Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad apie kaltinime nurodytas aplinkybes nieko nežino. Visą laiką buvo užsienyje, dirbo statybose, o tų žmonių bei nukentėjusių panelių nepažįsta. Kai gyveno Londone, dingo asmens tapatybės kortelė. Buvo grįžęs į Lietuvą ir pasidarė naują. Gal kas Londone ją rado ir pasidarė. Nuo sausio 18 ar 23 d. gyveno Londone, dirbo statybose, valstybės darbuose. Ryte darbe atsižymėdavo. Negalėjo būti išvykęs, nes dirbo. Buvo užregistruotas kaip griovėjas, bet dirbo įvairius darbus. Darbo laiko apskaitoje žymima varnelėmis darbo laiko buvimas. Gali ir liudytojai patvirtinti, kad ten buvo, dirbo. Vienas žmogus yra, kuris net gali patvirtinti, kad su juo į darbą važinėjo.

Dėl savo darbo M. D. paaiškino, kad ryte atsižymėdavo duotą kortelę. Ofise buvo stendas, kur buvo parašytas vardas, ten buvo parašyta, į kurį namą turi eiti dirbti. Ten visada būdavo žmogus, pas kurį ir reikėjo atsižymėti. Reikėjo turėti tik savo kortelę su nuotrauka, kuri buvo prisegta prie rūbų.Kitas asmuo į darbą negalėjo ateiti. Pietums buvo skirta tik valanda. Buvimą darbo vietoje tikrindavo. Dirbo 5 - 7 tautybių žmonės. Sausio gale ir vasario mėnesį dirbo keturiese, t.y. su Dariumi, kurio pavardės nepamena, V. M. ir D. G.. Menedžeris buvo Klisas. Važinėjo 3 mėnesius į paskaitas, išsilaikė egzaminus ir gavo diplomą vasario mėnesį. Vėliau pabaigė kursus darbui su asbestu. Kortele naudojosi tik Londone ir Lietuvoje. Londone gyveno su drauge, seserimi, sesers vyru, mama ir mamos draugu. Turėjo namą, kurį nuomojosi ir kartu visi gyveno. Tie asmenys gali visas aplinkybes paaiškinti, nes jie matė, kaip išvykdavo į darbą ir grįždavo. 2011 m. vasario mėnesį nuo 17 iki 20 d. šventė gimtadienį Anglijoje, tame pat name, kuriame gyvena. Buvo savi, daug draugų. Buvo išsinuomojęs palapines. Šventę fotografavo.

Londone gyveno legaliai, dirbo, nesislapstė ir niekas jo neieškojo. Londone buvo registruotas.

2008 m. Lietuvoje, būnant klube, įvyko muštynės. Striukę, kurioje buvo ir pasas, pasidėjo ant suoliuko. Po muštynių jos nerado. Vagystę užregistravo policijoje.

Tapatybės kortelę prarado Londono fabriko klube. Ten šventė. Visi šoko ir striukę buvo palikęs įeinant į barą. Ėjo į tualetą, o grįžęs prie stalo neberado striukės. Apie tai pranešė policijai, ambasadai. Ambasadoje suteikė laikiną pasą, liepė grįžti į Lietuvą, ką ir padarė.

2011 m. vasario 2 d. buvo darbo diena. Nėra buvęs nei Danijoje, nei Italijoje. Gyveno tik Londone.

Kaltinamoji J. L. pareiškė, kad nesutinka su kaltinimais. Teigia, jog visa byla sufabrikuota. Nukentėjusios K. ir M. buvo uždarytos į areštinę, buvo diktuota joms, ką sakyti, bet jos to neprisipažįsta, nes bijo dėl savo šeimų. Nurodo, kad su M. B. buvo susitikusi, ji pati tai sakė. Ji bijojo, kad vyras sužinos, kur ji buvo. J. L. nurodo, kad su K. susipažino internete, o M. ten nebuvo. K. buvo pasiūlyta vykti į Italiją dirbti konsumatore. Po to ji atsisakė vykti į Italiją.

Teigia, jog susitarė, kad jai paskolins pinigus. Pati uždirbdavo už keliones iš Italijos klubų. Nors turėjo savo klubą, kurio veika buvo laikinai sustabdyta, bet dirbo su kitais klubais. Buvo sutarta su klubais, kad merginų kelionei jie skirs 250 eurų. Surasdavo merginą, nupirkdavo bilietą už 100 litų, o bilietų kainos skirtumą (nuo 250 eurų) pasilikdavo sau. Taip pat buvo su J. D. ir N. V., kurioms pasiūlė vykti į Italiją. Joms nepatiko vienas klubas, tai buvo surastas kitas. Tvirtina, kad veikla buvo ne prekyba žmonėmis.

Atsakydama į klausimus, J. L. paaiškino, kad uždirbdavo už keliones. Ne klubai pinigus mokėjo, o klubo savininkai, kad ji nuveža panelę. Ar po to kelionės išlaidas išskaičiuodavo iš jų atlyginimo, nežino.

Apie tai, kad jai buvo skirta 10-15 eurų nuo merginos uždirbtų pinigų - tai pasaka. Kai dar turėjo klubą, tai klubui tie patys veidai atsibosta, todėl iš jos klubo panelės eidavo dirbti į kitą klubą, iš to kito klubo panelės ateidavo į jos klubą, už tai ji pati (J. L.) gaudavo 10-15 eurų. Už tas iš kito klubo ateinančias merginas pati nemokėjo, nes ten buvo brazilės. Kai ateidavo brazilės, rumunės, jos nebūdavo oficialiai apiforminamos, jos galėjo dieną klube padirbti ir jei nepatikdavo - jos galėjo išeiti, o jei patikdavo – galėjo pasilikti. Lietuvės buvo oficialiai apiformintos. Įmonės dokumentai buvo sutvarkyti. Į rankas jos gaudavo 80 eurų, iš tų pinigų 15 eurų buvo skiriama už butą, 5 eurai už tai, kad jas atveža ir nuveža, 10 eurų - klubui. Kaip buvo įforminti tie pinigai, nepamena, bet oficialiai įforminta, buvo įdarbinimas legalus, nes už merginas mokėjo „Sodrai“.

Dėl Danijos paaiškino sekančiai: N. V. ir J. D. nuvažiavo į Italiją, padirbo viename klube konsumatorės darbą. Jos važiavo, planuodamos apgauti ir susirasti kitą darbą, nes tas darbas joms nepatiko. Jos važiavo tik mėnesiui, nes N. V. reikėjo grįžti į Lietuvą dalyvauti teisme, kuris turėjo vykti apie sausio 9 d. Merginos vėliau paprašė surasti prostitutės darbo, nes reikėjo greitų pinigų, tačiau tokio darbo joms net neieškojo. Vėliau jos pasakė, kad turi kur važiuoti savais keliais. Ji (J. L.) merginų prašymu nupirko joms bilietus į Daniją ir nuvažiavo pas N. V. pasirašyti vekselio, nes pirko bilietus po 300 litų, o kai jos užsidirbs, turės atiduoti po 1000 Lt. Toks buvo jos uždarbis ir tai merginos žinojo. Į Daniją jos važiavo pas savo pažįstamus, tačiau pas ką vyko, nesakė. Nuvykus joms į Daniją, paprašė, kad atsiųstų kainas, kurias sudiktavo N. V.. Taip tos kainos atsirado užrašų knygelėje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 150 – 151), J. L. parodė, kad ji gera valia nori duoti teisingus parodymus dėl jai pareikštų įtarimų. Nurodo, kad dalyvavo teisme liudytojų ir nukentėjusiųjų merginų apklausų metu, su merginų parodymais sutinka, savo kaltę pripažįsta, labai gailisi dėl padarytų veiksmų. Nesutinka tik su dviejų nukentėjusiųjų, t. y J. D. ir N. V. parodymais dėl to fakto, kad jos nežinojo, jog į Daniją vyks dirbti prostitutėmis. Jos tikrai žinojo, kad Danijoje dirbs prostitutėmis, nes joms jau būnant Italijoje, kažkuri iš jų paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad „mes norime lengvesnių pinigų“. I. R. atvažiavo tą pačią dieną pas ją ir paprašė surasti joms vietą, nes pačios neprieina prie interneto. Vėliau merginos jai skambinėjo, bet ji, žinodama ko jos nori, neatsiliepinėjo į jų skambučius. Jai būnant su I. R., N. V. paskambino I. R. ir prašė surasti prostitutės darbą. Taip ji suprato iš pokalbio, tą patį patvirtino ir I. R.. Ji pati dėl prostitutės darbo suradimo nei su N. V., nei su J. D. telefonu ar kitaip nekalbėjo, nieko nederino. Kadangi tos merginos neatstojo, tai vieną dieną ji savo internetiniame puslapyje, kuriame pasiskelbusi, kad siūlo merginoms darbą Italijoje, rado tokį paklausimą ar neturi merginų darbui prostitucijai. Ji atrašė į šį paklausimą, kad yra dvi panelės, kurios nori skristi iš Italijos į Daniją dirbti prostitutėmis. Tuomet buvo paprašyta atsiųsti merginų nuotraukas ir ji nusiuntė. Su ja susirašinėjęs asmuo prisistatė „Paša“. Su juo derino, kas pirks joms kelionės iš Italijos į Daniją bilietus. Paša pasakė, kad jis nepažįsta nei jos, nei tų merginų, todėl bilietų jis pirkti nesutinka. Ji pasakė, kad bilietus gali nupirkti ir paklausė kokia garantija, kad pinigus už bilietus jis jai grąžins. Paša jai pasakė, kaip tik merginos bus Danijoje, jis iš karto per „Wester Union“ perves didesnę pinigų sumą, negu išties kainavo bilietai, nes ji planavo uždirbti už bilietus. Su merginomis tuo metu bendravo I. R. ir ji jai pasakė, kad merginos domisi darbo sąlygomis Danijoje, t.y. lauke ar bute, kuriame mieste, kiek uždirbs, kur gyvens. Viso to per susirašinėjimą paklausė P. Jis paaiškino, kad tos, kurios gerai dirba ir gauna du tūkstančius litų per dieną, gyvena bute ir tame pačiame bute dirba, darbas Koldingo mieste, Danijoje. Šią informaciją perdavė I. R., o ji - merginoms. Ji savo vyro G. L. paprašė, kad jis rezervuotų internetu du bilietus iš Italijos į Daniją. Kai jau turėjo du bilietus rankose, paskambino J. D. ir jos dar kartą paklausė ar ji tikrai žino kur važiuoja ir kokį darbą dirbs. Dar klausė gal I. R. ką nors maišo, o J. D. jai pasakė, kad tikrai žino ko važiuoja ir prašė pasidomėti kokia darbo eiga. Kai ji paklausė kas tas „eiga“, tai ji pasakė, kad ją domina klientų skaičius per dieną, kur dirbs - lauke ar bute, kur gyvens. Ji pažadėjo išsiaiškinti ir pasakė, kad rytoj po darbo jas pasitiks D. ir palydės iki oro uosto Milane. D. persiuntė elektroniniu paštu bilietų rezervacijos kopijas. Sekantį rytą jas jau turėjo pasitikti D. ir palydėti iki oro uosto skrydžiui į Daniją. Tokiu būdu merginos išskrido iš Milano oro uosto per Kopenhagą į Daniją. Kas jas ten Danijoje pasitiko, nežino, bet P. sakė, kad merginas pasitiks jis pats. Ji pati, prieš išskrendant į Daniją, J. D. papildė telefono sąskaitą 40 litų, nes norėjo su jomis susiskambinti ir įsitikinti ar joms ten gerai. Nuvykus į Daniją, J. D. parašė žinutę, kad joms viskas gerai, jos Danijoje, kad jas pasitiko. Po poros dienų ji J. D. parašė žinutę, klausdama kaip joms sekasi, o J. D. atrašė, kad viskas gerai, sekasi gerai, „fainūs bachūrai“, mes čia baliavojam. Įsitikinusi, kad merginoms ten gerai, praėjus gal kokioms penkioms dienoms, parašė Pašai žinutę, paklausdama kur žadėti pinigai už merginoms pirktus bilietus. Jis atrašė, „kokie pinigai, čia ne aš tau skolingas, o tu man skolinga, jos išvažiavo iš buto ir pavogė visus pinigus, ir ko čia dar iš manęs reikalauji“. Jis prašė sužinoti kur tos merginos gyvena Lietuvoje. Ji žinojo kur J. D. ir N. V. gyvena, bet P. nesakė. P. pasakė, kad pati viską išsiaiškins. Toliau viskas buvo taip, kaip pasakojo pirmos apklauso metu, tik N. V. tapatybės kortelę tikrai paėmė. Tapatybės kortelę paėmė todėl, kad tikėjosi, kad N. V. prisipažins kas jas atvežė iš Danijos į Lietuvą. Ji galvojo, kad tas P. su šitom merginomis patys nori ją apgauti, kad nereikėtų grąžinti pinigų jai už kelionės bilietus. Kitą dieną po pokalbio N. V. namuose, ji parašė P., jog merginos ginasi paėmusios pinigus, bet P. atrašė, kad jos tikrai dingo iš buto su visais pinigais. Patikėjo, kad merginos paėmė pinigus, nes pati N. V. sakė, kad už kelionę iš Danijos į Lietuvą sumokėjo vairuotojui po 1000 litų kiekviena, nors pinigų prieš tai iš Italijos į Daniją bilietams sakė neturi. Po kurio laiko jai Paša parašė žinutę: „surask dvi merginas dar tam pačiam darbui, kad nestovėtų tuščias butas ir aš tau grąžinsiu pinigus už kelionę ir viską užbaigsime gražiuoju“. P. žodžius „tam pačiam darbui“ ji suprato darbui prostitutėmis ir kad kitaip savo pinigų neatgaus, todėl pradėjo ieškoti merginų darbui Danijoje prostitutėmis. Internete „Pažintys XXX“ susirado merginą vardu K., po kurios nuotrauka buvo parašyta jog „ atliekame erotinį masažą“. Paskambino nurodytu numeriu ir susitiko. K. ir M. buvo apklausta teisme jai dalyvaujant, jos pasakė visą teisybę. Ji suprato ir žinojo, jog merginos tai yra K. ir M. važiuoja dirbti prostitutėmis į Daniją ir ji suderino su P. kada jos atvažiuoja, suderino merginoms kelionę ir tą kelionę joms apmokėjo. Žinojo, kad M. yra nepilnametė, nes ji jai pati pasakė. Ji tada susirašė su P. ir paklausė ar gali važiuoti nepilnametė, ar nebus problemų. Paša atrašė, kad „dėl manęs gali važiuoti, bet pavojinga“. Tada ji M. padavė N. V. tapatybės kortelę ir pasakė, kad ji grįžusi turės jai šitą kortelę grąžinti. Po to, jau M. ir K. būnat Danijoje, ji susirašė žinutėmis su K.. Susirašinėjo tada ir su P.. Susirašinėjo apie tai, kad P. jai turi grąžinti pinigus, be to P. žadėjo duoti procentą už merginas, jei gerai seksis. Kokį procentą ji gaus, P. nesakė. Po kelių dienų P. parašė, kad „nieko gero, turi jas pakeisti, jos blogai dirba, dar viena iš jų nepilnametė“. Ji, kaip galvoja dabar, Paša taip elgėsi tam, kad jai nereikėtų grąžinti pinigus. P. parašė, kad siunčia jas namo, o vietoj jų atvažiuoja kažkokios kitos. Taip jų bendravimas su P. ir pasibaigė. Ji su Paša tik susirašinėjo žinutėmis, kaip jis atrodo nežino, jo nėra mačiusi.

