Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-21 nutarties, kuria jo skundas netenkintas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021-04-23 nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė N.Aušraitė prašo skundą atmesti, jos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo iš esmės, skirdamas nuobaudą tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Nurodo, kad K. V. skundas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs K. V. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad objektyviais bylos faktiniais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad K. V. veiksmai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį. Priešingai, nei nurodo apeliantas, Institucija ir apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir detaliai aprašė aplinkybes, patvirtinančias jog nagrinėjamu atveju K. V. sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien todėl, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos tokios Institucijos ar teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar kitiems teisės aktams, kaip tai nurodoma skunde.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atsižvelgus į nepalankią epideminę Covid-19 ligos situaciją, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Remiantis Nutarimo 2.1.5.2. punktu, vyresni nei 6 metų asmenys viešose vietose privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, išskyrus asmenis, kai jie sportuoja, aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujančius aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistus, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktorius ir teisėjus, asmenis paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, neįgalumą turinčius asmenis, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius, vaikus, ugdomus pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.

8. Taip pat inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu Nutarimo 2.1.7 punktas numatė, kad nuo 2020-12-16 00:00 val. iki 2021-02-28 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties, į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, dėl sveikatos priežiūros paslaugų, Nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais, dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

9. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad 2021-02-16, 14.00 val., (duomenys neskelbtini), K. V. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės bei atvyko iš Kauno m. į Vilniaus m., to neginčija ir pats apeliantas – K. V. teismo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad kaukę dėvėjo atitraukęs nuo nosies, buvo nusismaukęs (duomenys neskelbtini), nes buvo sunku kvėpuoti, atvykdamas į Vilnių taip išreiškė savo pilietinę laisvę. Apeliaciniame skunde K. V. nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo išvadomis, jog už šių veiksmų atlikimą (kaukės nedėvėjimą viešoje vietoje ir savivaldybės teritorijų kirtimą) turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi, jo vertinimu, būtina ne tik nustatyti, kad buvo teisės aktų pažeidimas, tačiau turi būti įrodyta, kad šių teisės aktų pažeidimas sukėlė realų pavojų išplisti ligai. Tokios apelianto išvados yra nepagrįstos. Kadangi K. V. nepateko į Nutarime nurodytas išimtis, įpareigojimai dėvėti kaukę viešose vietose bei neišvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės, apeliantui buvo privalomi.

10. K. V. administraciniai nusižengimai padaryti 2021-02-16, t. y. karantino, paskelbto visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, metu. Remiantis Lietuvos Respublikos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Tokiems ribojimams priskiriami ir reikalavimai viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones bei asmens judėjimo laisvės ribojimai. Šie ribojimai yra nustatyti teisės aktų nuostatomis, yra imperatyvūs visiems šalies gyventojams, todėl vien tai, kad apeliantui toks epideminologijos situacijos šalinimo būdas nepriimtinas, savaime nelemia to, kad asmuo gali reikalavimus ignoruoti ir jų nesilaikyti.

11. Pažymėtina, kad tam tikra asmens pasirinkimų laisvė (išvykti iš Lietuvos Respublikos, keliauti jos viduje, nenešioti apsaugos priemonių) gali būti varžoma jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, todėl patiriami tam tikri nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau už visų asmenų teisę į gyvybę ir asmens apsaugą bei ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje. Akivaizdu, kad visuotinės pandemijos metu kaukių nedėvėjimas, migracija tarp šalies regionų, dalyvavimas masiniuose renginiuose didina riziką išplisti COVID-19 ligai, kuri plinta oro lašeliniu būdu, kadangi kiti asmenys būdami tokioje aplinkoje, kvėpuodami ar liesdami aplinkui esančius paviršius, kurie yra galimai užkrėsti ir nedezinfekuoti, gali užsikrėsti ar pernešti užkratą kitiems asmenims. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad jokių neigiamų pasekmių padaryti neteisėti veiksmai nesukėlė – nėra duomenų, kad dėl K. V. apsilankymo aplinkiniai užsikrėtė COVID-19 liga. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), keliavo iš vienos savivaldybės į kitą, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne.

12. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas požymis – pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, yra esminis atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje. Todėl vien tai, kad K. V. padarytas administracinis nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, pažeidėjo administracinės atsakomybės už karantino reikalavimų pažeidimus nešalina.

13. Neatsakingas K. V. elgesys, kai nustatyti net keli karantino reguliavimo pažeidimai, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Nustatyti ribojimai yra skirti stabdyti tolimesnį ligos plitimą, o neabejotina, kad kaukių nedėvėjimas, judėjimas šalies viduje pandemijos laikotarpiu yra labai rizikingi, žmonės, nesilaikydami karantino sąlygų, rizikuoja ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikata bei gyvybe ir galimai tik dėl atsitiktinumo K. V. veiksmais virusas nebuvo išplatintas. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, nors pareiškėjas nurodo, kad nesirgo COVID-19, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad testo prieš atvykdamas į Vilnių nesidarė, nežino, kad liga gali būti besimptomė, tuo tarpu subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme numatytos pareigos dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę viešoje vietoje karantino metu.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto veiksmai keliaujant šalies viduje ir nedėvint kaukės renginio metu, rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu asmuo sukėlė pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdamas karantino reikalavimus prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą. Administracinis nusižengimas padarytas viešoje, vienoje iš pagrindinių miesto vietoje, (duomenys neskelbtini), dienos metu 14 val., vykstančio šventinio renginio metu, kur dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos šalia K. V. bet kuriuo momentu galėjo priartėti kiti asmenys, kuriems dėl jo nedėvimos kaukės padidėja rizika užsikrėsti. Liudytojas A.V. teismo posėdžio metu parodė, kad renginyje Lukiškių aikštėje, buvo iki 100 žmonių, matė, jog atsisukęs K. V. buvo be kaukės, kaukė tikrai nedengė burnos ir nosies, jie tokiais atvejais tik įspėja žmones, kad užsidėtų tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantino metu nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad K. V. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėtys.

Dėl paskirtų nuobaudų bendrinimo

16. ANK 38 straipsnyje numatyta administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus. ANK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

17. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad K. V. padarė du administracinius nusižengimus: 1) 2021-02-16 14.00 val. nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės ir 2) 2021-02-16 nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių. Kaip ir nurodyta anksčiau, ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tuomet, kai asmuo vienu metu padaro vieną ar kelias veikas, užtraukiančias administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, t. y. esant idealiajai nusižengimų sutapčiai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju šios būtinosios sąlygos nėra.

18. Iš byloje esančios įrodymų ir duomenų visumos galima teigti, kad nors K. V. pažeidė dvi to paties Vyriausybės nutarimo nuostatas, teisės pažeidimai yra skirtingi, skiriasi jų padarymo aplinkybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realiąja, o ne idealiąja administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, nėra pagrindo. Priešingu atveju, tokiais atvejais taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų sukuriama ydinga praktika, kai asmuo, padaręs vieną nusižengimą, gali daryti naujus, analogiškus nusižengimus, o atsakomybės sulaukti tik už sunkiausią iš jų. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nėra numatyta galimybė paskirtas nuobaudas bendrinti dalinio ar visiško sudėjimo būdu, už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą turėjo būti skiriamos atskiros nuobaudos.

19. Vis dėlto, vadovaujantis ANK 652 straipsnio 2 dalimi, imperatyviai nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat asmens, dėl kurio administracinė teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Byloje buvo paduotas tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. apeliacinis skundas, todėl laikantis draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principo bei apeliacinio proceso principu, draudžiančio apeliacinės instancijos teismui išeiti už apeliacinio skundo ribų, Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis nekeičiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-21 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.