- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI3-514-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02392-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo advokato A. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo A. D. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J., kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. 8SD-3113-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 1SS-1664-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyrių) per 5 (penkių) darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti advokatui A. D. šiuos dokumentus: žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bylą (jos kopiją); žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), archyvinę nuosavybės teisių atkūrimo bylą (jos kopiją).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jam yra pavesta atstovauti R. J., kuriam nuosavybės teise priklauso patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai), esantys pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir kuris yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, besiribojančioje su sąlyginai naujai suformuotu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pabrėžė, kad Žemės sklypas buvo suformuotas siekiant atkurti nuosavybės teises į jį fiziniams asmenims, o šiuo metu nuosavybės teise priklauso KŪB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype šiandien jokių statinių / įrenginių nėra, o Žemės sklypo naudojimo būdas visiškai neseniai buvo pakeistas iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o tai suponuoja išvadą, kad Žemės sklype yra planuojama statyti vienbučius ir / arba dvibučius gyvenamuosius pastatus. Pažymėjo, kad Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ yra apibrėžti tam tikri vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir įrengimo reikalavimai, įskaitant reikalavimus pastatų atstumui nuo kitų pastatų bei sklypo ribos ir reikalavimus pastatų aukštingumui, ir šie reikalavimai nėra savitiksliai, tačiau yra orientuoti į aplinkinių asmenų / kaimynystėje įsikūrusių (gyvenančių) asmenų (šiuo atveju ir R. J.) teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Paaiškino, jog Pastatas, kuriame R. J. nuosavybės teise turi Statinių, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su Žemės sklypu, o tai reiškia tai, kad Žemės sklypo suformavimas iš vienos pusės (iš tos pusės, kurioje valstybinė žemė ribojasi su Žemės sklypu) apibrėžė galimo suformuoti ir įsigyti žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas (Statiniai), ribas. Teigė, kad R. J. siekia, kad būtų atliktas išsamus teisinis tyrimas ir jo metu nustatyta bei įvertinta, ar Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į Žemės sklypą yra atkurtos pagrįstai bei teisėtai, t. y. laikantis visų nurodytus procesus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei ar Žemės sklype apskritai yra galimos numatomos gyvenamųjų pastatų statybos. Nurodė, kad R. J. neturi nurodytai teisinei analizei atlikti reikalingų dokumentų, todėl 2020 m. birželio 8 d. su prašymu „Dėl informacijos suteikimo“ buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kuris atsisakė suteikti prašomą informaciją, todėl buvo pateiktas skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, kuris advokato skundą patenkinti taip pat atsisakė. Pažymėjo, kad su ginčijamais aktais nesutinka, todėl prašo juos panaikinti.
Akcentavo, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gyventojai kreipėsi į tam tikras institucijas, jog būtų atliktas tyrimas, susijęs su Žemės sklypo suformavimu ir nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu, bei duomenų apie šių institucijų nustatytus pažeidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos nebuvimas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad, suformuojant Žemės sklypą bei atkuriant nuosavybės teises į jį, buvo išlaikyti teisės aktų reikalavimai, kadangi nurodytą pagrindą galėtų sudaryti nebent tik įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų aiškiai konstatuota ir nuspręsta pripažinti, kad Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1–2 punktai, priešingai, nei skundžiamame rašte aiškina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, visiškai nereiškia, kad advokatas turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų subjektų (asmenų) gauti informaciją (duomenis), kuri išskirtinai yra tik apie jo atstovaujamą asmenį, kadangi Advokatūros įstatymo nuostatos suteikia advokatui teisę gauti informaciją (duomenis) ir apie bet kuriuos kitus asmenis / duomenis, susijusius su bet kuriais kitais asmenimis, jeigu ši informacija (duomenys) yra reikalinga advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas. Pareiškėjo įsitikinimu, be duomenų apie Žemės sklypo suformavimą ir nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimą, advokatui apskritai neįmanoma vykdyti savo veiklos ir neįmanoma suteikti R. J. jokių teisinių paslaugų, todėl ginčijamais aktais įformintas atsisakymas suteikti advokatui informaciją (duomenis) šiuo atveju riboja advokato veiklą, kadangi yra užkertamas kelias atlikti teisinį tyrimą / vertinimą, kartu pažeidžia (riboja) ir konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Nors Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad advokatas kartu su prašymu privalėjo pateikti