Pilnai prisipažįsta, kad ieškodavo merginų konsumacijos darbui Italijos baruose. Ji ir I. R. už kiekvienos merginos darbo dieną gaudavo po 10 eurų. Šiuos pinigus joms mokėdavo to baro, kuriame mergina dirba, savininkas. Uždirbdavo ir iš kelionių, nes paprašydavo baro savininkų didesnės pinigų sumos, negu iš tiesų sumokėdavo už kelionę. Labai gailisi dėl to, kad iš pradžių nesakė tiesos, gailisi dėl to ką padarė, bet niekam blogo nenorėjo.

Pagarsinus šiuos parodymus, J. L. pareiškė, kad tyrėja A. Š. ir K. su ta tapatybės kortele suklijavo bylą taip, kaip jiems reikėjo. Nurodo, kad sulaikymo metu 10 dienų atvažiuodavo greitoji, buvo girdoma vaistais, buvo pasakyta, ką sakyti. Užvedė bylą vyrui, sakė, kad vyrą pasodins, kad nieko tokio, jei 2 metus vaikai pagyvens vaikų namuose. N. V. turėjo atiduoti apie 2000 eurų. Ji pasakė, kad atiduos ir už J. D.. Susitarė žodžiu, kad jei ji vėliau atiduos pinigus, tai bus 2600 eurų. Sakė, kad tokių pinigų ji taip greitai nesurinks, sakė, kad kai baigsis teismas, važiuos dirbti toliau, užsidirbs. Pasiūlė jai eiti pas notarą ir patvirtinti vekselį. Ji sakė, kad neturi laiko. Ta suma susidarė už bilietus į Italiją ir Daniją. Dar buvo joms siųsti pinigai, joms būnant Italijoje, pildė telefono korteles. Paskaičiavus, viskas joms kainavo apie 1800-2000 eurų. Susitarė, kad paskolos raštelis bus 2600 eurų. Ji žinojo, kad jei ji per tą laiką neatiduos pinigų, bus skaičiuojamas procentas.

Dėl kito epizodo J. L. nurodo, kad M. ir K. paliko telefono numerį, kurį paliko N. V. ir J. D.. Pati joms paskolino pinigų, o kur jos važiavo, buvo neįdomu. Jų nevežė, bilietų nepirko, tik paskolino pinigų ir pasirašė vekselį. M. paprašė bet ką parašyti dėl vyro, kad parodyti, kur ji dirba. Todėl parašė darbo sutartį, kad ji važiuoja į viešbutį dirbti valytoja. Kartu su ja vyko pas jos vyrą ir parodė tą lapą. Iš draugiškumo padarė tą darbo sutartį. B. nedavė jokios kortelės. Žinojo, kad ji turi vyrą, 4- 5 metų vaiką, todėl nežinojo, kiek jai yra metų.

Nei iš N. V., nei iš J. D. atlygio nebuvo už kelionę pinigai išskaičiuoti, jos pačios turėjo tuos pinigus atiduoti. Tai buvo aptarta ir buvo pasirašytas vekselis. Jos nuėjo į vieną klubą, iš ten buvo išvarytos. Reikėjo skambinti į kitą klubą, tartis. Reikėjo apmokėti kelionę iš vieno miesto į kitą. Buvo ir kitos išlaidos. Pasirašė vekselį dėl 1000 litų išvykstant iš Lietuvos į Italiją. Joms Lietuvoje buvo siųsti pinigai, tačiau nepamena sumos, buvo duoti pinigai į rankas. Aerouoste maistui buvo duota po 100 eurų. Galutinę sumą ne iš galvos paėmė, o nustatė viską paskaičiavusi.

2011 m. vasario mėnesio viduryje I. R. pavežė iki „Maximos“ parduotuvės, nes ji neturėjo mašinos. I. R. pokalbyje nedalyvavo, nes kalbėjo rusiškai, o ji tos kalbos nesupranta.

Su M. ir P.niekada nebendravo, dabar teisme tik susipažino.

Kaltinamoji I. R. pagal pareikštus kaltinimus kalta neprisipažįsta. Nurodo, kad yra pažįstama tik su N. V.. J. D. pirmą kartą pamatė autobusų stotyje, kai ją nuvežė į savo namus. Su N. V. susipažino internete One.lt. Siuntinėjo pasiūlymus dėl darbo Italijoje, ir 2010 m pabaigoje atsiliepė N. V.. Sužinojo, kad ji yra iš Zarasų, kad važiuoja pas tėvus, pakvietė į svečius, į Uteną. Nuvyko pas ją, papasakojo apie darbą Italijoje. Jos interesas buvo ieškoti merginų, nes likdavo skirtumas nuo bilietų, kurį pasidalindavo su J. L.. Jei bilietai buvo pigesni, likdavo pinigų daugiau. Papasakojo N. V. apie darbą konsumatore, kad reikės sėdėti bare, gerti kokteilius, palaikyti kompaniją, kad už vakarą ji gaus apie 50 eurų. Nežino, ar buvo iš uždirbtų pinigų daromi atskaitymai. Ilgai N. V. rašinėjo, skambinėjo, bet mažai su ja bendravo, kadangi kaip tik tuomet buvo gimtadienis. Tai buvo gal spalio mėnuo. Gimtadienis – lapkričio 13 d. Po to jau buvo Naujieji metai. J. L. surado J. D., nupirko bilietus ir J. D. išskrido dirbti į barą. N. V. ir J. D. pervedė po 40 litų kelionei į Vilnių, nes jos sakė, kad tai kelionei neturi iš ko pasiskolinti pinigų. Tuo metu pati pinigų neturėjo, todėl pinigus gavo iš J. L. ir elektronine bankininkyste pervedė toms merginoms. Merginos liko skolingos J. L.. Kokių nors sutarčių nematė. Kai nuvyko į Italiją, tai kelis kartus rašė N., kad viskas gerai, kad pasitiko gražus vaikinas. Žino, kad pirmame bare jos nepatiko, bet labai greitai nuvyko į J. L. surastą kitą klubą. Kaip sekėsi kitame klube, nežino. Ten buvo apie mėnesį. Po to su N. V. ir J. D. nebendravo. Apie vykimą į Daniją aš nieko nežino. Sužinojo apie tai teismuose ir iš tyrėjų. Kai vyko pas N. V. į namus, vežė J., jų kalbų neklausė, nes nebuvo įdomu.

M. B. žino tik iš matymo, matė jas prie „Maximos“, kai ten pavežė J.. Ten buvo K. K. ir M. B.. Jos kalbėjo rusų kalba, kurios pati nemoka. Antrą kartą jas pamatė Kaune, kai paprašė ten pavežti. Už pavežimą iš kažkurios tai gavo 100 Lt. Buvo ir J. L.. Nuvežė jas tris į kažkurią tai Kaune degalinę, kur randasi ta degalinė, nepamena. Iš Kauno tos dvi merginos kartu jau negrįžo.

