- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- Ik-2712-426/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00932-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovės atstovei Dovilei Dambrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punktą dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.
Prašyme (b. l. 1-3) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kurio 2.4 p. nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami. Vykdydamas savivaldybės administracinę priežiūrą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. prieštarauja Civilinio kodekso (toliau CK) 4.76 str., numatančiam bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato CK. Kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 str. 3 d. taip pat įpareigoja butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Pagal CK 4.83 str. 2 d. 2 p. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. CK 4.83 str. 3 d. taip pat yra nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 1 d. apibrėžia butų ir kitų patalpų savininkams, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius namo bendro naudojimo objektus, t. y.: bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, pagal kurio 2 str. 5 d., nustatančios bendrojo naudojimo objektus, 2 p. liftai yra priskiriami prie bendrosios inžinerinės įrangos.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės normas, pareiškėjas daro išvadą, kad liftai yra bendrojo naudojimo objektai, todėl daugiabučio namo bendraturtis negali būti atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą (šiuo atveju liftą). Tokiu būdu, ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo 2.4 p. nuostata dėl daugiabučio gyvenamojo namo pirmajame ir antrajame aukštuose esančių patalpų naudotojų atleidimo nuo amortizacinių atskaitymų lifto kapitaliniam remontui yra neteisėta, nes prieštarauja CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 3 d. nuostatoms. Pagal Vietos savivaldos 4 str. 1 d. 6 p. taip pat numato, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitu teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 14-18) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau Nuostatai) 8.7 p. administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už liftą - vadovaudamasis lifto priežiūros sutartyje nustatytais šios priežiūros įkainiais, sunaudotos elektros energijos kiekiu, jos apskaitos prietaisų rodmenimis ir šių Nuostatų 8.6 p. nurodytais elektros energijos tarifais. Namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir mokesčiai už liftą neskaičiuojami. Vadovaudamasi aukščiau minėtu nutarimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 2.4 p. nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami.
Pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai. Ginčijamo punkto nuostata neturi įtakos daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojų kaip bendraturčių pareigoms, kurios kyla iš įstatymų (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 3 d.) jiems suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto (šiuo atveju - lifto) išlaikyme. Vadinasi, daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą (nors jie šiuo turtu nesinaudoja) ir privalo apmokėti išlaidas, tenkančias lifto pakeitimo ar modernizavimo atveju.
Pasak atsakovės, Vyriausybės atstovo kompetencija kreiptis į teismą dėl galimo savivaldybės administravimo subjekto neveikimo numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. Ši norma leidžia kreiptis Vyriausybės atstovui į teismą tik tada, kai yra gautas savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. kreipimosi į teismą sąlyga yra atsisakymas patenkinti teikimą, kurio savivaldybės taryba nepateikė. Aiškindamas pastarąją teisės normą savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu (atsisakymu) su siūlymu atlikti teikime nurodytus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A(11)-799/2005).
Atkreipia dėmesį, kad vadovaudamasis CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Pastatų administravimo poskyris yra parengęs savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl kaupiamųjų lėšų liftų atnaujinimui apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kuris bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai.
Teigia, kad vertinant savivaldybės tarybos atliekamus veiksmus, turi būti atsižvelgiama ir į savivaldybės tarybos veiklos specifiką. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. 2011 m. balandžio 6 d. savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2070 patvirtino savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau Reglamentas). Jame nurodyta savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarka. Taigi pagal Reglamentą savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos sprendimų projektus mero pavedimu rengia savivaldybės administracijos daliniai pagal kompetenciją ir įgaliojimus. Projekto svarstymo procedūrą sudaro šios stadijos: svarstymas kolegijoje, pagrindiniame komitete, svarstymas savivaldybės tarybos posėdyje ir priėmimas. Nutarusi pradėti projekto svarstymo procedūrą, savivaldybės taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo tarybos posėdyje datą ir pagrindinį komitetą projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Pagal Reglamento 31 str. 1 d. savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti savivaldybės taryba iš savo narių sudaro komitetus. Komitetai apsvarsto savo kompetencijos klausimus ir priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavę administracijos daliniai, savivaldybės institucijos, įmonės bei organizacijos ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
Tvirtina, kad Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo tvarkos įgyvendinimas tokiu atveju užima nemažai laiko. Vyriausybės atstovas 2011 m. kovo 17 d. pasiūlė teikimu Nr. IT-11 Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalies, numatančios, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“ panaikinimo. Įvertinant aukščiau aptartą sudėtingą savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarką, akivaizdu, kad savivaldybės tarybos sprendimo projekto paruošimas ir svarstymas užima nemažai laiko, todėl Vyriausybės atstovui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. A51-12333 (3.3.21-BR4) pateiktame atsakyme dėl 2011 m. kovo 17 d. teikimo Nr. 1T-11 yra prašymas pratęsti informacijos pateikimo terminą iki 2011 m. gegužės 31 d.
Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 4 d. numatyta, kad tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas trys mėnesiai Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka. Mano, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta norma, kad „<...> kolegialus savivaldybės administravimo subjektas Vyriausybės atstovo teikimą turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje <...> apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos“ neturėtų būti taikoma atsietai nuo Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintų viešojo administravimo (objektyvumo, proporcingumo, ekonomiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia) principų. Atsakovė daro išvadą, kad Vyriausybės atstovas ignoravo viešojo administravimo principus ir kreipdamasis į teismą vien tuo pagrindu, kad savivaldybės taryba nepranešė apie pareiškėjo teikimo įvykdymą, viršijo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. apibrėžtą kompetenciją.