piliečių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą ir / arba dabartinės Žemės sklypo savininkės KŪB (duomenys neskelbtini) sutikimą arba įgaliojimą atstovauti nurodytų asmenų interesams, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai šiurkščiai prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktui, pagal kurį advokatas, siekdamas vykdyti savo profesinę veiklą (t. y. suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas), turi teisę gauti ir duomenis (informaciją) apie tuos asmenis / duomenis, susijusius su tais asmenimis, kuriems advokatas neatstovauja, be to, nėra prašoma atskleisti specialių kategorijų asmens duomenų. Pareiškėjo įsitikinimu, prašomi pateikti dokumentai susiję su kliento R. J. teisėmis ir interesais, reikalingi teisinių paslaugų klientui suteikimui, todėl mano, kad yra pagrindas skundą patenkinti, t. y. panaikinti skundžiamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštus ir įpareigoti atsakovę pateikti prašomus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą teigė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad viešojo administravimo subjektai asmens duomenis trečiosioms šalims teikia tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka: Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-352 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 1P-712-(1.3.) redakcija) patvirtintos Asmens duomenų Nacionalinėje žemės tarnyboje taisyklės reglamentuoja tik bendruosius asmens duomenų tvarkymo aspektus, duomenų teikimo, kaip ypatingo duomenų tvarkymo veiksmo neišskiria, todėl vadovaujamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, taip pat turi būti tenkinamos kitų teisės normų reglamentuojančių asmens duomenų teikimą teisės, sąlygos. Advokatui, kuris nepagrindžia tokios informacijos pateikimo būtinybės, duomenys nėra teikiami. Paaiškino, jog pareiškėjas savo teisę gauti duomenis grindžia siekiu atlikti „teisinį vertinimą, kad galėtų vykdyti teisingumą“, t. y. siekiu vykdyti advokato veiklą – teisinių paslaugų teikimą, tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje yra išvardytas baigtinis sąrašas veiklų, kurias advokatas gali vykdyti, jame nėra nurodyta, kad advokatas vykdo teisingumą. Akcentavo, kad R. J. savo tariamą teisę susipažinti su atkūrimo byla įrodinėjo vienintele sąlyga, nes „kažkur šalia“ Žemės sklypo nuosavybės teise valdo butą, o tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad galbūt kažkada, kažkur ir kažkurioje vietoje Žemės sklypo savininkas vykdys statybos darbus, kuriems galbūt, dėl kažko, kažkokia apimtimi reikės R. J. pritarimo. Atsakovės įsitikinimu, statybos darbai niekaip nėra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, o pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kaip nuosavybės teisių atkūrimo byla galėtų lemti R. J. teises (išskyrus tai, kad galbūt, jeigu kažkada statys, ir jeigu statys taip, kad reikėtų kaimyninių pastatų savininkų sutikimo). Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini), daugiabutis gyvenamasis namas šiaurinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini), vadinasi, jo šiaurinė riba yra aiški. (duomenys neskelbtini), kaip inžinerinio statinio, inventorizuota riba baigiasi ties (duomenys neskelbtini) sklypo riba, tačiau (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra suformuotas ties (duomenys neskelbtini), namo riba ir šią ribą nuo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo skiria laisva žemės juosta, kuri šiandien yra naudojama automobilių pravažiavimui ir jų statymui, ir tai reiškia, kad rytinė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo riba turėtų būti formuojama remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 36 punktu, kuriame nurodyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su <...> statinių išdėstymu, pratęsiant (duomenys neskelbtini), sklypo ribą link (duomenys neskelbtini), inžinerinio statinio. Taip liktų laisvas žemės tarpas tarp (duomenys neskelbtini), sklypo ir jau suformuoto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo. Vadinasi, net ir suformavus žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo šis nesiribotų su (duomenys neskelbtini), suformuotu žemės sklypu. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės vertinimu, kai nustatoma, kad asmuo neturi teisės kreiptis į teismą, toks asmuo neturi teisės gauti asmens duomenų ir apie trečiąjį asmenį, todėl toks pareiškėjo prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Pabrėžė, jog advokatams nėra pavesta priimti teisės aktus, įgyvendinti teisės aktus ar tikrinti teisės aktus, advokatai gali dirbti tik darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, tačiau teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Atsakovė nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o advokatas turi teisę atlikti bet kurių sprendimų teisinį vertinimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai (tarp jų ir R. J.) ne kartą su prašymais / skundais kreipėsi į institucijas ir jų prašymai buvo išsamiai išnagrinėti. Mano, kad ginčijami aktai priimti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 8SD-3113-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 1SS-1664-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl tam tikrų dokumentų nepateikimo ir informacijos pareiškėjui nesuteikimo.