I. R. apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 170 – 171) parodė, kad su N. V. susipažino internetu „one.lt“ tinklalapyje. Ten yra jos anketa „I. R.“ kurioje siūlo darbą merginoms Italijoje. Visai neužilgo N. V. jai atsiuntė numerį ir ji jai paskambino. Jos sutarė susitikti pas ją namuose Utenos m. Tai buvo 2010 m. lapkričio 13 ar tai 14 dieną. Atvažiavusi, ji N. V. papasakojo apie darbą Italijoje, kiek galima užsidirbti, paaiškino kad italų kalbą ji išmoks ten vietoje, pradžioje pasinaudos žodynėliu, padės kitos ten dirbančios merginos. N. V. jai papasakojo apie save, kad ji gyvena tik iš pašalpos, kad vyras alimentų vaikui nemoka, augina viena mažą vaiką, kuriam tik metai. Pati matė, kad N. V. gyvena skurdžiai, prastai apsirengusi. Išklausiusi darbo sąlygas, tik paklausė kada ji gali važiuoti. Ji jai paaiškino, kad reikia pasitarti su klubo savininku, sužinoti kada jam reikalinga mergina, sužinoti kada atsiųs klubo savininkas pinigus už kelionę į Italiją ir vėliau jai praneš. N. V. kiekvieną dieną jai skambino ir vis sakė, kad ji nori išvažiuoti kuo greičiau, nes jai reikia pinigų. Su J. L. pažįstama jau gal du su puse metų. J. L. irgi „one.lt“ yra susikūrusi anketą ir nurodžiusi, kad ieško merginų darbui Italijoje. Jos abi derindavo, kad vienos surasta mergina ir kitos surasta mergina kartu važiuotų į Italiją, kadangi pačioms vykstančioms ten dirbti merginoms pigiau atsieina kelionės išlaidos. Ji pasakė N. V., kad yra dar viena mergina iš Lietuvos, kuri irgi važiuoja į Italiją ir davė tos merginos - J. D. numerį, kad jos abi pasišnekėtų. Vėliau susiderino su baro savininku, kada gali būti bilietai, susiderino kada merginos gali važiuoti. Nei N. V., nei J. D. kelionei iki Vilniaus pinigų neturėjo, todėl ji savo vardu jų kelionei iki Vilniaus pervedė pinigus - kiekvienai po 40 litų. Visus pinigus kelionei baro savininkas siuntė per „Western Union“ arba pats nupirkdavo bilietus. Pinigų perlaidos visada buvo J. L. vardu ir tik ji pinigus ir paimdavo. Pasitikti N. V. ir J. D. Vilniaus autobusų stotyje 2011 m. sausio mėnesio pradžioje nuvažiavo abi su J. L.. Autobusų stotyje pirmą kartą pamatė J. D.. Iš autobusų stoties visos važiavo pas ją į namus, kur surašė tokį raštą, kad J. D. ir N. V. skolingos už kelionės išlaidas kiekviena po 1000 litų. Tas dokumentas buvo surašomas tam, kad jos tikrai nuvyktų iki to baro, kur buvo suderintas joms darbas. Joms ten nuvykus, tas dokumentas suplėšomas. Šitą dokumentą surašė dar ir dėl to, kad joms neturėtų pretenzijų baro savininkas, nes jei jis pirko bilietus, o merginos neatvažiuoja dirbti, tai pretenzijas tada reiškia joms, o tada jos duoda tą dokumentą - vekselį baro savininkui. Kitą dieną, apie 8 val. 30 min. J. D. ir N. V. nuvežė į oro uostą Vilniaus m. ir jos išskrido. Ten jos dirbo, joms buvo viskas gerai. Vieną dieną, jai J. D. paskambino ir pasakė, kad jos nori važiuoti į Daniją ir paklausė ar gali nupirkti bilietus. J. D. paaiškino, kad į Daniją nori važiuoti todėl, kad ten lengvesni pinigai. Ji nesigilino kodėl, pas ką, o tiesiog kitą dieną pasakė J. L., kad merginos nori važiuoti į Daniją. J. L. pasakė todėl, kad ji pati negalėjo joms surasti Danijoje darbo. Vėliau J. L. jai liepė perduoti merginoms, kad 4 val. ryto jas atvažiuos paims iš klubo ir nuveš iki oro uosto, ten jau bus užsakyti bilietai. Kas jas ten turėjo paimti ir nuvežti ji nežino, viską tvarkė J. L., ji tik merginom perdavė tai, ką jai liepė pasakyti J. L.. Ji su J. D. ir N. V. bendravo telefonu tik tol, kol jas nuvežė iki oro uosto kuomet jos norėjo važiuoti į Daniją. Ar jos nuvažiavo į Daniją ar ne, dirbo jos ten ką ar ne, ji nieko nežino. M. D. ir N. B. ji nepažįsta. J. L. jai paskambinusi paklausė koks numeris N. V. ir dar pasakė, kad jų, t.y. tų merginų jau Danijoje nėra. Po to J. L. paskambino N. V. ir užgirdo per telefoną, kad verkia vaikas ir tada paklausė N. V. ar ji jau Lietuvoje ir N. V. atsakė, kad taip ir kad yra dabar namuose. Tada jos su J. L. nutarė važiuoti pas N. V. į namus ir paklausti kodėl jos grįžo į Lietuvą. Ji susiskambino su N. V. ir sutarė, kad atvažiuos pas ją. Atvažiavus, N. V. paaiškino, kad Danijoje joms nepatiko, kad jai ten trinktelėjo, kad reikėjo ten miegoti su tais bernais. Matė, kad ant N. V. kaktos yra guzas, kad po kaire akimi yra mėlynė. Kaip suprato, kad reikėjo joms miegoti su tais asmenimis, kurie pasitiko jas Danijoje. N. V. nenorėjo daugiau kalbėti, nes namuose buvo brolis. N. V. pasakė, kad jai kažkas skambinėjo iš užsienio, bet ji neatsiliepia. N. V. suprato, kad bus reikalaujama pinigų už bilietus. Ji (I. R.) su J. L. paaiškino, kad ieškos tiek jos, tiek ir jų dėl keliones išlaidų. Ji (I. R.) pasakė, kad jei iš jos reikalaus pinigų už kelionę, tai pasakys kur ji (N. V.) gyvena. N. V. sutiko prisiimti visą kaltę ir pasirašė, kad skolinga tiems, kas pirko bilietus 2600 litų ar tai eurų, bet greičiau, kad litų, nes bilietai negali būti tokie brangūs. Šitą jos pasirašytą raštą pasiėmė J. L. ir jos išvažiavo. Kodėl N. V. sutiko parašyti skolos raštą tai sumai, nežino.

Pagarsinus šiuos parodymus, I. R. paaiškino, kad beveik sutinka su parodymais. Tyrėja Š. klausinėjo, kaip N. V. buvo apsirengusi, tai sakė, kad pati namuose irgi nevaikšto pasipuošusi. Pinigus atsiųsdavo prieš kelionę ar po kelionės, ar jie patys pirkdavo bilietus, to nežino. Nematė to surašyto rašto, nežino, kodėl ėjo kalba apie 1000 Lt, tą sumą gal klubo savininkai sugalvojo. Kai merginos nuvyksta į sutartą vietą, tai tas raštas suplėšomas. Nežino, ar šiuo atveju tas raštas buvo suplėšytas, ji to rašto neturėjo. Pati J. D. ir N. V. Danijoje negalėjo surasti darbą, nes neveikė internetas. Pritaria parodymams apie tai, kad telefone išgirdo vaiko balsą ir paklausė, ar jos jau Lietuvoje. Jokio guzo nebuvo pas N. V., gal buvo spuogas, randelis. Danijoje niekada nebuvo, todėl nežino, kiek kainuoja bilietai į Daniją. Nežino, kas joms pirko bilietus. Didžioji dalis parodymų yra teisingai užfiksuoti. N. V. ir J. D. sakė apie Daniją, bet ar jos ten nuvyko, nežino. Nepamena, ar buvo kalba, kad joms Danijoje nepatiko.

D. K. darbo Italijoje nesiūlė, siūlė jos seseriai, kuri kontaktus perdavė D.. Nežino, ar jos Italijoje dirbo legaliai ar nelegaliai, bet visada galvojo, kad jos dirbo legaliai.

Pasakė, kada D. K. galės išvažiuoti. Ji atvyko ir pabuvo 2-3 paras iki lėktuvo. Kas jai pirko bilietus, nežino. Ar iš jos buvo imtas raštelis, nepamena.

Nežino, kuris yra P., kuris – M., su jais anksčiau nėra bendravusi.

Kaltinamasis P. B. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Pareiškė, kad jokios kaltės nejaučia, nes nieko nepadarė. Viskas yra „priburta“, kad į butus vežiojo. Gal buvo vežęs, nes daug pažįstamų turėjo, su daug kuo bendravo, bet nėra padaręs to, dėl ko kaltinamas.

N. V., J. D. pagal pavardes nežino. Čia visus žmones pirmą kartą mato. Negali pasakyti, ar internete bendravo su jais. Asmeniškai iš čia nė vieno žmogaus nežino. Patvirtina, kad draugai jį vadina Paša. Nebuvo taip, kad merginos dirbo prostitutėmis. Aiškinimosi dėl bilietų pirkimo nebuvo. Kodel J. D. ir N. V. sako, kad pažįsta, nežino. 2011 m. buvo užsienyje, beveik visose Europos šalyse. Kur buvo nuo vasario 2 iki 5 d., neatsimena, nes daug laiko praėjo. Danijoje yra buvęs. Ar 2011 m. vasario 2-5 d. ten buvo, nepamena. M. D. nepažįsta, tik važiuojant su juo bendravo.

Yra ne kartą buvęs Danijoje. Ten pagyvendavo ir parvažiuodavo. Danijoje ieškojo darbo. Koldingo miesto pavadinimas nieko nesako.

Ar Danijoje pasitiko atvykusias N. V. ir J. D., negali pasakyti, nes daug ką yra aerouoste pasitikęs. Konkrečiai tų asmenų nepamena, gal ir merginas yra pasitikęs. Danijoje yra buvęs su šeima, turėjo ten butą Vaile mieste. Turėjo pažįstamų, kurios vertėsi prostitucija. Prie jų apgyvendinimo neprisidėjo, tik šiaip yra bendravęs. M. B. neatsimena.

Dėl jokių nusikaltimų su niekuo nesitarė. Po Europą važinėjo mašina, ieškojo darbo. Buvo Vokietijoje įsidarbinęs statybose, tačiau to niekas negalėtų patvirtinti. Tai buvo gal 2011 m. vasarą. Po Europą važinėjo „Audi“, „Citroen“, „Land Rover“ ir kitų markių automobiliais. Danijoje važinėjau su automobiliu „Audi“ ir „Citroen“. Automobilio „Audi“ numeriai buvo tranzitiniai, vokiški.

Važinėjant po užsienį, turėjo tapatybės kortelę. Neatsimena, ar yra prisistatęs ir merginoms rodęs pasą. Mano, kad to nebuvo.

Žino, kad Koldingo miestas yra Danijoje. Nepamena, ar yra buvęs Koldingo mieste.

