- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-823-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00210-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- N. C.
- Advokatai
- Antanas Danielius, Raimonda Lazauskienėijį
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo N. C. gynėjo advokato Antano Danieliaus (toliau – nuteistojo atstovas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. C., nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 67-7 nutarta netaikyti nuteistajam N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Nesutikdama su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistojo N. C. gynėja advokatė Raimonda Lazauskienėi jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 13 d. nutartimi skundą atmetė, padarydamas išvadą, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistojo N. C. atstovas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį, panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam N. C. ir priimti dėl skundo naują procesinį sprendimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, reikiamai nevertino to fakto ir tų aplinkybių, kad paskutiniu laikotarpiu N. C. nedaro jokių pažeidimų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo 6 balais, jis dalyvavo eilėje prevencinių programų ir renginių, nežiūrint sveikatos būklės nuteistasis dirba. Nuteistasis turi šeimą su kuria yra tvirti socialiniai ryšiai. Šeima jam darys teigiamą įtaką įsitvirtinant paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos, turės teigiamą poveikį, atitinkamą kontrolę.
4.2. Skunde taip pat pažymimas, jog teismas nevertino fakto, kad nuteistasis N. C. serga sunkia onkologine liga (piktybinis auglys galvoje), jis specialistų nustatytu laiku yra periodiškai vežamas į Kauno LSMUK atlikti chemoterapijos seansus, netrukus bus pateikta išvada kokia tai onkologinės ligos stadija. Jam šiuo metu ypač reikalingas šeimos, artimųjų dėmesys, priežiūra. Tai yra pagrindas į tokias aplinkybes pažiūrėti ir iš žmogiškosios pusės. Nuteistojo atstovas atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje stengtasi pateikti ką galima blogiausia apie nuteistąjį, kad bet kokia kaina atmesti pateiktą skundą.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, nuteistasis N. C. po daugelio nelaisvės metų padarė atitinkamas išvadas, tai rodo, kad bausmės tikslai yra pasiekti. Tačiau toks valdiškas teismo požiūris į žmogų žlugdo jo motyvaciją taisytis, daryti išvadas, nes jame vis viena matomas tik praeities, o ne dabarties žmogus. Tai iššaukia nepasitikėjimą, nusivylimą teismais, visa teisėsaugos sistema, pataisos įstaigų sistema.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo N. C. gynėjo advokato Antano Danieliaus skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo atstovo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam N. C. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo N. C. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – planuoja atlikus laisvės atėmimo bausmę grįžti gyventi į sesers namus, jis reguliariai palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, atlikdamas bausmę mokėsi, dirbo Valstybės įmonėje staklininko pareigose, šiuo metu dirba „Mūsų Amatai“ siuvėjo vienetininko pareigose, už darbą ir dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje bei pozityvaus užimtumo priemonėse nuteistajam 7 kartus skirtos paskatinimo priemonės. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo N. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės 42 balai. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 8 vertintini kaip statiniai ir net 34 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Ir nors nuteistojo atstovo skunde nurodoma, jog nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo N. C. pakartotinio nusikalstamumo riziką: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 34 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, N. C. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Abejonių tinkamu N. C. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teiso nutartyje, ta aplinkybė, jog N. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką net dvidešimt septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dvidešimt tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 28 d. Nuteistasis, laikydamasis kriminalinės subkultūros neformaliųjų elgesio taisyklių, 2015 metų rugsėjo mėnesį dalyvavo masinėje nepaklusnumo akcijoje, atsisakydamas pataisos įstaigoje ruošiamo maisto, tuo protestuodamas dėl pakeitimų, susijusių su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. Be to, bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti du alkoholio vartojimo faktai už ką nuteistasis baustas drausmine tvarka, taip pat už psichotropinių medžiagų vartojimą jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo/turi problemų su alkoholinių gėrimų ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, įvertinant taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis šiuo metu suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį bei su tuo susijusias problemas, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog N. C. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti trys tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, iš kurių vienas – labai sunkus, padarytas veikiant bendrininkų grupėje ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), nuteistasis anksčiau jau buvo teistas. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
12. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistojo atstovo skunde išdėstytais argumentais, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis N. C. serga onkologine liga. Pažymėtina, jog pataisos įstaigose nuteistiesiems privalo būti ir yra užtikrinamos reikiamos gydimosi sąlygos ir priemonės. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi jokių duomenų, kad pataisos namuose nuteistajam negalėtų būti užtikrinama reikiama medicininė pagalba. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
13. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. C. atstovo advokato Antano Danieliaus skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.