sakė, kad jis ją spardė. Dukra jai skundėsi, kad žentas supjaustė jos rankinuką ir batus. Duktė labai tą rankinuką mėgo. Dukra jai niekada nesiskundė, kad vyras grasina ją nužudyti. Žento šeimoje smurtas tikrai yra, pačiai teko tą patirti. Kodėl dukra jo tada taip bijojo ir sakė, kad ją užmuš, nežino. Apie supjaustytą rankinuką ir batus žentas jai sakė, kad norėjo juos suplėšyti, bet neišėjo, tada ir supjaustė. Pjaustė, tikriausiai, peiliu. Po vakarėlių, kai pas vaikus nuvažiuodavo, tai matydavo, kad durys kokios suspardytos, tai sudaužyta kas. Su žento šeima nebendrauja po to, kai pati patyrė smurtą nuo žento brolio (t. 2, b. l. 19-20).Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. D. parodė, kad dirba policijos patruliu. Gavus pranešimą bendruoju pagalbos telefonu, kad įvyko smurtas artimoje aplinkoje, nuvykus į įvykio vietą, moteris paaiškino, kad jai vyras įspyrė į koją. Moteris parodė savo koją, matėsi mėlynė. Jis matė smurto žymę ir jų pildomuose dokumentuose tai yra nurodyta. Kad nukentėjusioji nemelavo, jie tiki, kadangi žmogus iškvietęs policiją pasirašo dėl melagingų parodymų. Atvykę matė ir kaltinamąjį, kuris nurodė, kad sutuoktinė bėgo, užkliuvo ir nukrito. Pareiškimą surašė vietoje kai atvažiavo operatyvinė grupė, neatvažiavus operatyvinei grupei jie negali nieko surašinėti. Moteris parodė mėlynę ant kojos ir papasakojo kaip jai ten nutiko. Vyras paaiškino, kad nukentėjusioji krisdama užsigavo. Jie nenustatinėja kokio senumo gali būti mėlynė. Nukentėjusioji pakėlė kelnes ir parodė mėlynę. Matėsi mėlynė realiai akimis. Yra pareiškėja - pranešėja, pagal kurios parodymus jie atvyksta į įvykio vietą. Jie turi savo nuomonę, nukentėjusioji rodo sumušimą, aiškina, kad fizinį skausmą sukėlė vyras ir jie tiki tuo, ką sako pareiškėja. (t. 2, b. l. 31-32).Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad pernai gegužės mėnesį jie kartu su E. K. ir G. K. buvo išvykę į kelionę ir ji mano, kad po tos kelionės viskas ir prasidėjo. Vieną vakarą kelionėje jie ruošėsi eiti vakarieniauti, o G. nėjo. G. K. paskambino telefonu, ji atsiliepė verkdama ir pasakė, kad neis vakarieniauti, nes E. spardosi. Jiems matant E. fizinio smurto nenaudojo. Jie patikėjo G., nes ji labai verkė. 2015 metų spalio mėnesį, kaip spardėsi, ji nematė. Sužinojo iš G, mamos. G. jai pasakojo, kad buvo banke, E. bandė atimti telefoną, jis jai spyrė ir ji nuo jo pabėgo. Dėl įvykio su rankine, tai buvo praėjusios kelios savaitės po įvykio prie banko ir jai paskambino G., kuri pasakė, kad nežino kas darosi, E. K. su peiliu šokinėja, suplėšė batus ir rankinę. Rodė pirštą, buvo įbrėžimas. Kai supjaustė batus ir rankinę, G. tą rytą labai verkė ir buvo šoke, sakė, kad laukia policijos. Sakė, kad tą rytą puolė, akys stačios buvo, bijojo, buvo išgąsdinta ir pribauginta. Sužalojimų tada nematė jokių, tik pirštas buvo šiek tiek įbrėžtas (t. 2, b. l. 32-34).Iš 2015 m. spalio 22 d. akistatos tarp nukentėjusiosios G. K. ir E. K. protokolo matyti, kad prieštaravimų jų parodymuose pašalinti nepavyko, abu liko prie savo duotų parodymų (t. 1, b. 1.87-91).2015 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. G2767/15(02) patvirtina, kad G. K. nustatyta kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinanti į dešinės blauzdos išorinį paviršių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais), dviejų (ar daugiau) kontaktų: vienas į dešinio žasto nugarinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas - dešinės kojos išorinę dalį, padarant kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinančią į dešinės blauzdos išorinį paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 2 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnui ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (t. 1, b. 1. 68).2015 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. G2940/2015(02) patvirtina, kad G. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, pjautinė žaizdelė kairės plaštakos nykštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizdelė kairės plaštakos nykštyje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, galimai peiliu. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 20 d. (t. 1, b. 1. 70).2016 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini). Po apžiūros nieko neapimta (t. 1, b. 1. 