Nukentėjusioji J. D., pareiškė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. 2010 m. gruodžio mėnesį gavo iš J. L. per internetą pasiūlymą dirbti. Į pirmą jos žinutę neatsakė, nes nesudomino, o į antrą jau atsakė. Paprašė jos kontaktų, kad galėtų sužinoti apie darbą, atlyginimą. Ji paaiškino, kad konsumatės darbas, kad reikės tik palaikyti draugiją. Sakė J. L., kad augina mergaitę, kad svarbu, kas tai bus per darbas. Ji sakė, kad ji pati augina 2 vaikus, kad dirbo tokį pat darbą. Susiviliojo tuo pasiūlymu, nes buvo pasakyta, kad važiuos 7 - 8 merginos ir jos pačios veš. Sakė, kad reikia vykti į Italiją. J. atsiuntė N. V. telefono numerį ir su ja mes susiskambino. Po to, lyg sausio 7 d. buvo paskambinta ir pasakyta, kad jei važiuojame, tai reikia važiuoti dabar. Susitiko su J. L. ir I. R.. Jos sakė, kad mokės 70 eurų už vakarą, kad gyvenamoji vieta nekainuos. Aiškino, kad jei su 10 vyrų nepasėdi ir nepageri kokteilių, tai mokės 50 eurų, o jei viskas tvarkoje, tai mokės 70 eurų. Buvo užsakyti bilietai. Prieš skrydį pasakė, kad neturi pinigų. Tada I. pasiūlė pinigus paskolinti. J. D. nurodo, kad jai ir N. V. tą pačią dieną pervedė po 40 litų. Nuvykus į Vilnių, pasitiko I. R. ir J. L.. Tą naktį pasiliko I. R. bute, nes ryte turėjo skristi. Ryte pasirašė vekselius. Kaltinamosios paaiškino, kad to reikia tam, kad nuvykusios į Italiją, tikrai eitų dirbti į nurodytą klubą, o ne eitų savo keliais. Tame vekselyje buvo nurodyta 1000 Lt skola, t.y. kad skolinga lyg tai I., pavarde R.. Sakė, kad tą skolą apmokės klubas, o skola - tai garantas, kad nuvyks į galutinį tašką. Suprato, kad nuvykus, skolos nereikės mokėti. Po to nuvežė į aerouostą, paaiškino, kad pasitiks I. R. pažįstamas. Jo vardą pasakė, bet dabar nepamena. Lygtai sakė, kad pasitiks italas, kuris lauks su užrašu. Sakė, kad jis žino reisą. Taip ir buvo. Italijoje priėjo vyras, padavė telefoną pokalbiui su J. vyru. Telefoną perdavė N. V., nes pačiai ausys buvo užkištos po skrydžio. Tas žmogus rusiškai paaiškino, kad bus vykstama į vietą. Buvo nuvežtos į klubą, pas savininką, kuris labai nusivylė, sužinojęs, kad jos nemoka italų kalbos. Tuomet iš savo telefono rašė J. L. ir I. R., kad čia niekas neaišku. Prieš vykstant, klausė J. L., kokius rūbus reikės pasiimti. Ji pasakė, kad nelabai trumpus, kad solidžiai. Klube pamatė, kad ten nieko nėra solidaus, niekas neatitiko jų žodžių. Tada vėl puolė rašyti žinutę J. L., kad čia viskas ne taip. Iš veido mimikų, iš rankos mostų supratome, kad savininkas liko nepatenkintas. Tai buvo pati pirma dieną klube ir nesuprato, ar reikės dirbti, ar tik apžiūrėti klubo aplinką. Viena moteris, kuri šiek tiek kalbėjo angliškai, pasakė, kad reikės tik sėdėti, užlaikyti žmogų, kad jis pabūtų ir svarbiausia - tik netylėti, kalbėti, sakė, kad greitai kalbą bus galima pramokti. Susirašinėjant su J. L., ji sakė, kad ji pasistengs greičiau pakeisti klubą. Su tuo sutiko ir laukė. Po 2 dienų , o gal 2-oje dienoje buvo klubas pakeistas. Tame pirmame klube visai nedirbo. Į naują klubą nuvežė Diegas. Jis paėmė daiktus. Apie klubo pakeitimą ir pervežimą, telefonu informavo J. L. ir I. R.. Naujame klube buvo ramesnė aplinka, buvo žmogus, kuris truputį mokėjo angliškai. To naujo klubo savininkas pasakė, kad už bilietus reikės atidirbti, nes jis ankstesniam klubo savininkui sumokėjo už abi virš 500 eurų, t.y. jis perpirko. Buvo paaiškinta, kad gyvenama vieta už dieną kainuos po 15 eurų, kad darbo pobūdis bus toks pat, kaip ir aname klube, kad per dieną reikia surinkti 10 konsumų. Pirmą dieną klube tik apsižiūrėjo.

Po kiek laiko klube padirbus, pradėjo klubo savininkas ir barmenė A. kalbėti apie J. L. ir I. R., kad yra ne pirmos lietuvaitės, kurios yra apmautos pažadais, kad čia viskas bus lengva, kad niekas čia negrabalios. Dar pasakė, kad merginos yra įklampinamos į dideles skolas, kad būtų atsargios. Vykdamos jos nežinojo apie skolas, nebuvo pasakyta, kad reikės mokėti už gyvenamas vietas, nežinojo darbo sąlygų. Po to sužinojo, kad J. L. ir I. R. už atsiustas merginas gauna po 10 eurų. Tai pasakė pats „Kristal“ klubo savininkas N.. Tikslias apmokėjimo sąlygas sužinojo tik nuvykusios. Buvo pasakyta, kad jei gerai dirbs, jei bus 10 konsumų kas vakarą, tai bus mokama nuo 60 iki 70 eurų, o jei klientai dar gers šampaną, tai bus pakeliamas atlygis 15 eurų. Taip pat paaiškėjo, kad iš gautos sumos bus išskaičiuojama už nakvynę, o J. bus išskaičiuota iš jos (J. D.), o I. - iš N. uždirbto atlyginimo. Kaip paaiškino savininkas, kad po 10 eurų nuo kiekvienos.

Tame klube dirbo apie 3 savaites. Atskaičius viską, liko 100 eurų. Į dieną būdavo gaunama 50 eurų. Iš tų pinigų buvo išskaičiuota už buto nuomą. Parduotuvėje pirko maistą už savus. Rašė J., kad tiek pinigų, kiek buvo kalbėta nebus įmanoma parsivežti. Pasakė, kad pasistengs surasti geriau apmokamą darbą, bet tai buvo tik pažadai. Po 2 savaičių paskambino, kad gavo geriau apmokamą darbą. Buvo pasakyta, kad rado naują konsumantės darbą, bet kurioje vietoje, aiškiai nepasakė. Tris dienas vis kalbėjo apie naują darbą. Liepė nesakyti N., kad vyks į naują vietą, liepė pasakyti, kad grįžta į Lietuvą. Paklausus, kodėl taip reikia sakyti, buvo pasakyta, kad kitaip N. labai supyks. Todėl jam ir pasakė, kad grįžta į Lietuvą. Per 2 savaites darbo su N. atsiskaitė pilnai ir jis pretenzijų neturėjo. Paskutinį vakarą jis davė po 60 eurų, kurie buvo atiduoti vairuotojui, kad jis nuvežtų iki aerouosto, nes reikėjo tolokai važiuoti. Kad reikės susimokėti už kurą, apie tai pasakė I..

Buvo pasakyta, kad naujame darbe gaus po 80-90-100 eurų per vakarą, kad gyvens tik su N. V.. Iš pradžių nebuvo pasakyta, kad reikės skristi į Daniją. Buvo tiesiog sakyta, kad pakeis šalį. Kai klausdavo, kaip su bilietais, kaip skridimas, tai vis negalėdavo kalbėti, sakė, kad vėliau paskambins. Rašydavo J. žinutę, kad paskambintų, bet perskambindavo I.. Iki pat aerouosto nebuvo pasakyta, kur vykstama. Buvo kalba, kad per tas 2 likusias savaites bus galima uždirbti 2000 eurų.

Kai buvome pusiaukelėje, kito reiso laukė apie 2 valandas. Nesakymas koks kelionės galutinis taškas, žadamas labai didelis atlygis, ėmė kelti įtarimų. Todėl laukdama persėdimo į kitą reisą, pasiskambino savo pažįstamam L. M. į Lietuvą. Jam pasakė, kad pakliuvo, klausė ką daryti. Jis pasakė, kad vykti į nurodytą vietą, nes asmeniniai ir vaiko dokumentai keliauja su bagažu, todėl nėra ką daryti. Sakė sužinoti vietovę ir tuomet pranešti. Jis sakė, kad pasistengs atvykti.

Vykstant iš oro uosto, pasiūlė tiems vaikinams susipažinti, kad žinoti kaip kreiptis vienas į kitą. Tuomet vienas iš vaikinų, prisistatęs D. parodė dokumentą. Pažiūrėjus į nuotrauką tame dokumente pasirodė, kad kažkur matytas žmogus. Rodė lyg tai asmens tapatybės kortelę. Tai buvo prieš sustojant degalinėje. Iš to žmogaus kalbėsenos taip pat pasirodė, kad tas žmogus kažkur matytas. Pradėjo M. klausinėti, iš kur jis. Jis sakė, kad iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų. Klausė, gal matytas portale. Jis sakė, kad turi anketą.

Važiuojant vaikinai sakė, kad jei pačios nesutiks dirbti, tai jie perduosime albanams. Tokios kalbos išgasdino. Kai N. V. paklausė, o kas bus jei nesutiks, tai N. V. buvo įspirta į kauliuką. Tada pradėjo kalbėti tai, kas jiems buvo naudinga.

Būnant bute, savininko draugė ar žmona paaiškino, ką turės dirbti, parodė gestu, kad yra surašytos kainos už paslaugas, kad pabaigoje savaitės nuveš apsipirkti naktinių ir kita. Uždarbio konkreti suma nebuvo pasakyta, buvo pasakyta lyg tai apie 10 procentų, gal 3 procentai nuo uždirbtos sumos. M. buvo iškalbesnis, tai jo paklausė, kada galės grįžti namo. Jis pasakė - kada panorėsi. Pokalbio metu klausė, kaip jie pažįsta J. ir I.. Į tai buvo pasakyta, kad jie bendrauja, susisiekia. Buvo kalba apie G. – J.vyrą, kad su juo susisiekia. Tuo metu jau žinojo, kad jis užsakė bilietus. Paklausus, ar tai J. vyras, buvo pasakyta, kad - taip, kad jis pirko bilietus, kad mes už tuos bilietus reikės mažiausia mėnesį atidirbti, t.y. už atvykimą iš Italijos į Daniją. Atidirbamos sumos dabar nepamena.

Nukentėjusioji J. D. nurodo, kad jos manymu kelionę iš Italijos į Daniją daugiausia I. organizavo, nes ji buvo daugiau motyvuota. Apie kelionę, bilietus, kam pinigus paduoti, tai kalbėjo I.. Bilietus iš Italijos į Daniją užsakinėjo J. vyras G., tai buvo ant bilietų parašyta. Mano, kad už darbą prostitutėmis, pelną turėjo gauti P., M., I., J. ir dar kažkokie žmonės, kurie nebuvo įvardinti. L. buvo tik patalpų savininkė. Apie L. taip mano iš pokalbių su ja, nes kitaip jai būtų įdomu, kiek uždirba, tačiau apie tai nebuvo kalbos. Ji tik viską aprodė, parodė, kaip lemputės įsijungia, kur yra prezervatyvai, sakė, kad kiekvienas klientas turi juos naudoti. Uždirbtus pinigus turėjo perduoti savininko moteriai, bet ne L.. Kas turėjo atsiskaityti su P. ir D. nežino.

Tame bute, kuriame buvo apgyvendintos, buvo įėjimas ir vienas kambarys. Ir miegoti, ir dirbti reikėjo tame pat kambaryje. Buvo paaiškinta, kad jei viena miega tai kita turi dirbti. Kainos kainoraštyje buvo nurodytos kronomis. Kitą dieną po atvykimo į duris baladojosi savininkė, tačiau jos neįsileido. Kad tai savininkė sužinojo iš kaltinamųjų. Tikriausiai ji jiems skambino, kadangi jie paskambino ir liepė įsileisti savininkę. Ji pasakė, kad kainoraštis turi būti ant staliuko, parodė kur yra patalynė, chemija, kaip reguliuojasi šiluma, pasakė, kad jei ateis policija, tai duoti jos numerį. Po to atvyko kaltinamieji ir paklausė, kodėl nedirbame. Buvo priminta, kad turi dirbti po 23 valandas per parą. Kaltinamieji taip pat paklausė, ar buvo užsidarę, nes nedegė lemputės. Tuo metu ji ir N. V. buvo su normaliais rūbais ir tai nepatiko, todėl buvo pasakyta persirengti naktiniais ar chalatu. Iš kaltinamųjų pusės buvo realus spaudimas: kodėl nedirbama, priminė, kad žinotų, kuo pasibaigs, sakė, kad atidirbti pinigus reikės nors to ir nenori. Sakė, kad kuo ilgiau nedirbsite, tuo ilgiau čia sėdėsite. Sakė, kad jie dar labai geri, nes tariasi. Tokio pokalbio metu pradėjo išsisukinėti visais įmanomais būdais. Klausė, ką daryti, kada įjungti tas lemputes, ką daryti jei ateis policininkas. Jie sakė, kad atlikti paslaugas, nes čia visi savi. Taip pat sakė, kad jie žinos, kiek klientų ateina. Paklausus, ar yra stebimos, jie tik juokėsi. Pasakojo, kad jau yra juos apgavę, kad pasiėmė pinigus ir pabėgo pas kitą dirbti.