Byloje nustatyta, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis R. J. nuosavybės teise priklauso patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – statiniai), esantys pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas yra (duomenys neskelbtini).
Taip pat nustatyta pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso KŪB (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas, Žemės sklypas).
R. J., atstovaujamas advokato A. D., į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi su prašymu (toliau – ir Prašymas) sudaryti sąlygas susipažinti ir pateikti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyriuje) saugomą Žemės sklypo bylą (jos kopiją); sudaryti sąlygas susipažinti ir pateikti archyvinę nuosavybės teisių atkūrimo bylą (jos kopiją), kurioje yra duomenys apie nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimą.
Prašyme nurodė, kad Žemės sklypo naudojimo būdas visiškai neseniai buvo pakeistas iš atskirųjų želdynų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o tai reiškia, jog Žemės sklype yra planuojama statyti vienbučius ir / ar dvibučius gyvenamuosius pastatus. Be to, pastatas, kuriame klientas nuosavybės teise turi statinių, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su Žemės sklypu, o tai reiškia, jog Žemės sklypo suformavimas iš vienos pusės apibrėžė galimo suformuoti ir išsinuomoti / įsigyti žemės sklypo, kuriame stovi pastatas, ribas. Visos šios aplinkybės suponuoja tai, kad Žemės sklypo suformavimas bei nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimas yra tiesiogiai susijęs su kliento interesais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant nustatyti, ar Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos pagrįstai ir teisėtai, yra būtina gauti informaciją, susijusią su nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu ir šio sklypu suformavimu. Nurodyta informacija yra būtina tolesnių teisinių paslaugų klientui suteikimui.
NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 8SD-3113-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Raštas) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi Prašyme nenurodytas teisinis pagrindas gauti asmens duomenis, t. y. nepateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, duomenų subjektų sutikimai teikti duomenis tretiesiems asmenims.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, 2020 m. liepos 31 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 3 d. rašto Nr. 8SD-3113-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo pateikti prašomus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu piliečiams.
NŽT, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 1SS-1664-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, netenkino pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas nepateikė piliečių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, ar pareiškėjo skunde minimos KŪB (duomenys neskelbtini) sutikimo, kuris būtų tinkamas teisinis pagrindas pareiškėjui pateikti piliečių nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kitus dokumentus, ir / ar įgaliojimą patvirtinančio dokumento, suteikiančio teisę atstovauti piliečių ir juridinio asmens interesams. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo atstovaujamam asmeniui klausimai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo procedūromis, šio žemės sklypo plano parengimu ir tvirtinimu bei nuosavybės teisių atkūrimu į minėtą žemės sklypą, jau yra išsamiai išnagrinėti ir atsakyta kitai (tiek R. J., tiek kitų piliečių) 2019 m. kovo 25 d. įgaliotai Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) NŽT 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 1SS-958-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1336-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).
Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-11-23 iki 2020-09-01) nuostatas, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013 ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).
Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovei tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią ji turi (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).
Pažymėtina, jog teisė gauti dokumentus, numatyta Įstatyme, nėra absoliuti. Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą.
Pareiškėjas A. D. yra advokatas ir jis į NŽT Kauno miesto skyrių dėl informacijos pateikimo kreipėsi kaip trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovas, remdamasis jam kaip advokatui suteiktomis teisėmis, įtvirtintomis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatose.
Taigi, nagrinėjamu atveju, teikiant informaciją, taikytinos ir Advokatūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), reglamentuojančios advokato teisę gauti informaciją, nuostatos. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad advokatas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti.
Nagrinėjamu atveju skundžiami Raštai, kuriais atsisakyta teikti advokatui informaciją, grindžiami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR, Reglamentas (ES) 2016/679), pagal kurį, pasak NŽT, advokatui gali būti perduodami adekvatūs, tinkami ir tik tokie asmens duomenys, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie perduodami, t. y. advokatas gali gauti tik tiek asmens duomenų, kai duomenų subjektas davė sutikimą, kiek jų reikia konkrečioms teisinėms paslaugoms suteikti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalis, 6 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjo teigimu, priešingai, nei teigiama skundžiamuose Raštuose, advokato pateiktame Prašyme yra nurodyti duomenys, kurie įrodo prašomos informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu, ir atsakovei nepateikus prašomų duomenų, be duomenų apie Žemės sklypo suformavimą ir nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimą, advokatui neįmanoma vykdyti savo veiklos ir neįmanoma suteikti R. J. jokių teisinių paslaugų.
