Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2016 m. gegužės 12 d. apie 05.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodama savo nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu fizinį smurtą – stumdė nukentėjusiąją A. K., ko pasėkoje ji atsitrenkė į stalą ir užsigavo nugaros apačią, nagais įdrėskė nukentėjusiajai į dešinę ranką, nustūmė nukentėjusiąją ant fotelio ir ją užgulusi užspaudė ranka burną, po kelių minučių, virtuvės tarpduryje, tęsdama savo nusikalstamą veiką, rankos kumščiu sudavė A. K. vieną smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nepilnametei dukrai A. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad yra nesveika, serga šizofrenija, galvos traumų neturėjusi, narkologo įskaitoje registruota nebuvo, psichiatro įskaitoje registruota buvo, psichiatrinėje ligoninėje gulėjo, savo veiksmus supranta, valdo, kuo yra įtariama supranta ir kaltę pripažįsta. Papildomai parodė, kad 2016-05-12 apie 05.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji susipyko su savo dukra A. K.. Atsimena tik tiek, kad jos susistumdė, tačiau ką toliau darė, ji neprisimena. Negali pasakyti ar prieš dukrą smurtavo ar ne (b.l. 67-71).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2016-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 5-7);2016-07-07 išvada dėl S. K. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimu (b. l. 27-29);nukentėjusiosios nepilnametės A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad anksčiau ji gyveno su savo šeima, t. y. tėvais Romualdu ir S. K. bei broliu R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau po incidento su mama, kuris vyko 2016-05-12, jie su tėčiu ir broliu išsikraustė gyventi pas senelį B. K.. 2016-05-12 apie 05.40 val. ji pabudo nuo mamos riksmo. Mama rėkė ant tėčio. Ji nuėjo į virtuvę ir pasakė mamai, kad ji iškvies policiją jei ji nenustos rėkauti (policijos kviesti neketino). Mama pamaniusi, kad ji iškvies policiją atėjo į jos kambarį ir bandė iš jos paimti telefoną. Ji pradėjo ją stumdyti, kratė ją, nes ji nedavė jai telefono. Mama buvo susinervinusi, pikta, agresyvi. Mama ją stumdė, stumiama atsitrenkė į stalą ir užsigavo nugaros apačią. Paskui ji ją nustūmė ant fotelio ir užgulė. Mama yra gerokai už ją stambesnė. Nukentėjusioji pradėjo šaukti. Tuomet ji laikė jai užspaudusi burną. Tas jos veiksmas kėlė skausmą. Jai pavyko iš jos išsilaisvinti, nustūmė ją nuo savęs, bet dar vyko stumdymasis. Mamai išėjus iš kambario ji atsisėdo ant lovos nusiraminti. Tuomet ji pajuto skausmą sprando srityje, nugaros apačioje, dešinėje pusėje, jo nejautė susistumdymo metu. Po kurio laiko galvodama, kad mama nuėjo į savo kambarį, ji nuėjo į virtuvę išsivirti arbatos, tačiau tarpduryje stovėjo mama ir jos neįleido, liepė eiti miegoti, tęsė konfliktą, kumščiu trenkė jai į veidą, bet pataikė tik nesmarkiai, kumštis praslydo pro smakrą bei lūpas. Nuo to veiksmo jai suskaudo, tačiau nesmarkiai, nes kaip ir minėjo kumštis praslydo veidu jai pasisukus. Netrukus ji vis tiek pateko į virtuvę ir bandė užsikaisti virdulį. Mama neleido to daryti, išpylė vandenį. Ji vėl užsikaitė vandenį. Kai vanduo užvirė, ji paėmė virdulį ir norėjo užsipilti arbatą, kai mama griebė virdulį už rankenos, kurią laikė ir ji bei norėjo jį iš jos atimti. Iš virdulio laistėsi karštas vanduo, kuris užtiško jai ant rankos bei ją nudegino ir tėčiui ant nugaros. Tėtis surėkė iš skausmo. Tėtis ramino mamą, bandė ją atitraukti nuo nukentėjusiosios ir išėjo iš virtuvės į kiemą. Mama nenurimo, toliau kabinėjosi, neleido eiti prie kriauklės, prirėmė ją prie kampo ir iškėlusi kumštį grasino trenkti, tačiau netrenkė. Mama kažkur išėjo iš namų, tėtis taip pat jau buvo išėjęs, kai į namus atvyko policijos