Atvykusi į minėtą butą ir radusi galimybę, iš lietuviško numerio susisiekė su M. ir tarėsi, kada jis atvyks. Tai buvo vasario 3 d. po 4 val. vakaro. Jis prašė adreso, bet ant namų, kažkur matomoje vietoje nebuvo adreso. Tai matė kai buvo išėjusi nusipirkti cigarečių. Vėliau spintelėje rado voką su danų kalba parašytu adresu. Po to sandėliuke rado mokesčių mokėjimo sąskaitą, kur buvo adresas. Tą adresą nusiuntė M.. Be to buvo užėjęs kvepalų pardavėjas, kuris už paslaugas siūlė atsiskaityti kvepalais. Jo taip pat klausė, kas čia per miestas. Jis užrašė pavadinimą, kurio nepamena, bet jį taip pat nusiuntė M..

Tam vyrui, kuris prašė paslaugų už kvepalus, pasakė, kad leipta dirbti už pinigus ir jis išėjo. Vėliau atėjo dar ne vienas, bet jiems sakydavo, kad nesupranta, ką jie sako, arba neturi kainoraščio. Jie tada palinkčiodavo, dauguma buvo supykę. Vengiant neišsiduoti M. ir jo draugui, pradėjo visais įmanomais būdais meluoti. Buvo duotas sąsiuvinis, į kurį turėjo rašyti, kiek kiekviena dirbo. Į tą sąsiuvinį prirašė visokių nesąmonių. Kai prašė parodyti pinigus, pasakė, kad jiems nerodys, nes jei tuos pinigus jie pasiims, tai viršininkė pasakys, kad nedirba. Visa tai buvo sakoma labai atsargiai, nes nebuvo aišku, ką jie gali padaryti. Neatsimena, kokią sąsiuvinyje užrašė sumą, bet buvo parašyta po 2-3 klientus. Kaltinamieji klausė, kodėl tiek mažai. Sakė jiems, kad kai kurie nori visko už vieną kainą. Kaltinamieji patvirtino, jog taip negerai, kad reikia mokėti, kaip priklauso. Ką kaltinamieji veikdavo, nežino, tačiau kurį laiką pabuvę sakydavo, kad išlekiame, nes kitom dirbančiom merginom reikia kažką nuvežti. Vasario 4-ą jie buvo atvykę ryte ir vakare. Būdavo, kad skambina arba rašo žinutes.

Vasario penktos dienos ankstyvą rytą atvyko draugas. Jis parašė, kad rado vieną vietą su tuo „open“, bet tai buvo ne ta vieta. Tada išėjo iki degalinės, kad pasitikslinti parduotuvės pavadinimą. Po to parašė tikslų tos parduotuvės pavadinimą. Sąskaitoje buvo pinigų tik vienai žinutei parašyti, todėl buvo labai neramu laukti draugo. Kai draugas parašė, kad mato tą parduotuvę, bet nemato to „open“, pasiėmė su N. V. daiktus, raktą išmetė į gėlių vazoną ir sparčiai išėjo link tos sankryžos, kur laukė Laimono automobilis ir į jį įsėdo. Per parą atsidūrė Lietuvoje. Gal vasario 6 d. Pavelas ar M. rašė, kodėl nekelia telefono, ar viskas gerai, ar gyvos.

Per visą laiką, išbūtą Danijoje, iš kaltinamųjų smurto nebuvo. Tačiau vienas klientas, kuris pageidavo, kad N. V. jam suteiktų paslaugą, ir kai ji tai daryti atsisakė, trenkė į veidą. Tai buvo paskutinį vakarą prieš atvažiuojant draugui. Tam klientui pradėjo grasinti policija ir jis pasišalino.

Būnant Danijoje, I. R. prašė atsiųsti kainoraštį, kad pasitikslinti ar neapgavo, ar nepasakė mažesnes kainas, už kurias turi dirbti. Nepamena, ar buvo parašiusi kainas, ar nusiuntė. Jei ir nusiuntė, tai negalėjo pasakyti už ką tos kainos, nes nesuprato danų kalbos.

Grįžus į Lietuvą, N. V. parvežė į Uteną. J. R. ir I. L. ėmė siuntinėti žinutes, kuriose jos klausė, kur esame, kodėl neatsiliepiame. Į vieną skambutį atsiliepė. Skambino J. L., kuri klausė, kodėl pabėgo. J. L. pasakė apie N. V., kad ji buvo sumušta, kad viskas buvo ne taip, kaip buvo kalbėta. Ji liepė grįžti į Daniją, nes nuo to, kad pabėgo, bus negerai. Sakė, kad reikia atidirbti už bilietus dar ir sau užsidirbti. Kai J. buvo pasakyta - ne, pradėjo skambinėti I. ir grasinti. Sakė, kad yra du variantai: arba vietoje savęs siunti 2 merginas dirbti prostitutėmis, arba atiduodi pinigus, bet tikslios sumos nepamena, lygtai 1500 eurų, kurie būtų skirti nuostolių padengimui, pabėgus nuo darbo prostitute. Paklausus jos, koks yra trečias variantas, I. pasakė, kad dingsta juk žmonės. Ji paminėjo vienos iš vasario mėnesį dingusios lietuvaitės merginos vardą. Tai, kad tokia mergina dingusi be žinios, sužinojo vakare žiūrėdama televizorių. Paskambinusi J. sakė gražiuoju grįžti, nes kitaip perduos vaikinams. Ji sakė, kad vaikinai ieško, kad ji dar vaikinams adresų neduoda. Visų pokalbių tikslaus turinio atpasakoti negali, bet visuose buvo sakoma tas pats: arba grįžkite, arba bus negerai. N. V. irgi skambino, sakė, kad ir jai grasina, reikalauja arba dviejų merginų vietoje savęs, arba tos pačios pinigų sumos. Patarė N. V., kad ji nedarytų kvailysčių, kad į tai nereaguotų, kad pakalbės ir praeis. Vėliau N. V. parašė žinutę, kad viskas dabar bus gerai. Jai paskambinus, ji pasakė, kad pas ją atvyko I. R. su J. L., kad ji pasirašė vekselį - skolos raštą. Sakė, kad jos pasiėmė N. V. pasą.

J. D. patikslina, kad kai iš Danijos susisiekė su J. ir I. tai jos sakė, kad kas parašyta kainoraštyje, tą ir dirbti. Tik jas nustebino, kad joms buvo pasakytos mažesnės kainos. Prisimena, kad sakė, jog kur kainoraštyje buvo nurodyta 600, tai joms buvo pasakyta 300. Kas tai joms sakė, jos neminėjo ir vardų nesakė. Danijoje būnant, galimybės kreiptis į policiją nebuvo, nes buvo pasakyta, kad jei ateis policija, tai duoti L. numerį arba teikti sekso paslaugas. Į klausimą kas bus, jei nueis į policiją ir pasakys, M. atsakė, kad iš tos policijos atsidursite čia, atgal. Tokius grasinimus tuo metu vertino kaip realius.

Grįžus į Lietuvą, N. V. buvo sukrėsta. Tai parodo, kadangi ji sutiko atiduoti asmens dokumentą, bei žinodama, kad neturės tokių pinigų sumokėti, pasirašė vekselį. Po to kai jai brolis ir jo žmona liepė išeiti, atsivežė pas save. Gyveno su ja ilgą laiką ir matė, kad ji bijojo išeiti iš namų net pieno vaikams nupirkti.

Nukentėjusioji J. D. prašo patenkinti jos civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad iš L. M. mamos jos (J. D.) vardu buvo skolinta 800 litų ir dar 600 litų N. V.. Pinigus, kurių trūko važiuojant kurui, L. davė iš savęs. Ji pati 800 litų grąžino L. M. motinai, tačiau dar reikės grąžinti tuos 600 litų, kurie buvo skirti N. V.. Už bilietus iš Lietuvos į Italiją - 250 eurų, nes buvo žadėta, kad bilietai nekainuos, tačiau tuos pinigus išskaičiavo iš uždirbtų pinigų. Dėl išlaidų už kelionę iš Italijos į kitą šalį, sakė nepergyventi, bet nieko neaiškino, kaip bus. Pradėjus kalbas, kas lietė finansus, tai visada buvo arba atjungiamas pokalbis, arba kalba būdavo nukreipta kita tema. Važiuojant iš Italijos į Daniją, I. sakė, kad tas asmuo, kuris veš į aerouostą, yra geras jos pažįstamas, kad jam paduoti 120 eurų. Gyvenant Italijoje, reikėjo mokėti už gyvenamą vietą 15 eurų už parą, nors išvažiuojant sakė, kad gyvenamoji vieta tikrai nekainuos, kad gali kainuoti tik maistas. J. ir I. gaudavo už jas po 10 eurų į dieną. Dėl neturtinės žalos: buvo pastovūs grasinimai dėl ko teko net pasikeisti gyvenamąją vietą į kitą miestą. Būdavo, kad sustoja mašina, klausia, ar nenori į Daniją. Įtaria, kad po pusmečio gyvenamą vietą teks dar keisti. Iki šio įvykio nesilankė pas psichologą. Po šių įvykių naktį nemiegojo, grįžus su niekuo nebendravo, nes buvo viso to įvykio įtaka. Save laiko nukentėjusia nuo visų tų veiksmų.

Nukentėjusioji N. V. nurodo, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Su I. susipažino internete ir ji pasiūlė dirbti konsumatore Italijoje. Ji tvirtino, kad nereikės teikti sekso paslaugų. Tuo metu gyveno Utenoje. I. atvyko į namus ir sakė, kad dirbant tą darbą, sekso paslaugų nereikės teikti, o jei užsiims tuo, tai būs išmesta iš darbo. Buvo sakyta, kad 5 merginos skris, o po kiek laiko liko tik ji pati (N. V.) ir J.. I. davė J. numerį ir liepė su ja susiekti. I. pasitikėjo, nes ji sakė, kad gali duoti savo asmens duomenis. Sausio 10 d. atvyko į Vilnių. I. ir J. pasiėmė iš stoties ir nusivežė į I. butą. Tenai pasirašė 1000 Lt vekselius tam, kad jei nuvažiuotų į Italiją ir pabėgtų, tai turėtų I. grąžinti pinigus. Bilietai buvo pirkti I. vardu. Kalbėdamos apie darbą, merginos sakė, kad bus po 70 eurų į vakarą ir daugiau niekas nekainuos, nieko neišskaičiuos. Sakė, kad už bilietus po 250 eurų reikės atidirbti. Ryte I. nuvežė į aerouostą. Italijoje pasitiko D. – I. pažįstamas ir nuvežė iki Goldmuzic klubo. Tame klube nepritapo, nes nekalbėjo itališkai, nelabai gerai kalbėjo ir angliškai. Atkreipė dėmesį, kad jos ir J. apranga buvo kitokia, nei ten buvusių merginų. Jos vulgariai buvo apsirengę. Savininkas iš karto pasakė, kad jis skambins I. ar J.. Netrukus I. ar J. parašė žinutę, kad tokią tai valandą atvyks Diegas ir nuveš į kitą klubą.