5-10).2015 m. spalio 3 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad G. K. parodė, jog 2015 m. spalio 2 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), išėjus iš banko (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro E. K. kilo konfliktas, kurio metu sutuoktinis jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Taip pat fizinį smurtą vartojo ir automobilyje grįžtant į namus (t. 1, b. 1. 2-4).2015 m. spalio 2 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad G. K. kvietė policiją, nes sutuoktinis G. K. prieš ją smurtauja. Ant G. K. kojos matėsi smurto žymė - mėlynė. G. K. buvo susijaudinusi, smurtautojas buvo blaivus. G. K. paaiškino, jog sužinojęs, kad jo žmona yra neištikima ir jį išdavinėja su kitu vyru, žmonai nuo jo bėgant, bandė ją sulaikyti, pakišo jai koją ir taip sužalojo koją. Gailėjosi dėl savo poelgio (t. 1, b. 1. 14-15).2015 m. spalio 20 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su nuotraukomis patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja G. K. parodė, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 9.00 val. sutuoktinis G. K. peiliu grasino ją papjauti, supjaustė rankinę ir batus, virtuvėje pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir pajuto fizinį skausmą, peilio buką galą G. K. atrėmė jai į rankos plaštaką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po apžiūros iš įvykio vietos paimta juodos spalvos rankinė „Prada“ firmos ir pora juodos spalvos batų su raišteliais „Baldini“ firmos. Rankinė ir batai su pažeidimais (t. 1, b. 1. 18-20).2015 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, jog policiją kvietė G. K., dėl to, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, grasino fiziniu smurtu, peiliu supjaustė jos rankinę. Pareiškėjos teigimu, vyras smurtauja nebe pirmą kartą. Moteris buvo išsigandusi, streso būsenoje, bijojo grįžtančio vyro (t. 1, b. 1. 21-24).Išrašas iš 2015 m. spalio 20 d. paros įvykių suvestinės patvirtina, kad 2015 m. spalio 20 d. 8.53 val. telefonu gautas pranešimas, kurio metu pranešėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), vyras elgiasi agresyviai, peiliu pjausto batus, rankinę. Moteris išsigandusi, užsirakino kambaryje, GMP nereikia, nepilnamečių nėra, prašo skubios pagalbos (t. 1, b. 1. 25).Iš 2015 m. spalio 23 d. paros įvykių suvestinės išrašo matyti, kad 2015 m. spalio 23 d. 23.25 val. gautas pranešimas. Paskambinęs pranešėjas teigia, jog namuose viena yra palikta jo 12 metų amžiaus dukra. Vyriškis teigia, jog namuose nėra mamos. Paprašius jo žmonos numerio ir paskambinus, moteris nurodė, jog yra namuose kartu su dukra, o dukros tėvui teismas yra apribojęs teisę artintis prie namų, kadangi vyriškis prieš kelias dienas smurtavo. Moteris prašo pareigūnų atvykti. Patikrinus informaciją, ji nepasitvirtino. Atvykus nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko G. K., kuri paaiškino, kad jos vyras E. K. prieš kelias dienas smurtavo prieš ją, dabar jai siunčia grasinančias SMS žinutes ir melagingai pranešė, neva ji neprižiūri jų dukros (t. 1, b. 1. 47). 2016 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolas su nuotraukomis patvirtina, kad 2015 m. spalio 20 d. apžiūrėti pateikti daiktai: juodos spalvos „Pradą“ rankinė ir juodos spalvos su raišteliais „Baldinini“ firmos batai. Rankinėje matosi įstrižas pjūvis, einantis per visą rankinę. Ant vieno bato priekio yra 1 cm pločio durtinė skylutė, kuri galimai buvo padaryta peilio dūriu (t. 1, b. 1. 71-75).2015 m. spalio 23 d. daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. K. pateikė CD su įrašu, kurio trukmė 2.38 val. (t. 1, b. 1. 79-81).Iš 2015 m. spalio 23 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniosios tyrėjos V. V. tarnybinio pranešimo Nr. 20-PR2-58523 matyti, jog perklausius įrašą, kurį 2015 m. spalio 23 d. pateikė G. K., nustatyta, jog tai apie 2.38 val. trunkantis garso įrašas, kuriame girdisi konfliktiškas pokalbis tarp vyro ir moters. Pokalbis vyksta dėl finansinių reikalų, dėl pinigų davimo, įmonės perrašymo ir pan. (t. 1, b. 1. 82).Iš 2016 m. kovo 1 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjo M. N. tarnybinio pranešimo Nr. 20-PR2-11666 dėl UAB „M.“, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), dėl darbuotojų apklausos, matyti, kad jokių reikšmingų aplinkybių, reikalingų ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatyta nebuvo (t. 1, b. 1. 86).Dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 2 d. veika).Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė konstatavęs, jog E. K. tikslas buvo atimti iš G. K. mobilaus ryšio telefoną ir pasižiūrėti kas jai skambina, atiduoti telefono ji neketino, dėl to ir bėgo, o kaltinamasis stengėsi ją sulaikyti ir atimti telefoną, dėl to ir spyrė į koją. Tyčios smurtauti bei sužaloti sutuoktinę E. K. neturėjo, todėl nesant jo veiksmuose tyčios – subjektyvinės pusės padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.Iš nukentėjusiosios G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, jog nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad 2015 m. spalio 2 d. ji su vyru E. K. buvo banke ir tarp jų kilo konfliktas, kadangi E. K. ją užsipuolė, kad ji duotų savo mobilųjį telefoną. Jis buvo agresyvus, sugriebė ją už pečių ir spyrė į koją. Ji labai išsigando ir nubėgo į šalia esančią degalinę. Vėliau, važiuojant namo, E. K. puolė ją tąsyti, nuvilko striukę. Tada ji iššoko iš mašinos ir pabėgo (t. 2, b. l. 18-19). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinimas dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo paremtas vien nukentėjusiosios G. K. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios versiją neabejotinai patvirtina byloje esanti 2015 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. G2767/15(02), iš kurios matyti, jog G. K. nustatyta kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje, pereinanti į dešinės blauzdos išorinį paviršių, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. spalio 2 d., daiktui judant bei kontaktuojant su kūnui ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (t. 1, b. 1. 68). Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos E. Š. parodymai, jog G. K. jai pasakojo, kad E. K. mėgino atimti telefoną ir įspyrė jai į koją (t. 2, b. l. 32-34). Aukštesniojo teismo vertinimu, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl 2015 m. spalio 2 d. jai padaryto sveikatos sutrikdymo patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną ji kreipėsi į policiją – skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad sutuoktinis G. K. prieš ją smurtauja. Byloje esantis 2015 m. spalio 2 d. vyr. patrulio T. D. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir jo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, patvirtina, jog G. K. kvietė policiją dėl to, kad sutuoktinis smurtauja. Atvykus policijos pareigūnams, ant G. K. kojos matėsi smurto žymė – mėlynė. G. K. buvo susijaudinusi. G. K. paaiškino, kad pakišo žmonai koją, taip ją sužalojo (t. 1, b. 1. 14-15, t. 2, b. l. 31-32). Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad „smurtu įtariamas asmuo (E. K.) įvykio vietoje paaiškino, kad sužinojęs, kad jo žmona yra neištikima ir išdavinėja su kitu vyru, žmonai nuo jo bėgant bandė jis ją sustabdyti, pakišo jai koją, taip sužalojo koją. Gailėjosi dėl savo poelgio (t. 1, b. l. 14-15 b. l.). Manyti, kad liudytojas T. D. būtų į minėtą protokolą įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra jokio pagrindo.Laikytina, kad E. K. parodymai apie įvykio aplinkybes, duoti viso proceso metu, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl laikytini nepatikimais.Visi šie įrodymai patvirtina pareikštų kaltinimų pagrįstumą ir leidžia konstatuoti, kad E. K. vartojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę G. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jo veiksmai buvo tyčiniai.Dėl kaltinimų pagal 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 20 d. veika).Nors E. K. neigia, jog 2015 m. spalio 20 d. konflikto metu jis naudojo smurtą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.Iš nukentėjusiosios G. K. duotų parodymų matyti, jog 2015 m. spalio 20 d. ryte vyras pakvietė ją pasikalbėti į virtuvę. Vėliau, pokalbio metu jis paėmė peilį ir pradėjo jai grasinti, kad sužalos veidą. Paėmė jos batą ir supjaustė. Sugriebė ją už rankos, tempė link virtuvės, ji pastumta vyro krito dešiniu šonu, susimušė šoną ir sėdmenis. Tada sutuoktinis peilio rankena trenkė jai per ranką, dėl ko ji pajuto stiprų skausmą plaštakoje (t. 2, b. l. 18-19). Nors tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau nukentėjusiosios G. K. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina išrašas iš 2015 m. spalio 20 d. paros įvykių suvestinės, kuriame nurodyta, jog 2015 m. spalio 20 d. 8.53 val. telefonu gautas pranešimas, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), vyras elgiasi agresyviai, peiliu pjausto batus, rankinę. Moteris išsigandusi, užsirakino kambaryje, GMP nereikia, nepilnamečių nėra, prašo skubios pagalbos. (t. 1, b. 1. 25). 2015 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtina, jog kad policiją kvietė G. K., dėl to, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, grasino fiziniu smurtu, peiliu supjaustė jos rankinę. Pareiškėjos teigimu, vyras smurtauja nebe pirmą kartą. Moteris buvo išsigandusi, streso būsenoje, bijojo grįžtančio vyro (t. 1, b. 1. 21-24). Nukentėjusiosios versiją dėl 2015 m. spalio 20 d. įvykio patvirtina ir 2015 m. spalio 20 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su nuotraukomis, iš kurių matyti, jog G. K. paaiškino, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 09.00 val. sutuoktinis G. K. peiliu grasino ją papjauti, supjaustė rankinę ir batus, virtuvėje pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir pajuto fizinį skausmą, peilio buką galą G. K. atrėmė jai į rankos plaštaką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. 1. 18-20). Nukentėjusiosios nurodytas konflikto aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausos liudytojos E. Š. parodymai, jog jai paskambino G. K., kuri pasakė, kad nežino kas darosi, E. K. su peiliu šokinėja, suplėšė batus ir rankinę. Rodė pirštą, buvo įbrėžimas. G. K. tą rytą labai verkė ir buvo šoke, sakė, kad laukia policijos. Sakė, kad tą rytą puolė, akys stačios buvo, bijojo, buvo išgąsdinta ir pribauginta. Sužalojimų tada nematė jokių, tik pirštas buvo šiek tiek įbrėžtas (t. 2, b. l. 32-34). Nukentėjusiosios sužalojimo faktą objektyviai patvirtina ir 2015 m. spalio 23 d. specialisto išvada Nr. G2940/2015(02), iš kurios matyti, kad G. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, pjautinė žaizdelė kairės plaštakos nykštyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinė žaizdelė kairės plaštakos nykštyje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, galimai peiliu. Kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 20 d. (t. 1, b. 1. 70).Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, E. K. kaltę tiek dėl 2015 m. spalio 2 d., tiek ir dėl 2015 m. spalio 20 d. epizodo patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, kad vyras smurtą jos atžvilgiu naudoja ne pirmą kartą. Abejoti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai dėl jos atžvilgiu vartojo smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms neprieštaravo, bet to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apie nukentėjusiosios atžvilgiu vartojamą fizinį smurtą taip pat patvirtino liudytojos I. J. ir E. Š.. Iš liudytojos I. J. parodymų matyti, jog dukra (G. K.) jai sakė, kad bijo grįžti namo, kad vyras ją sumuš, tada duktė savo vyro labai bijojo. Dukra buvo minėjusi, kad Turkijoje jis ją spardė, žemino, girdint draugams apie kitas moteris kalbėjo. Žino, kad jie buvo banke ir po to susipyko, duktė sakė, kad jis ją spardė (t. 2, b. l. 19-20). Liudytoja E. Š. taip pat patvirtino, jog kai buvo Turkijoje, vieną vakarą jie ruošėsi eiti vakarieniauti, o G. K. nėjo. Telefonu ji atsiliepė verkdama ir pasakė, kad neis vakarieniauti, nes E. K. spardosi. G. K. patikėjo, nes ji labai verkė (t. 2, b. l. 32-34).Priešingai nei nukentėjusiosios parodymus, kaltinamojo E. K. parodymus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi jo parodymai yra prieštaringi, viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, be to, juos paneigia ir kiti byloje ištirti įrodymai. E. K. parodymų laikyti nuosekliais, neturinčiais prieštaravimų ir jais vadovautis nėra pagrindo todėl, kad 2015 m. spalio 2 d., pagal G. K. iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, atvykus pareigūnams, E. K. paaiškino, jog žmona nuo jo bėgo ir bandydamas ją sustabdyti, jis pakišo jau koją ir taip ją sužalojo (t. 1, b. l. 14-15). Apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. spalio 3 d. apklausos metu E. K. parodė, kad nei fizinio nei psichologinio smurto prieš žmoną nenaudojo (t. 1, b. l. 122). Apklausiamas kaip įtariamasis 2016 m. sausio 11 d. apklausos metu E. K. parodė, kad G. K. šokdama iš automobilio nesusižalojo (t. 1, b. l. 133-134). Tuo tarpu, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, E. K. parodė, jog kai G. K. bėgo per laukus, jis ją vijosi, tačiau tikrai nespyrė, o mėlynė galėjo atsirasti kai ji iššoko iš automobilio. Kojos jis taip pat nepakišo (t. 2, b. l. 34). Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas E. K. parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išvadas dėl E. K. nekaltumo grindė ir tuo, jog nukentėjusiosios elgesys taip pat nėra tinkamas, kadangi ši aplinkybė, sprendžiant dėl E. K. kaltės sutrikdžius kito asmens sveikatą, jokios įtakos neturi. Minėtos aplinkybės, jei jos ir būtų konstatuotos, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių savo veiksmais siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju E. K. spirdamas nukentėjusiajai į koją (2015 m. spalio 2 d. veika) ir ją pastumdamas bei suduodamas peilio rankena per plaštaką (2015 m. spalio 20 d. veika), kaip ir bet kuris kitas normalios psichikos ir panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, privalėjo suvokti pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatyti, jog tokiais savo smurtiniais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nes tokioje situacijoje (spardant, stumdant bei trankant asmenį) atsiradę padariniai yra dėsningi, ir nors kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, E. K. tokių padarinių nesiekė, o tiesiog norėjo atimti telefoną, tačiau jis sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog E. K. sutrikdė savo sutuoktinės G. K. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog E. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. spalio 2 d. veika) ir 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. spalio 20 d. veika) numatytus nusikaltimus, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamas nuosprendis (329 straipsnio 2 punktas).Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria E. K. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodydama, jog esant situacijai, kai sutuoktinis smurtauja nebe pirmą kartą, kai ne pirmą kartą nukentėjusiosios atžvilgiu išsakomi grasinimai, kai nukentėjusiosios akivaizdoje peiliu pjaustomi jai priklausantys daiktai bei ramiu, grasinančiu balsu sakoma, kad „jai padarys“, „pažiūrėk kas bus“ bei su peiliu rankose einama link jos, yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir jis gali būti įvykdytas.Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje kaltinimo dalyje išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą ir pagrįstai E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisino. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog nesurinkta įrodymų ir nenustatyta, jog E. K. grasino nukentėjusiąją G. K. nužudyti, leidžiant manyti, jog grasinimas būtų realus ir nukentėjusioji juo patikėtų, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.Nors apeliaciniame skunde prokurorė tvirtina, jog nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas yra realus ir jis gali būti įvykdytas, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais prokurorės skundo argumentais nesutinka. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog santykiai tarp E. K. ir nukentėjusiosios G. K. buvo įtempti, konfliktiški, jie ruošiasi skyryboms. Sprendžiant klausimą ar nukentėjusioji grasinimus suprato kaip realius, taip pat svarbu įvertinti tai, jog pati nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad po įvykio ir toliau bendravo su E. K., kartu šventė šventes (t. 2, b. l. 19). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. Š., kuri parodė, kad po praėjus kelioms dienos po įvykio, nukentėjusioji susirašinėjo su E. K., jo laukė, nes jis pažadėjo atvažiuoti jos pasiimti. Po įvykio ji susitaikė, G. K. grįžo namo, jie kartu šventė šventes (t. 2. b. l. 33). Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartas aplinkybes bei konfliktinius nukentėjusiosios ir E. K. santykius, kurie, bylos duomenimis, truko jau kurį laiką, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusioji G. K. grasinimus suprato kaip realius, kurie gali būti įvykdyti ir dėl kurių ji jautė baimę, nėra pagrindo. Byloje yra duomenų, kad E. K. konflikto metu sugadino nukentėjusiajai priklausančius daiktus, tačiau to nepakanka pripažinti buvus realiems grasinimams nužudyti ar sunkai sutrikdyti sveikatą.