Akcentuoja, kad kreipimasis į teismą negali būti savitikslis dalykas ir turi sukelti teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-473/2003, konstatavo, kad „teismo sprendimas, išsprendus ginčą viešojo ar vidaus administravimo srityje, turi būti teisėtas ir pagristas, privalo būti vykdomas, sukelti tam tikras teisines pasekmes. LR Konstitucijos 30 str. 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. ABTĮ 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į administracinį teismą gynybos įgyvendinama paduodant skundą pagal ABTĮ 23 str. nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pagal šio straipsnio 2 d. 6 ir 7 p, privalo skunde nurodyti jo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius Įrodymus). Reiškia, pareiškėjas turi aiškiai suformuluoti prašymą t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę <..> Pareiškėjas nenurodė, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas įtakotų jo teises“. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. AS(16)-420/2007, konstatavo, jog „ABTĮ 22 str. 1 d. ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar {statymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis“.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad jau yra parengtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl kaupiamųjų lėšų liftų atnaujinimui apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, kuris bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai, atsakovės nuomone, tariamas teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukeltų tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo prašymą ir panaikintų savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.
Antra vertus, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus Pastatų administravimo poskyris nebūtų parengęs tarybos sprendimo projekto šios bylos nagrinėjimo metu ir teismas įpareigotų atsakovą nedelsiant panaikinti ginčijamą savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalį, tokio teismo sprendimo vykdymas užimtų tiek pat laiko, kiek ir pareiškėjo teikimo patenkinimas, nes tarybos sprendimo projektui apsvarstyti ir sprendimui priimti būtų taikomos visos aukščiau aprašytos ir Reglamente įtvirtintos sprendimų priėmimo procedūros.
Mano, kad nėra jokio pagrindo Vyriausybės atstovui kreiptis į teismą, reikalaujant panaikinti savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašymą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.
Byla nutrauktina.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-423 (b. l. 6) patvirtino Lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarką. Tvarkos 2.4 p., dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi pareiškėjas, numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 2011 m. kovo 17 d. teikimu Nr. 1T-11 (b. l. 4-5) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 p. panaikinimo klausimą dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“.
Artimiausias savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2011 m. balandžio 6 d. (posėdžio Nr. 73 protokolas, b. l. 7-11), tačiau Vyriausybės atstovo teikimas į tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas bei apsvarstytas nebuvo, ko pasekoje Vyriausybės atstovas nutarė kreiptis į teismą.
Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 1-423, kuriuo buvo patvirtinta Lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarka, pagal savo reguliacinį pobūdį yra norminis administracinis aktas (pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 13 d. norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei).
Su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 1 d.). Išnagrinėjęs bylą dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti; 2) skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir laikyti jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d.).
Tam, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d.). Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, t. y. prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą dėl to, ar savivaldybės administravimo subjekto (šiuo atveju savivaldybės tarybos) priimtas norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.
Iš prašymo turinio matyti, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į administracinį teismą ne bandydamas pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. 2 d. įtvirtinta teise, bet iš esmės Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu (skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti). Šiuo atveju pareiškėjas kelia savivaldybės tarybos sprendimo dalies atitiktį CK nuostatoms (4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d.). Toks atvejis yra specifinis ir jam įstatymų leidėjo valia yra nustatytas specialus reguliavimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str. įtvirtinta tvarka, kreipiantis dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nagrinėjamos bylos kontekste yra lex specialis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. atžvilgiu. Todėl, nustačius, kad egzistuoja pagrindas taikyti specialią įstatyme numatytą tvarką, kreipiantis į teismą, ir nesant aiškių argumentų, kodėl šia tvarka negalima pasinaudoti, turi būti taikomas specialus teisinis reguliavimas.
Pažymėtina, kad Vyriausybės atstovui nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., nes Vyriausybės atstovas šiuo atveju neturi materialaus suinteresuotumo byloje. Prašymas buvo pateiktas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su Vyriausybės atstovo funkcijomis, kurios jam yra nustatytos įstatymu, inter alia, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 5 d. Kokiu kitu pagrindu, nei nurodyta abejonė dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, yra pagrįstas pareiškėjo prašymas, byloje pareiškėjas nenurodė, todėl nėra pagrindo ir teigti, kad Vyriausybės atstovas nagrinėjamoje byloje turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. pagrindu, nes jo teisės ar įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti kitu būdu, nei tai numatyta atitinkamuose specialiuose teisės aktuose (inter alia Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme), nustatančiuose ir specialią ginčų, susijusių su nurodytomis Vyriausybės atstovu funkcijomis, sprendimą.
Taigi, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė specialių teisinį reguliavimą tais atvejais, kai Vyriausybės atstovas abejoja dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 52 str. nuostatomis teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę.
Atsižvelgus į Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., 110 str. 2 d., 116 str. 2, 3 d. nustatytą reglamentavimą, pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką, t. y. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punktą dalyje, numatančioje, kad „amortizaciniai atskaitymai lifto kapitaliniam remontui neskaičiuojami“, teisminis procesas šiuo atveju yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų, todėl pradėtoji byla nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.
Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio Vyriausybės atstovui teikti administraciniam teismui abstraktų prašymą ištirti ginčijamo sprendimo atitiktį atitinkamoms CK nuostatams.
Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2011 m. gegužės 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858–293/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 149 str. 2 d.,
nusprendė:
administracinę bylą Nr. I-2712-426/2011 pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 1-423 „Dėl lėšų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ 2.4 punkto dalies panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.