Kitame bare buvo rusė barmenė ir dar viena, kurios padėjo susitvarkyti. Koks tai buvo klubas, nepamena. Ten pamatė, kad merginos neapgavo, nes sekso paslaugų nereikėjo teikti. Tačiau pasirodė, kad apgyvendinimo para kainavo 15 eurų, o I. ir J. gaudavo nuo uždirbtų (priskaičiuotų) pinigų po 10 eurų. Tai pasakė klubo savininkas Narcizas. Tai ką jis sakydavo, į rusų kalbą išversdavo barmenė. Savininkas paaiškino, kiek bus priskaičiuota už darbą per vieną naktį, kiek reikės atiduoti, kiek už nuomą. Buvo pasakyta, kad bus mokama apie 40 eurų jau atskaičiavus visus nuskaitymus. Tačiau pradirbus beveik mėnesį, išėjo, kad beveik neuždirbo, nes šeimininkas išvykstant sumokėjo po 150 eurų. Buvo atskaičiuota už nakvynę, apgyvendinimą. Mano, kad išeidavo mažiau nei 40 eurų į vakarą. Vienodai mokėdavo, ar veikdavo ką nors, ar ne. Prieš išvykstant I. ar J. sakė, kad galės parsivežti į Lietuvą 14 000 litų. Per tą dirbtą laiką išeiginių nebuvo. Nesigilino, kiek kitos uždirba. Kai pasakė, kad atvyko per I. ir J., tai merginos pasakė, „dieve, kur jūs papuolėte“. Tai sakė barmenė Aiva ir Natalija, kuri kartu gyveno. Po kurio laiko I. parašė, kad per mažas atlygis, o savininkas sakė, kad nekels atlygio tol, kol neatvyks J. ir I.. Kaip paaiškino barmenė, kai J. ir I. atvyksta pačios, tai po 10 eurų lieka toms merginoms. I. ir J. vis žadėjo atvykti, bet vis jos rasdavo kliūtis nevykti. Jos į Italiją taip ir neatvyko.

Po to kai pareiškė pretenzijas dėl uždarbio, merginos pasakė, kad yra darbas Danijoje be sekso paslaugų. Tokiu merginų pasakymu pasitikėjo, kadangi nuvykus į Italiją, pamatė tai, ką jos buvo ir sakę. Jos sakė, kad per vakarą Danijoje galima bus užsidirbti 2000 eurų. J. vyras nupirko bilietus. Atvyko Dima ir iš klubo nuvežė į aerouostą. Už lėktuvo bilietus mokėjo J. vyras. Apie atlygį už bilietus nebuvo kalbos. N. V. teigia, kad J. ir I. žinojo, kad Danijoje gali būti tik savaitę, kadangi jai (N. V.) turėjo būti teismas. Su J. D. buvo sutarę, kad kartu atvyko, kartu ir grįš. Merginos sakė, kad Danijoje pasitiks vaikinas ir mergina, o pasitiko du vaikinai, merginos nebuvo. Tai buvo abu kaltinamieji. Tai, kad vienas iš pasitikusiųjų buvo D., yra įsitikinusi. Į Daniją atvyko vasario 2 d. naktį. Jie paskambino ir pasakė, kur laukia. Telefono numerį jiems galėjo duoti tik J. ir I.. Jie patys atpažino ir pašaukė vardais. Nuvežė pas šeimininkę. Su šeimininke kalbėjo lygtai rusiškai ir P. B. vertė iš rusų kalbos. Tie vyrukai, kurie pasitiko, prisistatė. Vienas prisistatė N. B., o kitas – D. (pavardės nepamena). Kai pakeliui sustojo degalinėje, vaikinui, pasivadinusiam D., pasakė, kad jis yra ne D., o M., nes prisiminė, jog su juo piktuoju teko bendrauti portale „One lt“. Internete jis buvo pasivadinęs M.. Tuomet bendravo lietuviškai. Dauguma M. yra M.. Po tokio pasakymo jis tik nusijuokė. P. B. vykstant iš aerouosto pasakė, kad reikės teikti seksualines paslaugas. Paklausus jo, ar tikrai, jis sakė, negi J. ir I. nesakė. N. V. nurodo, kad į pasakytą darbo pobūdį reagavo palankiai, nes draugė dar prieš išvažiuojant buvo perspėjusi tokiu atveju nebandyti priešintis, nes gali būti blogai. Patarė tokiu atveju linksėti į viską galvą su viskuo sutinkant. Tuomet draugės nenorėjo išleisti, nes joms nepatiko I.. Todėl pas šeimininkę šypsojosi, žadėjo, kad viską darys, kad viskas bus gerai.

Nuvežė į rūsio patalpą, ir pasakė, kad čia bus darbo vieta. Tai sakė abu kaltinamieji vienas kitą papildydami. Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad dirbti reiks visą parą. Sakė, kad jei viena miega, tai kita dirba. Vaikinai sakė, kad iš uždirbtų pinigų 30 procentų bus paliekama, o kitus paims. Pinigus jie turėjo paimti kas savaitę. Ant lapelio reikėjo rašyti, ko prašo klientas ir kiek pinigų sumoka. Galėjo išeiti iš buto po vieną, nes kita turėjo likti ir dirbti. Šeimininkė padavė daniškai surašytą meniu su kainomis. Šeimininkė vertė į rusų kalbą, o Pavel vertė į lietuvių kalbą. Lietuviško sąrašo nebuvo, todėl šalia pačios užsirašė lietuviškai. Sąrašas buvo nedidelis, gal 6-8 punktai. Paaiškino, kad danui reikia parodyti meniu, jis bakstels pirštu. Pirmą vakarą kaltinamieji išvyko ir paliko vienas. Buvo duotas raktas, bet buvo prigrasinta, kad yra apsauga, kuri saugo, kad nepabėgtų. Likusios vienos užkaišiojo visas skylutes, kurias rado, kad pokalbio negirdėtų ir paskambino L.. J. išėjo parūkyti ir paklausė žmogaus, koks čia yra adresas. Iš vasario 4 į 5 dieną atvyko Laimonas ir išvežė į Lietuvą. Per tą laiką kol buvo tame bute buvo užėjęs vienas klientas. Kadangi atsisakė teikti paslaugas, tai jis stovinčiai spyrė koja į veidą. Ten gyvenant, maistu rūpinosi P. B.. Per tą laiką 3-4 kartus matė ir M..

Būnant Danijoje, žinutėmis susirašinėjo su I. ir J.. Jos prašė atsiųsti kainas, kad jų neapgautų, nes joms lyg tai ėjo kažkoks procentas. Susirašinėjimo metu joms pretenzijų nereiškė, nes buvo suplanavę pabėgti ir taip grįžti į Lietuvą.

Grįžus į Lietuvą, po kelių dienų parašė, Pavelas klausdamas ar viskas gerai. Į J. ir I. skambučius neatsakinėjo. Kai vieną dieną paskambino iš kito numerio, pagalvojo, kad tai tėtis skambina ir atsiliepė. Tačiau tai skambino kažkuri iš tų merginų. Jos paklausė, ar jau Lietuvoje. Sužinojusios, jog taip, pasakė, kad atvažiuoja iki Utenos. Po kurio laiko jos atėjo į butą. Tą kartą pasirašė skolos raštelį dėl 2600 eurų. Pradžioje jos sakė, kad skola yra 1300 eurų. Taip pat minėjo, jog J. nepagauna. Norėdama, kad J. D. paliktų ramybėje, pasiūlė jos skolą užrašyti jai (N. V.). Merginos sutiko. Tuo metu I. paėmė asmens tapatybės kortelę ir išvyko. Kažkuri iš merginų sakė, kad kol nesumokėsi pinigų ar nesuras dviejų merginų darbui, tol neatiduos asmens tapatybės kortelės. J. pasidomėjo, kas atsitiko akiai, ar tai ne Paškos ir Marko darbas. Sakė, kad jei tai jų darbas, tai jos išsiaiškins. Merginoms išvykus, nuėjo rašyti pareiškimą į policiją. Po to su kaltinamaisiais nebendravo, susitiko tik tyrimo metu.

N. V. reiškia civilinį ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai 3480 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad padaryta psichologinė žala, geria raminančius vaistus, metė mokslus, kadangi grasino, kad ieško. Mokslai buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis, nes yra našlaitė, todėl gaudavo į mėnesį 520 Lt. Pakeitė gyvenamą vietą. Daugiau grasino I., sakė, kad dingsi iš Lietuvos pati ir vaikas.

Nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Pirmiausia susipažino su J. ir I. - tai kaltinamosios. Susipažino per K. K.. Besisvečiuojant K. K., kalbėjosi su ja apie darbą. Ji sakė, kad internete susipažino su panelėmis ir eis su jomis susitikti dėl darbo. Klausė jos, kas tai per darbas, bet ji tik žinojo, kad darbas užsienyje. Pasiprašė eiti į susitikimą su ja kartu. Prie Maximos atvyko J. su drauge. Kalba ėjo apie darbą Italijos bare. Kadangi italų kalbos nežinojo, todėl pasakė, kad negalės dirbti. Tuomet tos merginos pasiūlė vykti į Daniją, sakė, kad ten nereikės nieko daryti, reikės kuo daugiau parduoti kokteilių. Sakė, kad ten kalbos mokėti nereikia, nes bus kokteilių sąrašas. Apie darbą prostitutėmis kalbos nebuvo. Jei būtų Lietuvoje žinojusi, kad Danijoje reikės dirbti prostitutės darbą, ten nebūtų vykusi. To susitikimo metu daugiau kalbėjo K.. Nuo to susitikimo praėjus savaitei, kartu su K. K. išvyko į Daniją. Tada jai buvo 17 metų, apie tai susitikimo metu sakė J.. Tačiau metai išvykimui ir darbui nebuvo kliūtis. Merginos sakė, kad prieš išvažiuojant duos tapatybės kortelę, kur bus nurodyta, kad yra pilnametė. Jos sakė tą kortelę rodyti tik tada, jei policija sustabdys. Tai buvo N. V. pasas. Jos pačios tuo metu dar nepažinojo. Į Daniją išvyko iš Kauno ir vyko mikroautobusu. Kelionė truko apie 1,5 paros. Miesto pavadinimo, į kurį nuvyko, nepamena. Už kelionę mokėjo J.. Lyg tai už vieną buvo mokėta 350 litų. Sakė, kad už bilietą nereikės grąžinti, jei dirbs. Prieš išvykstant, pasirašė lyg sutartį, kad jei pabėgs, tai tuos pinigus reikės grąžinti. Žadėjo, kad į mėnesį bus apie 5000 litų. Sakė, kad Danijoje pasitiks vaikinas, kuris viską paaiškins. Buvo duotas jo telefono numeris. Jis nebuvo apibūdintas. Sakė, kad jam jos abi buvo apibūdintos.