pareigūnai bei medikai. Šias tarnybas iškvietė močiutė (mamos mama). Po incidento ji jautė skausmą sprando bei nugaros srityje bei jai buvo įdrėksta į dešinę ranką. Į ranką įdrėskė mama, kai ją purtė, nes jos nagai yra ilgi. Konflikto metu ji to nepajautė, tačiau po viso incidento jai skaudėjo ir ranką. Rimtų sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos jai nereikėjo. Sumušimo žymių, išskyrus įdrėskimą taip pat nebuvo. Įdrėskimo žymės šiuo metu jau nebematyti. Dėl sužalojimo į teismo med. ekspertizę ji nesikreipė, nes sužalota nebuvo, tiesiog patyrė fizinį skausmą (b. l. 15);liudytojo R. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad gyvena kartu su žmona S. K. bei vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jo žmona nuo vaikystės serga psichine liga (tikslios diagnozės nežino). Periodiškiai, kas pusę metų, S gydosi psichiatrinėje ligoninėje. Pataraisiais metais S atsisakė gydytis. Tai labai paveikė jos sveikatą, liga paūmėjo. Šeimoje įsivyravo negatyvi aplinka. S tapo labai valdinga, pradėjo nuolat provokuoti konfliktus ir konfliktuoti su šeimos nariais – juo ir vaikais. Ypač padažnėjo konfliktai su paaugle dukra A. 2016-05-12 apie 05.20 val. S jį užsipuolė dėl pinigų. Ji virtuvėje ant jo garsiai šaukė. Nuo riksmų pabudo A. Tada S pradėjo konfliktuoti su A. Jos rėkavo, šūkavo, S puola stumdyti A, puolė ją kumščiais, norėjo atimti iš A mobilųjį telefoną, nustūmė A ant fotelio, o kai ši pradėjo šaukti, ranka užčiaupė A burną ir laikė prispaudusi kol A ją nuo savęs nustūmė. Jis visą tą laiką bandė jas išskirti, atitraukti S nuo dukros, bet ji vis prie jos pripuldavo, buvo agresyviai nusiteikusi. Kažkuriuo metu jis buvo išėjęs į lauką parūkyti. Konfliktas tęsėsi gana ilgai. Vėliau A atėjo į virtuvę užsikaisti arbatos. S neleido jai to daryti. Iš pradžių išpylė iš arbatinio vandenį. Po to kai A vis tiek užsikaitė vandens, S griebė iš A rankų arbatinuką su verdančiu vandeniu ir jėga bandė jį atimti. Šio incidento metu A užsipylė karštas vanduo ant rankos. A sukliko. Nemažai karšo vandens užbėgo ir jam ant nugaros. Jam taip pat skaudėjo. Kai atsikėlė R, norėdamas apsaugoti jį nuo vykstančio konflikto šeimoje, ji išvežė jį į mokyklą. Kai grįžo į namus A papasakojo, kad dėl rytinio incidento buvo atvykę policijos pareigūnai bei medikai. Šias tarnybas iškvietė S mama, kuri gyvena atskirai, S prašymu. A jau niekuo nesiskundė, mano, kad tokie incidentai ir toks mamos elgesys jai jau darosi įprastas. Po šio incidento jis su vaikais išvažiavo gyventi pas savo tėvą B. K.. Sprendimas atskirti vaikus nuo motinos buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos tarnybos komisijos. Taip pat papildomai nurodė, kad 2016-05-12 maždaug apie 05.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žmona S. K. prie jo pradėjo “kabinėtis”, jį užsipuolė dėl pinigų. Tuo metu prabudo dukra A. K. ir ruošėsi keliauti į mokyklą. Virtuvės kambaryje S užsipuolė A, pradėjo ant jos rėkti, šaukti bei ją stumdyti, taip pat iš rankų norėjo atimti A mobiliojo ryšio telefoną. Kažkuriuo metu A nuėjo į savo kambarį, o S nusekė jai iš paskos, mačiau kai S nustūmė A ant fotelio, o A pradėjus rėkti, S savo rankomis užspaudė jai burną. Viso konflikto metu tarp A ir S, tiek virtuvėje tiek A kambaryje, jis stengėsi atitraukti S nuo A, kad jos nestumdytų. Konfliktas tarp jų tęsėsi gana ilgai, tačiau viso konflikto jis nematė, kadangi kažkuriuo metu buvo išėjęs į lauką parūkyti, todėl ir tiksliai negali nupasakoti kokius veiksmus atliko S prieš A. Gali pasakyti tik tiek, kad jam nustūmus S nuo A, ši vėl prieidavo prie jos ir vėl pradėdavo ją stumdyti, prie jos “kabinėtis”. Po kažkiek laiko A nuėjo į virtuvę pasidaryti arbatos, tačiau S jai to neleido ir tuo