Minėta, jog Prašyme, kuriuo prašoma sudaryti sąlygas susipažinti ir pateikti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno miesto skyriuje) saugomą Žemės sklypo bylą (jos kopiją) ir sudaryti sąlygas susipažinti ir pateikti archyvinę nuosavybės teisių atkūrimo bylą (jos kopiją), kurioje yra duomenys apie nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimą, nurodyta, kad „tikslu nustatyti, ar Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos pagrįstai ir teisėtai, yra būtina gauti informaciją, susijusią su nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu ir šio sklypu suformavimu. Nurodyta informacija yra būtina tolesnių teisinių paslaugų Klientui suteikimui“ ir „kad be šios informacijos galimas Kliento interesų pažeidimas / nepažeidimas negali būti išaiškintas ir atitinkamai negali būti pradėtos šių interesų gynybos procedūros arba nutarta nevykdyti jokių šių interesų gynybos procedūrų“, o „kitaip sakant, nurodytų duomenų neturėjimas yra kliūtis tinkamų teisinių paslaugų Klientui suteikimui bei galimai pažeistų Kliento interesų apgynimui“ (taip nurodyta tekste).
Kaip matyti iš prie Prašymo pridėto 2019 m. liepos 12 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. ADV19/07/12 - 01 2020 m. spalio 2 d. išrašo, pareiškėjas advokatas A. D. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. (Klientas) sudarė sutartį, kurios objektas yra suteikti Klientui teisines paslaugas, o Klientas sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigoja sumokėti už suteiktas teisines paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. yra pavedęs advokatui A. D. ir kitiems sutartyje nurodytiems advokatams ir jų padėjėjams atstovauti Klientui visose civilinėse, administracinėse, administracinių nusižengimų, baudžiamosiose bylose visuose Lietuvos Respublikos teismuose su visomis teisės aktų suteiktomis teisėmis; atstovauti Klientui visose valstybės, savivaldos institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, antstolių, notarų kontorose ir kitose institucijose bei palaikyti teisinius ryšius su visais kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis; rengti procesinius ir bet kokius kitus dokumentus, Kliento vardu juos pasirašyti bei pateikti; teikti teisines konsultacijas, rengti sutartis bei teikti visas kitas teisines paslaugas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (LVAT 2016 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).
Įvertinęs Prašymo turinį, Teisinių paslaugų sutarties objektą, teismas daro išvadą, kad Prašyme nėra pateikti duomenys, įrodantys prašomos pateikti kitam asmeniui priklausančio Žemės sklypo bylos (jos kopiją), archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo bylos (jos kopiją) ryšį su teisinių paslaugų teikimu, duomenų panaudojimo tikslas (pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens teisės) taip, kaip numato Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei suformuota teismų praktika. Teismo vertinimu, vien tik abstraktus nurodymas Prašyme, jog Žemės sklypo suformavimas bei nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimas yra tiesiogiai susijęs su Kliento interesais (pastatas, kuriame Klientas nuosavybės teise turi Statinių, yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su Žemės sklypu, o tai reiškia tai, jog Žemės sklypo suformavimas iš vienos pusės apibrėžė galimo suformuoti ir išsinuomoti / įsigyti žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, ribas) ir siekiant nustatyti, ar Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos pagrįstai ir teisėtai, yra būtina gauti informaciją, susijusią su nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimu ir šio sklypo suformavimu bei tolesnių teisinių paslaugų Klientui suteikimui, nepagrindžia kito asmens Žemės sklypo duomenų naudojimo tikslo bei gavimo teisinio pagrindo.
Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, sutiktina su NŽT išvada, kad pareiškėjas nepateikė piliečių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės ar skunde minimos KŪB (duomenys neskelbtini) sutikimo, kuris būtų tinkamas teisinis pagrindas pareiškėjui pateikti piliečių nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kitus dokumentus, ir / ar įgaliojimą patvirtinančio dokumento, suteikiančio teisę atstovauti piliečių ir juridinio asmens interesams, todėl NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai atsisakė leisti susipažinti su pareiškėjo prašomais dokumentais ir išduoti šių dokumentų kopijas.
Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog advokatas A. D., teikdamas Prašymą ir veikdamas kaip trečiojo suinteresuoto asmens R. J. atstovas, nenurodė ir byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. turėjo konkretų apibrėžtą teisėtą interesą gauti kitų asmenų duomenis, taigi neįrodyta, jog atsakovė atsisakydama teikti informaciją būtų pažeidusi jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog advokato Prašyme nebuvo pateikti duomenys, įrodantys prašomų teikti dokumentų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, bei nebuvo pagrįstas duomenų gavimo tikslas. Advokato nurodytas hipotetinio, abstraktaus pobūdžio tikslas (nustatyti, ar Žemės sklypas yra suformuotas ir nuosavybės teisės į jį atkurtos pagrįstai ir teisėtai, tinkamų teisinių paslaugų Klientui suteikimui bei galimai pažeistų Kliento interesų apgynimui), kuomet trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. tik turi nerealizuotą ketinimą, nukreiptą į ateitį, galimai suformuoti ir išsinuomoti / įsigyti žemės sklypą, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), kuriame stovi statiniai, nėra pagrįstas kito asmens duomenų gavimo tikslas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto prasme.
Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad NŽT Raštuose pagrįstai konstatavo, jog Prašyme nenurodytas teisinis pagrindas gauti asmens duomenis bei teisėtas asmens duomenų gavimo tikslas, todėl pagrįstai atsisakė suteikti prašomą informaciją vadovaudamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu. Teismų praktikos suformuluotas principas, jog formalus teisės aktų nenurodymas pats savaime nėra pagrindas individualų teisės aktą pripažinti neteisėtu, ir nagrinėjamu atveju jo nenurodžius ginčo Raštuose šis trūkumas nėra esminis, nesukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir neturi įtakos NŽT Raštų teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta jo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio, nustatančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 3 dalyje nustatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679.
Pagal Reglamentą (ES) 2016/679, asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas). Asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 straipsnio 2 punktas). Duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys (4 straipsnio 11 punktas). Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis, ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjomis; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių (4 straipsnio 9 punktas).
Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalį, kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas, dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas, siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.
Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, ir kokiais konkrečiais tikslais ketina ją naudoti, t. y. pareiškėjo Prašymas neatitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų.
Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog nepaisant to, koks buvo pareiškėjo prašomos informacijos (dokumentų) (Žemės sklypo byla (jos kopija), archyvinė nuosavybės teisių atkūrimo byla (jos kopija), kurioje yra duomenys apie nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimą) gavimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininkų) (informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)) ekonominio, socialinio pobūdžio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo būti teikiama tik esant minėtų asmenų sutikimui. Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė Reglamentas (ES) 2016/679.
Įvertinus pareiškėjo advokato A. D. Prašymo turinį (abstraktus ir nemotyvuotas), taip pat atsižvelgiant į tai, jog buvo prašoma susipažinti su kitų asmenų Žemės sklypo visa žemės sklypo duomenų (sklypo byla, nuosavybės teisių atkūrimo byla) byla, kurioje, be kita ko, yra saugomi dokumentai su fizinių asmenų duomenimis (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos ir t. t.), daroma išvada, jog atsakovė Raštuose pagrįstai nurodė argumentus, jog tam, kad atsakovė galėtų tinkamai įgyvendinti BDAR nuostatas – Prašyme advokatas turi tiksliai nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslus, duomenų teikimo bei gavimo teisinius pagrindus, prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.
Įvertinusi tai, kokio pobūdžio informacijos (dokumentų) pareiškėjas prašė, atsakovė pagal savo galimybes pakankamai išsamiai ir laiku ją pateikė pareiškėjui. Raštai dėl informacijos (dokumentų) pateikimo pasirašyti kompetentingų asmenų, nurodyta apskundimo tvarka, nurodyti pakankami argumentai dėl negalėjimo pateikti informacijos (dokumentų) bei įvardyti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti papildomos informacijos. Paminėtų aktų forma ir turinys pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas leidžia daryti išvadą, kad jokių esminių pažeidimų, kurie galėjo pažeisti pareiškėjo teises, nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įrodymus bei išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 8SD-3113-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 1SS-1664-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prašomus dokumentus, informaciją (ABTĮ 56 straipsnis).
Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių iš naujo nagrinėti Prašymą.
Kadangi šioje byloje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (23 Eur sumokėtą žyminį mokestį) nėra teisinio pagrindo patenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo advokato A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.