Nuvykus į Daniją, miesto stotyje pasitiko P. V.. Jis nuvežė į butą, kuriame reikės dirbti. Butas buvo pusrūsyje. Tik nuvykusi į tą butą, suprato, kad nereikės kokteilių pardavinėti. To buto lange buvo lentelė Open. Kokteilių sąrašo nerado. Buvo tik paslaugų sąrašas, kuris nebuvo panašus į kokteilių sąrašą. Nors jis buvo parašytas danų kalba, tačiau pamačiusi skaičių 69 suprato koks tai darbas. K. viską žinojo, bet ir prieš kelionę ir kelionės metu ji apie tai nesakė. Kitą dieną pradėjo dirbti. K. įjungė tą lentelę ant lango. M. B. nurodo, kad pradėjo eiti vyrai, bet jos nesirinkdavo. Ryte K. paskambino P. ir pasakė, kad iš jos (M. B.) nėra naudos nes bijo. P. vakare atvyko. Jis siūlė grįžti į Lietuvą, kadangi nėra naudos. Išvykdama, vyrui sakė, kad važiuoja į Daniją dirbti viešbučio valytoja. Bijojau grįžti be pinigų, todėl Pašai pasakė, kad susikaups ir pradės dirbti. Taip liko Danijoje. Likti niekas neįkalbinėjo. Tame kambaryje prabuvo apie 2 savaites. Tiek savo kortelę, tiek svetimą pasą visą laiką turėjo su savimi. Būnant tame pusrūsyje, buvo moteris užėjusi. Lyg tai norėjo vaizdo kameras statyti, bet nebuvo jos pastatytos. K. kalbėjo su moterimi ar vyru angliškai ir po to pasakė apie kameras. Kiek per tą laiką buvo klientų, nepamena. Lapelyje rašydavo gautą iš klientų sumą. Pinigus laikydavo prie savęs, o atvykęs Paša juos pasiimdavo. K. atiduodavo procentą, o likusius pasiimdavo. Paša buvo sakęs, kad nuo gautos sumos paliks 30 procentų. M. B. nurodo, kad pradžioje pati pinigų neturėjo, jų duodavo K. Grįžusi į Lietuvą, turėjo apie 700-800 litų. Tame bute buvo didelė lova ir 2 staliukai. Savo pinigus dėdavo į savo staliuką. Mokėjo daniškais pinigais, lyg tai kronomis. Lietuvoje kronas išsikeitė į litus.

Maždaug po 2 savaičių į Lietuvą išvyko K.. Ji išvyko į savo vestuves. Ji pati pasiliko, bet tada tame bute jau nebuvo, nes P. draugas, kaltinamasis D., pervežė į kitą butą. Buvo pervežta į kitą butą ir netgi miestą, nes P. pasakė, kad J. ir jos draugė sulaikytos. Tame bute prabuvo gal 1-2 dienas ir išvyko į Lietuvą. Už grįžimą į Lietuvą sumokėjo P.. Važiavo taip pat mikroautobusu. Kartu važiavo ir M. D.. Mikroautobuse atidavė jam tą svetimą asmens tapatybės kortelę.

M. D. yra mačiusi 3 – 4 kartus. P. yra sakęs, kad M. būna Anglijoje. Danijoje jie buvo porininkai. Sakė, kad jei negalės pats P. atvykti pinigų pasiimti, tai atvyks tada M..

Išvykdama sakė vyrui, kad dirbs viešbutyje, o ne bare. Kodėl taip sakė, nepamena. Būnant Danijoje, internetu susirašinėjo su vyru kelis kartus, bet apie darbą nieko nerašė, rašė, kad viskas gerai. Kai kalbėjo su P., tai suprato, kad niekas čia prievarta nelaikys, kad niekas negrasina, kad leis išvažiuoti. Tai buvo palengvėjimas, nebuvo didelės baimės, kad kažką gali padaryti. Tačiau kai tik nuvyko ir buvo pasakyta, kad tai bus ir gyvenamoji, ir darbo vieta - tuomet buvo šokas. Nežinojo kaip sureaguos P., jei pasakys, kad nedirbs, todėl bijojo. Be to, prieš išvažiuojant, buvo pasakyta, kad atsisakius dirbti, reikės grąžinti pinigus.

Prieš išvykstant, vyras nedirbo, buvo labai sunki materialinė padėtis. Vyro tėvai beveik nepadėdavo. Iki 10-15 mėnesio dienos dar turėjo valgyti, o po 15 dienos tik vandenį ir batoną valgė. Tuo metu buvo gyva dar močiutė, tėtis gyveno, o mama buvo mirusi. Lietuvoje ieškojo darbo, bet čia nenorėjo niekas priimti, nes buvo tik 17 metų.

Prieš išvykstant, vyras paprašė dokumento, kur teks dirbti. Todėl paprašė J., kad ji padarytų lapą, kur būtų nurodytas viešbutis, kuriame dirbs. Tą lapą pasiėmė, todėl buvo dar kartą su J. susitikusi. Tame lape lyg tai J. pasirašė. Tą lapą ir rodė vyrui. Apie tai, kad dirbs kokteilių išnešiotoja, vyrui nesakė, nes jis būtų neišleidęs.

Nors jaučiasi apgauta ir dėl piniginio atlygio, ir dėl to, kad sakė apie vieną darbą, o buvo visai kitas darbas, tačiau pretenzijų niekam neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji K. B. (K.) (2 t., b. l. 124-126) parodė, kad su J. susipažino per internetą xx pažintys, ji pasiūlė važiuoti dirbti eskorte arba konsumatore. Pasirinko eskortu dirbti Danijoje. Po 2 dienų jos išvyko dirbti į Daniją, buvo pažadėta dirbti 50:50, bet kai pradėjo dirbti paaiškėjo, kad jos gauna tik 30% iš visos sumos. Kelionė buvo apmokėta, tų pinigų iš jų niekas nereikalavo, nei už kelionę, nei už butą. Dirbo visą parą, smurto nebuvo, pačios sutiko ten dirbti, nebuvo uždarytos, paso niekas neatėmė. Darbas eskorte - tai miegoti su klientais už pinigus, o konsumacija – tai darbas su klientais klube. Ji iš J. gavo žinutę, jos su M. sėdėjo pas ją namuose, susirašė su J., susitiko su ja tą pačią dieną po poros valandų ir sutiko važiuoti. Konsumatorės darbas buvo pasiūlytas Italijoje, bet nepasirinko, nes kalbos nežinojo, o Danijoje vis tiek lengviau kalbėti, nereikėjo kalbos žinoti. Jai buvo žinoma, kokį darbą ji važiuoja dirbti. Buvo pasakyta, kad Danijoje reikės miegoti su klientais, o Italijoje dirbti klube konsumatore. Ji pradirbo 10 dienų, o po to išvažiavo į Lietuvą. Ji uždirbo 18000 kronų, bet iš jų gavo gal 2000 kronų. jai pasakė, kad pinigus persiųs, bet telefonai visi buvo išjungti.

J. yra teismo salėje, kita mergina yra I.. I. buvo kartu su J.. Jos susitiko prie „Maxima“ parduotuvės ir aptarinėjo klausimus dėl pinigų, dėl visko. Aptarinėjo kiek jos uždirbs, kiek turės atiduoti ir kiek gaus, ir tai aptarinėjo su Julia, o I. sėdėjo mašinoje, pokalbį girdėjo ir dalyvavo. Jos paklausė, kiek uždirbs ir kiek turės atsiduoti, pasakė, kad gaus per pusę, bet išėjo kitaip. Turėjo atiduoti P.. Pinigų iš jų neprašė nei už kelionę, nei už butą, buvo pasakyta, kad kai jos nuvažiuos, jas pasitiks Paša, nuveš jas namo, kur duos pinigų pirmoms dienos. Buvo pasirašyta sutartis per susitikimą, buvo pasirašyta, jeigu apgaus, tai jos turės sumokėti už bilietą, už viską. Sutartyje atrodo buvo nurodyta 2000 Lt suma, kad juos turės sumokėti J.. Sutartis pasirašė ji ir M., tai buvo dvi atskiros sutartys. Jos materialinė padėtis buvo bloga prieš išvažiuojant į Daniją, ji niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Sutiko dirbti, nes reikėjo pinigų. Jos abi turėjo savo pasus. Buvo iškilusi problema dėl draugės paso, ji buvo su kitu pasu. Jai J. prieš išvažiuojant davė pasą, nežino kieno vardu jis buvo. Tai buvo nesuklastotas pasas, tikras. M. buvo nepilnametė, tai davė jai kitą pasą. Kai sutiko važiuoti, ją iš namų paėmė J. su I. ir nuvežė iki Kauno. M. irgi paėmėm iš namų. Joms kelionė iki Kauno nekainavo. Iš Kauno važiavo autobusiuku. Kelionė iki Danijos nekainavo, J. apmokėjo kelionę vairuotojui, kokia suma tai buvo, nežino. Buvo joms pasakyta, kad ten jas pasitiks vaikinas P., jos turėjo jo numerį. Joms nuvykus, jas pasitiko P. ir jos buvo apgyvendintos bute. Tame bute dar buvo vienas vaikinas, ji jį matė tik 2 kartus. Jis pirmą kartą atvažiavo su P., P. pasakė, kad jis dabar kartu dirbs ir antrą kartą jis jai už kelionę apmokėjo. Jo vardas atrodo M.. Darbo valandas nustatė P.. Kai atvažiavo jis davė meniu ir pasakė, kad surašytos visos kainos. Buvo kainos įrašytos 700 kronų, 500 kronų, 1000 kronų. Tie pinigai buvo mokami už seksą – 700 kronų, oralinis - 800 kronų, kokteilis – 1000 kronų. Jų darbas buvo visą parą. Jos turėjo gauti 50% uždirbtų pinigų, bet P. pasakė, kad jos gaus tik 30%. Paklaustas kodėl tik tiek, jis atsakė, kad dar yra žmonių su kuriais reikia dalintis. Jai buvo pažadėta į sąskaitą pervesti kitus pinigus, bet nepervedė. Išvykstant iš Danijos buvo kalba, kad ji grįš, kalbėjo su P.. Ji turėjo į Lietuvą grįžti porai dienų ir turėjo grįžti atgal, bet jai paskambino ir pasakė, kad sulaikė policija J., prasidėjo tyrimas ir laukti kol viskas nutils. Jos kelionę atgal į Lietuvą finansavo M.. Ji grįžo namo autobusiuku, M. pinigus sumokėjo vairuotojui. Skambučio sulaukė iš Pašos, jis pranešė, kad vyksta tyrimas. Gyvendamos Danijoje nemokėjo už butą, vandenį, elektrą. Pirmas dienas maistą pirko Paša, po to pačios už uždirbtus pinigus 30%. Iš buto galėjo išeiti po vieną, nes viena turėjo likti namuose, nes galėjo bet kada ateiti klientas. Važiuodama į Daniją neturėjo savo asmeninių pinigų. Nuvykus į Daniją pinigų neturėjo, Paša davė. Paša davė 300 kronų kai nuvažiavo į butą, kad nusipirkti pavalgyti. Jų niekas neprašė grąžinti. Kai aš grįžo iš Danijos laukė, kad jai atsiųstų pinigus, tada jautėsi nukentėjusi, kad ją apgavo P. dėl pinigų, kad jų neatsiuntė. Daugiau nesijaučia nuo nieko nukentėjusi. Ne J. kalta, kad jai mokėjo 30%, o ne 50%, P. kaltas. Grįžus iš Danijos M. irgi sakė, kad jai nesumokėjo visų pinigų, jai davė 100 eurų.