metu kai A laikė rankoje virdulį S vėl ją užsipuolė ir iš jos bandė atimti virdulį, o virdulyje buvęs karštas vanduo užtiško jai ant rankos bei jam ant nugaros. Tuo metu jam skaudėjo, tačiau tęsti tyrimą dėl jam sukelto skausmo pagal LR BK 140 str. 1 d. jis nepageidauja, kadangi S to nepadarė tyčia, nepaėmė to vandens ir specialiai nei ant jo nei ant A jo nepylė, tiesiog vanduo ištiško konflikto metu, bandant iš A atimti virdulį. Viso įvykio metu sūnus R. K. buvo savo kambaryje ir miegojo, gal nuo triukšmo ir buvo prabudęs, tačiau viso įvykio ir mamos smurto prieš A jis nematė. Taip pat nori paminėti, kad name, jų šeima gyvena viena, kaimynų jie neturi, todėl niekas kitas ir negalėjo nei girdėti nei matyti šio konflikto. Ar po įvykio ant A kūno liko kokie sužalojimai jis nežino, nes nematė, tačiau ji sakė, kad jai skauda nugarą, sakė, kad yra nežymus įdrėskimas ant rankos, tačiau į gydymo įstaigą ji nesikreipė, kadangi tas sužalojimas buvo nežymus ir greitai išnyko (b. l. 20, 21-22);liudytojo B. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad yra R. K. tėvas ir A. K. bei R. K. senelis. Anūkai šiuo metu gyvena pas jį, kadangi jie nenori gyventi kartu su jų mama S. K., kuri serga psichine liga ir su A labai pykstasi, žino, kad prieš A motina smurtauja. S nieko nebijo, jam ne kartą yra sudavusi smūgį per veidą, ji yra nekontroliuojama, visada rėkia ant vaikų. S šeimos neišlaiko, gauna kažkokią pašalpą ir ją pasilieka sau, pinigus išleidžia, todėl R ir jo šeimai padeda jis, retkarčiais jiems duoda pinigų, kad jie galėtų susimokėti komunalinius mokesčius. Apie šį įvykį, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nelabai kažką žino, A stengiasi kuo mažiau jį nervuoti ir stengiasi nepasakoti apie nesibaigiančius konfliktus su mama. Tačiau jis kuo puikiausiai žino, kad ji su mama pykstasi dažnai, mama prieš ją smurtauja. Trumpai tariant, tarp visos šeimos ir S santykiai yra įtempti, kadangi kaip ir sakė, S serga psichine liga, todėl ji su visais konfliktuoja, ant visų rėkia ir jai reikalingas gydymas (b. l. 31-32);liudytojos L. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra R. K. sesuo. Vaikais rūpinasi R, o S šeima nesirūpina, elgiasi neadekvačiai. 2016 m. gegužės mėn. kurią tiksliai dieną ji neprisimena, jai paskambino A, kuri pasakė, kad tėtis yra suimtas, kadangi mama paskambino į policiją ir pasakė, kad ją sumušė jos vyras. A jai pasakė, kad anksti ryte mama pradėjo rėkti, o ji norėjo miegoti, todėl nuėjo į virtuvės kambarį pasakyti, kad mama nerėktų, tada mama pradėjo ant A rėkti ir kilo konfliktas, konflikto metu A mama užspaudė burną, ji bandė mamą nustumti nuo savęs, mergaitė dar pasakojo, kad mama jai ranką ir tėčiui nugarą apiplikė su karštu vandeniu, taip pat pasakė, kad tėtis visą laiką ją gynė nuo mamos. Ji to pokalbio labai daug neatsimena, todėl tiksliai jo nupasakoti negali. Su A susitarė, kad sekančią dieną eis ieškoti R, kur jis yra suimtas. Kol S gydėsi dėl savo ligos, tol su ja sutarti buvo galima, tačiau kai nutraukė gydymą, su ja tiesiog susikalbėti tapo neįmanoma. Elgesys tapo neadekvatus, S namuose esančius baldus kažkam padovanoja, pastoviai yra grasinama dėl bet kokio dalyko iškviesti policiją, jai jau ne kartą buvo iškvietusi policiją, naudoja A kosmetines priemones. A ir mamos tarpusavio santykiai nėra šilti, jos nuolat kivirčijasi, sūnų R jos akimis žiūrint S myli labiau. Kaip ir sakė šeimoje yra įtempta situacija, vyksta nuolatiniai barniai dėl S vienokių ar kitokių poelgių (b. l. 34-35);liudytojos A. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra Žaliakalnio vaikų dienos centro socialinė darbuotoja. R ir S. K. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos sąrašą. Šeima gyvena iš neįgalumo pašalpų. A ir R. K. lankosi jų vaikų dienos centre. Su vaikais jie kalbasi, bendrauja apie jų šeimą, apie tarpusavio santykius. A su mama neužmezga teigiamo ryšio, šeimoje vyksta nuolatiniai barniai. S. K. serga šizofrenija, turi psichinių sutrikimų. Su mama A nebendrauja, jos nuolat tarpusavyje pykstasi, jaučia nuoskaudą dėl mamos elgesio. Kažkada jai A pasakojo, kad gegužės mėn. kurią tiksliai dieną ji nežino, ji pabudo nuo triukšmo, pykosi tėtis su mama, A mamai pasakė, kad iškvies policiją, todėl mama supyko ir nusivijo A į kambarį bei užkimšo jai burną. A apie įvykį pasakojo abstrakčiai, todėl daug apie įvykį pasakyti negali. A pilnai apsirūpina pati ir dar aprūpina savo brolį, pati atlieka namų ruošos darbus. Su tėčiu A sutaria gerai, jis jai yra autoritetas, ji jokio blogo žodžio apie jį nėra pasakiusi. Vaikai šiuo metu gyvena pas savo senelį, R tėtį, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyrius nusprendė, kad vaikams su mama gyventi negalima, po šio įvykio yra net pavojinga, mama kelia grėsmę A. R pasakoja, kad šeimoje visada vyksta nuolatiniai barniai tarp tėvų, ir tarp mamos su A. Vaikui jau seniai tai pasidarė kaip normalus dalykas, jis į tai dėmesio nebekreipia, taip pat kaip ir A. Šeimoje situacija yra prasta, nes kaip ir sakė vaikai nemato darnios šeimos, kadangi tėvai nuolat pykstasi, nesutaria, o dėl to kenčia tik jie patys (b. l. 37-38);liudytojos A. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra Kauno socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. 2009 m. balandžio 3 d. R ir S. K. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Ji, kaip socialinė darbuotoja kuruoja būtent šią šeimą ir pas juos lankosi maždaug į savaitę kartą arba du kartus. S. K. serga paranojine šizofrenija, dėl jos tokio psichikos sutrikimo kenčia visa šeima, namuose vyrauja įtampa, vyksta nuolatiniai barniai, S šeimos neišlaiko, gauna neįgalumo pašalpą, tačiau pinigus išleidžia kosmetinėms priemonėms ir kitoms savo reikmėms, S namuose nedirba, dažniausiai miega, ilsisi, visada būna pavargusi. R taip pat nepasakytų, kad labai rūpinasi šeima, nėra suinteresuotas dirbti kažkokį darbą, todėl jų dukra A apsirūpina pati, atlieka visus namų ruošos darbus, pasirūpina ir savo broliu R. A galėtų charakterizuoti kaip labai protingą, aktyviai dalyvaujančią mokyklos socialiniame gyvenime, viskuo besidominčią asmenybę. Raštiškai buvo pasirašyta, kad S iš savo pašalpos skirs 97 eurus savo vyrui R, kuris tuos pinigus skirs šeimos buitiniams dalykams. 2016-05-11 d. ji atvyki į šią šeimą, kadangi R jai pasakė, kad S pinigų duoti nenori, todėl ir atvyko pas juos į pokalbį. Ji, R ir S sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi, S pokalbio metu elgėsi neadekvačiai, buvo suirzusi, pikta, sakė, kad pinigų neduos, nes juos skyrė vaistams. Į virtuvę kažkuriuo metu atėjo A ir S ant jos supyko, ant jos rėkė, kad nesimaišytų, netrukdytų, jos tarpusavyje apsižodžiavo ir A iš virtuvės išėjo. Problemos dėl pinigų jie neišsprendė, visą laiką aiškino jai, kodėl reikia skirti tuos pinigus, vyko S raminimas ir konflikto užglaistymas. Sekančią dieną, t. y. gegužės 12 d. ryte į darbovietę atėjo R papasakoti apie ryte įvykusį konfliktą. R pasakojo, kad tarp jo, A ir S anksti ryte įvyko konfliktas, vyko susistumdymas, kad S puolė prie A, o jis bandė ją apsaugoti, atskirti nuo mamos, taip pat sakė, kad kambaryje S užsipuolė A ir ranka jai buvo užspaudusi burną, taip pat minėjo, kad S bandydama atimti virdulį iš A karštu vandeniu apipylė ir jį ir Ai. Po kiek laiko R būnant pas save kabinete, atėjo S, sakė, kad ji patyrė smurtą, pradėjo vadovauti R, jam įsakinėti, sakė, kad duotų jai atsisėsti, kad eitų iš kabineto, sakė, kad yra patyrusi