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl E. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, prokurorė iš esmės pateikia savo subjektyvų duomenų vertinimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Daugiau jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismui padaryti priešingas, nei skundžiamame nuosprendyje padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas, apeliaciniame skunde prokurorė nenurodo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, jog naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl E. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neturi pagrindo.Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog E. K. išteisinamas nesurinkus įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamo asmens išteisinimas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką reiškia, kad pati veika buvo padaryta, tik kaltinime nurodytas konkretus asmuo ją padarant nedalyvavo. Tokiu atveju, laikantis BPK 303 straipsnio 6 dalies nuostatų, teismas, po nuosprendžio įsiteisėjimo, perduoda bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, išteisindamas E. K. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą. Neįrodžius jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, jis turi būti išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepadaręs veikos, kuria buvo kaltinamas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis dalyje dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo keistinas, pakeičiant E. K. išteisinimo pagrindą iš BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto į BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Dėl bausmėsBK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.Skiriant bausmes E. K. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į žmogaus sveikatą, nusikaltimai yra baigti. E. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 106-109), dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (t. 1, b. l. 111, 113, 115). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Įvertinus ankščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad E. K. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).Dėl civilinio ieškinioNukentėjusioji G. K. pirmosios instancijos teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti jai padarytą 1758,60 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog E. K. savo neteisėtais veiksmais, sugadindamas jai priklausančius daiktus: rankinę „Prada“ – 1397,36 Eur vertės ir odinius batus „Baldinini“ – 300 Eur vertės, padarė jai iš viso 1759,60 Eur turtinę žalą. Be to, dėl E. K. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, ilgalaikį stresą, baimę, dvasinį išgyvenimą. Jos patirti neigiamo pobūdžio dvasiniai išgyvenimai persekioja ją iki šiol, dėl patirto skausmo, baimės bei įtampos pablogėjo jos sveikata ir savijauta.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, jai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Taigi atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, jog išliekamųjų reiškinių nukentėjusiajai neliko, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiajai priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.Atsižvelgiant į tai, jog E. K. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nukentėjusiosios E. K. civilinis ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje dėl E. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 2 d. veika) ir 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 20 d. veika) panaikinti iš šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

E. K. pripažinti kaltu:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 2 d. veika) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 20 d. veika) ir paskirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje nurodytą E. K. išteisinimo pagrindą dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje iš BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto į BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai G. K. iš E. K. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė