Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B.-V. ieškinį atsakovui P.-O. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė L. B.-V. (ikisantuokinė pavardė – B.) ir P.-O. V. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

12. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindė tuo, kad santuoka yra visiškai iširusi ir nebėra jokių galimybių ją išsaugoti, nes santuoką su atsakovu sudarė gerai neapgalvoję, spontaniškai, todėl dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina, sutinka, kad santuokinis gyvenimas šalims nesusiklostė, šalys bendro ūkio neveda, todėl netikslinga toliau gyventi santuokoje, nėra pagrindo teigti ir tikėtis, kad vėl gyvens kartu. Atsakovui ieškinys įteiktas, todėl laikytina, kad jo turinys atsakovui žinomas, elektroniniu laišku gautas pranešimas, kuriuo atsakovas išsakė norintis kuo greičiau teisiškai nutraukti santuoką.

13. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

14. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, abu gyvena savo savarankiškus gyvenimus, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės L. B.-V. ir atsakovo P.-O. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė atsakovui palikti turimą pavardę, o jai – iki santuokos sudarymo turėtą pavardę B. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, teismas šį prašymą tenkina ir po santuokos nutraukimo ieškovei palieka pavardę B., o atsakovui palieka jo turimą pavardę.

17. Ieškovė išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

18. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 6 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3 punkte numatė, kad turtui, įgytam po šios sutarties sudarymo numatomas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. CK 3.81 straipsnyje yra nurodoma, kad sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų (ikivedybinę) sutartį, joje nustatant sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacija). Remiantis CK 3.104 straipsnio 1 dalimi sutuoktiniai turi teisę vedybų (ikivedybinėje) sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms klausimas dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo šioje byloje nespręstinas.

Dėl prievolių kreditoriams

58. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

59. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė iki santuokos sudarymo trečiuju asmeniu AB SEB bankas 2021 m. rugpjūčio 26 d. yra sudariusi Kredito sutartį NR. 2021012250. Ieškovė prašė, kad nutraukus santuoką šis įsipareigojimas liktų jos asmeniniu įsipareigojimu. Kreditorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovės įsipareigojimai kreditoriui ir toliau bus vykdomi asmeniškai ieškovės. Todėl nutraukus šalių santuoką, nurodomas kreditorinis įsipareigojimas paliktinas asmeniniu ieškovės įsipareigojimu kreditoriui.

60. Nutraukdamas santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bei jų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ bei ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, todėl klausimai susiję su šalių nepilnamečiu vaiku nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

20. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Nagrinėjamoje byloje nepatirta išlaidų procesinių dokumentų įteikimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. B.-V. (iki santuokos sudarymo – B), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P.-O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei L. B.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ikisantuokinę pavardę „B.“, o atsakovui P.-O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „V.“.

Įsipareigojimus AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. Kredito sutartį NR. 2021012250, nutraukus santuoką palikti L. B.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniniais įsipareigojimais kreditoriui.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriui ir Vedybų sutarčių registrui. Atsakovui teismo sprendimą išversti į anglų kalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.