smurtą, didelį stresą, dėl to šlapinasi į kelnes, sakė, kad ant jos rankų yra kraujosruvos, tačiau jai tų sužalojimų nerodė, S pasakė, kad parašytų pasiaiškinimą apie susiklosčiusią situaciją, ji bandė dar kažką rašyti, tačiau viską metė ir išėjo į kabineto. Dar sekančią dieną, pas ją į kabinetą atėjo A ir jos teta, R sesuo, jos jai pasakė, kad R yra sulaikytas ir išvežtas į areštinę, A tikslių priežasčių kodėl tėtį išsivežė policijos pareigūnai nežinojo, todėl žadėjo vykti į areštinę susižinoti kažko daugiau. R sesuo sakė, kad kol viskas nurims vaikai pagyvens pas R tėtį B. K.. Dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių suorganizuoti šeimos atvejo peržiūrą. Peržiūros metu buvo nuspręsta vaikams laikinai nebendrauti su mama, kadangi jos elgesys yra neadekvatus, todėl jie pakeitė savo gyvenamą vietą ir išsikraustė pas senelį (b. l. 40-41);liudytojos N. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra Kauno socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorius seniūnijoje. R. K. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos skyrių dėl savo žmonos S. K. neveiksnumo. Jai skyriaus vedėja užvizavo užduotį atlikti išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvadą pateikė pabendravus su S. K. šeima, t. y. su jos vyru ir dviem vaikais. Su S bendravo ji ir jų centro psichologė, jai uždavė klausimus ir ji po to surašė išvadą. S. K. apklausė tik vieną kartą ir nustatė, kad ji geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba (b. l. 43-44);2016-06-20 S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie S. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. Kvalifikacija teisiga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. panaudodama savo nepilnametės dukters A. K. atžvilgiu fizinį smurtą – stumdė nukentėjusiąją A. K., ko pasėkoje ji atsitrenkė į stalą ir užsigavo nugaros apačią, nagais įdrėskė nukentėjusiajai į dešinę ranką, nustūmė nukentėjusiąją ant fotelio ir ją užgulusi užspaudė ranka burną, po kelių minučių, virtuvės tarpduryje, tęsdama savo nusikalstamą veiką, rankos kumščiu sudavė A. K. vieną smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nepilnametei dukrai A. K. fizinį skausmą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimais (b.l. 72-98).

S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji S. K. neteista (b. l. 78), administracine tvarka nebausta, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 83), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 84). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. tikslinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę (b. l. 86). Iš Valstybinėse teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. K. konstatuotas psichikos sutrikimas – F.20.0 Paranoidinė šizofrenija. Šis psichikos sutrikimas konstatuojamas nuo 1987 m. S. K. nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. K. taikyti priverčiamąsias medicinio pobūdžio priemones taikyti nereikalinga (b. l. 93-95). Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, lengvinančią, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, parinktos pagrįstai (BK 48 str.), tačiau įpareigojimas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neskirtina, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. K. serga Paranoidine šizofrenija, jai periodiškai pablogėja sveikata, tada reikalinga specialistų pagalba bei gydymas, todėl skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose netikslinga.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 73-74), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.), S. K. sulaikyta ar suimta nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti S. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.