2011-05-25 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t. b. l. 45-49) nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2010 m. bendraujant internetu, pasiūlė darbą, apsikeitė telefono numeriais. Pasiūlė konsumatorės darbą Italijoje. I. jai telefonu paaiškino koks yra konsumatorės darbas. Ji sakė, kad tai geras darbas, galima daug uždirbti, ten nieko bloga, kad kiekvieną dieną moka 50 eurų už tai, kad ten sėdi visą naktį, nors ir mažai tenka dirbti. Sakė, kad nereikia italų kalbos, nereikia mokėti už butą, tiesiog sėdėti šalia žmogus, kuriam patiksi, jam šypsotis, linksminti jį. Sesuo persigalvojo ir atsisakė važiuoti, tada pagalvojo, kad gal jai pačiai važiuoti ir susiskambino su I.. I. daug kartų skambino, pasakojo, kad ten viskas labai lengva ir viskas ten gerai. Iš pradžių labai daug galvojo, bijojo, netikėjo. Tačiau, kuo I. dažniau jai skambino ir pasakojo, tuo labiau norėjo ten važiuoti. I. pasakė, kad gali išvažiuoti tik 6 savaitėms ir klausė ar per tą laikotarpį daug uždirbs. I. sakė, kad daug uždirbs pinigų, nieko ten blogo nebus, ramiai grįš namo. Tada nusprendė važiuoti. Sakė, kad per naktį uždirbs po 50 eurų, dar gali gauti ir dovanų, jei kam nors labai patiks. Iš Turmanto važiavo į Vilnių pas I., ji pasitiko. Tą dieną nebuvo lėktuvo, todėl tik kitą dieną išskrido, nakvojo pas I.. Su ja dar važiavo mergina Rubi, pavardės jos nežino. Joms davė bilietus ir sakė, kad už bilietus galima labai lengvai ir greitai atidirbti. Jos sėdo į lėktuvą ir atvyko į Italiją. Italijoje jas pasitiko, nuvežė į barą, kur jos dirbo. Direktorius sakė, kad ji labai gerai uždirba, kad surenka labai daug pinigų. Po mėnesio ar mažiau, priėjo asmuo (parodė į įtariamąjį G. L.). Jis visas merginas surinko, pasakė, kad jos blogai dirba, turi stengtis labiau. Jis parodė lapelį, kad J. jos turės mokėti po 15 eurų kiekvieną dieną. Sakė, kad šiuos pinigus atskaičiuos nuo 50 eurų, kuriuos jos gauna. Kai praėjo mėnuo, atėjo direktorius ir pasakė, kad ji pirma atidavė savo 1000 eurų skolą. Direktorius aiškino, kad jis tuos pinigus siunčia impresarijui į Lietuvą. Direktorius pasakė, kad po 50 eurų gaus tik tada, kai pačios uždirbs. Buvo taip, kad per naktį uždirbdavo tik 5 eurus, o minusas dar būdavo 15 eurų. Kai atidavė skolą jai pasakė, kad ji nepergyventų, kad per mėnesį tiek dar uždirbs. Ji sakė, kad nori namo. Direktorius supyko, sakė, kad gali važiuoti namo, kad duos pinigų bilietui, jis pyko, šaukė. Vėliau nebeišleido jos, sakė, kad per Naujus Metus bus labai daug žmonių. Jam buvo naudinga, kad ji ten pasiliktų. Antrą mėnesį kai dirbo, uždirbdavo po 50 eurų, tada jau pačiai reikėjo mokėti už maistą, už butą. Direktoriaus žmona jai pasakė, kad greičiau ji važiuotų namo ir niekada daugiau nebegrįžtų į tokią vietą. Ji suprato, kad ji įkliuvo, pasitikėdama J. ir I., nes jos patį direktorių apgavo.

Su J. susitiko pas I. bute ir jo kartu vežė iki oro uosto. Pradžioje pinigų savų neturėjo. Ją apgavo ir ne ją vieną. Jeigu nori uždirbti pinigų, reikia miegoti su klientais, o šiaip uždirbti neįmanoma. Bilietus iš Lietuvos į Italiją pirko I.. Savo duomenis SMS žinute siuntė I.. Nesuprato už ką renka tuos 15 eurų. Ant raštelio joms parašė, kad kiekvieną dieną iš jų atskaičiuos po 15 eurų, bet jos nepergyveno, nes galvojo, kad uždirbs po 50 eurų. Sakė, kad tuos 15 eurų reiks mokėti kiekvieną dieną, kiek dirbs. Jai pinigus mokėdavo grynais į rankas. Mokėdavo kas mėnesį, kai jau žinodavo kiek ji uždirbo. Kaip suprato, pasirašinėjo ten kažkokius dokumentus, jie buvo italų kalba, bet Lietuvoje jie nelegalūs, ji net nežino kokie ten dokumentai buvo. Neprisimena kiek uždirbo. Viską išleido maistui, namo parsivežė tik 1500 už visą laiką. Jeigu būtų uždirbusi po 50 eurų, būtų labai daug parsivežusi. Jeigu būtų žinojusi tokias sąlygas, nebūtų važiavusi. Kitaip viską įsivaizdavo. Iš jos kelionės uždirbo J. ir I.. Direktorius vis sakė, kad pinigus siunčia į Lietuvą I. ir J.. Sakydavo, kad nieko negali padaryti, jis jau išsiuntė pinigus. Nežino kuri daugiau uždirbo pinigų J. ar I.. Pati jokių pinigų I. į rankas nemokėjo, viskas ėjo per direktorių. Asmeniškai jos I. neprašė jokių pinigų, ji sakė, kad už nieką nereiks mokėti, viskas atrodė labai gražu ir lengva.

Ji visų bijojo, ir J., ir I., ir direktoriaus, ir to vyriškio. Ji bijojo J., kadangi jai sakė, kad jeigu ji kam nors pasakys, turės didelių problemų. Ji galvojo, kad ją pripjaus, ar sumuš. J. turi pretenzijų dėl pinigų. Direktorius sakė, kad jos privalo jai mokėti. Italijoje buvo beveik 3 mėnesius ir kiekvieną dieną turėjo mokėti po 15 eurų, ištisus 2 mėnesius.

Liudytoja V. D. paaiškino, kad kaltinamasis M. D. yra jos sūnus. Nurodo, jog 2007 m. išvyko į Angliją. Sūnus į Angliją atvyko 2008 m. M. pasiėmė pas save. Gyveno visi viename name. 2011 m. po Naujų metų M. ėjo į klubą. Apie 4-5 val. parėjo iš klubo ir sakė, kad dingo jo pasas. Apie tai sūnus pranešė ambasadai. Nurodo, kad kiekvieną dieną sūnus, sugyventinis ir žentas išeidavo į darbą po 6 val. Ji pati išeidavo paskutinė. Namo visi grįždavo 18-19 val. 2011 m. sausio-vasario mėnesį sūnus niekur nebuvo išvykęs, nes neturėjo paso. Sūnaus darbe kiekvienas turi asmeninę kortelę, kur pažymimas darbo laikas. Alga buvo pervedama į kortelę. Jis atlyginimą paimdavo nuo kortelės. Danijoje jis nėra buvęs.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra kaltinamojo M. D. sesers vyras. Nurodo, kad pats nuo 2007-12-07 gyvena Anglijoje ir dirba dažytoju. Vėliau atvyko ir M. D. į Angliją. Su juo visą laiką gyveno kartu. Jis dirbo kompanijoje pagalbiniu darbininku. 2011 m. sausio - vasario mėnesį jau kartu nedirbo. Jis negalėjo išvažiuoti, nes susitikdavo vakarais namuose. Darbe yra knygos, kuriose reikia atsižymėti, nes kitaip negausi atlyginimo. Vasario 19-20 d. buvo M. gimtadienis, jame dalyvavo apie 20-30 žmonių, buvo išnuomota palapinė. Kas savaitę M. kompanijoje buvo pervedami atlyginimai į mokėjimo kortelę. Londone kartu vykdavo į turgų, pasivažinėdavo su mašina. Sausio - vasario mėnesį jis nebuvo niekur išvykęs.

Liudytojas P. D., paaiškino, kad kaltinamasis M. D. yra jo sūnus. Nurodo, jog sūnus 2010 m. išvyko į Angliją. Jis sakė, kad ten dirba statyboje. 2011 m. pavasarį ar vasarą grįžo pasisvečiuoti. Sūnus nieko neminėjo dėl dokumentų.

2011 m. rugpjūčio mėnesį atvyko į laidojimo namus, kur dirbo, pareigūnai, parodė sūnaus fotorobotą. Pasakė pareigūnams, kad jis yra Londone, tačiau tikslaus adreso nepasakė. Telefono jo nežinojo. Kodėl pareigūnai jo ieškojo, nežino. Toje nuotraukoje sūnus nebuvo panašus. Po to, kai policija išėjo, sūnui neskambino.

Liudytoja N. D., paaiškino, kad yra kaltinamojo M. D. sesuo. Ji nurodo, kad į Angliją pati atvyko 2007 m. gruodžio mėnesį, o M. atvyko 2008 metų spalio mėnesį. 2010 m. jis buvo išvykęs į Lietuvą atostogų, o 2011 m. išvyko dėl prarasto paso. Brolis dirbo statybų firmoje. Jis turėjo darbo kortelę, kurioje buvo jo nuotrauka. Matė, kaip kasdien jis išvykdavo su kortele į darbą. Brolis visą laiką gyveno su šeima, nebuvo niekur išvykęs. Pati anksčiau gyveno Alytuje, Vilties g. 34-507. J. D. nežino. Tik A. D. žino, kuris gyveno 4 aukšte.

2011 m. kovo mėnesį klube iš M. buvo pagrobtas pasas, todėl kovo mėnesį jis grįžo į Lietuvą pasidaryti naujo paso. Tikslios datos nepamena, bet po Naujų metų, antroje savaitės pusėje jis pasigedo striukės ir paso. Abu su draugu iš to klubo parėjo be striukių. Einant į klubą, imdavo pasą, nes be paso neįleidžia. Ambasadoje jam buvo išduotas laikinas pasas.

Liudytojas L. M. paaiškino, kad J. D. dabar yra jo žmona, o įvykio metu buvo tik draugė. J. D. 2011 metais apie sausio 10 d. išvyko dirbti konsumatore į Italiją, nes jai trūko pinigų pragyvenimui. Ji turi mažametę dukrą, o darbo tuo metu neturėjo. Iki jos išvykimo, su J. D. kalbėjosi “skaipu“. Ji sakė, kad dar viena mergina atvyks į Vilnių ir jos kartu vyks į Italiją. Tos merginos vardo neminėjo. Sakė, kad yra dvi merginos, kurios padės joms ten nuvykti. Merginų taip pat neįvardijo. Minėjo sutarties sąlygą, jog jei reikia keisti darbo vietą, tai vieta bus keičiama be jų sutikimo. Merginos pačios sutiko vykti dirbti į Italiją. Vienos iš kaltinamųjų vyras pirko bilietus.

Po kurio laiko ji informavo, kad vyksta į Daniją, ir kad tenai bus toks pat darbas. 2011 m. vasario 2 d. J. D. paskambino iš Budapešto. Tai buvo pusiaukelė į Daniją. Ji turėjo įtarimų, kad yra pakliuvusi į prekybos žmonėmis pinkles ir yra parduota. Prašė, kad jei įtarimai pasitvirtintų, atvažiuoti ir parsivežti ją. Gal tą pačią ar kitą dieną, jau nuskridus į Daniją, ji paskambino ir pasakė, kad taip ir yra, įtarimai pasitvirtino, nes joms buvo pasakyta, kad reikės užsiimti prostitucija. Iš karto sutiko nuvykti ir parsivežti. Pasiskolino pinigų degalams ir vasario anksti ryte su B. išvyko. Iš pradžių J. D. pasakė tik apytikslį adresą, nes tikslaus adreso nežinojo, nurodė tik miestą. Internete susirado tą miestą. Vėliau nurodė ir adresą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kai nuvyko į tą miestą, labai ilgai ieškojo, kelis kartus susiskambino. Galiausiai jos pasakė, kad jos išėjusios. Kai jas pamatė, buvo akivaizdu, jog jos išsigandusios. N. V. buvo su mėlyne po akimi, buvo patinimas. Sakė, kad klientas ją primušė. Vasario 6 d. anksti ryte buvo jau Lietuvoje. J. D. iš Danijos pinigų neatsivežė.

Važiuojant, merginos pasakojo, kad Danijoje jas pasitiko du asmenys. J. D. sakė, kad jas nuvežė į vietą, davė lapą su įkainiais, sakė, kad turės teikti sekso paslaugas, o jie atvyks kasdieną pasiimti pinigus. J. D. sakė, kad M. D. ji žino iš matymo. Asmeniškai jo nepažinojo. Pasakodama maišė tik jo vardą: M. ar D.. Važiuojant iš Danijos, kažkas joms skambino, bet jos neatsiliepė, sakė, kad skambina tie vaikinai iš Danijos, nuo kurių jos pabėgo.

Žino, jog grįžus joms į Lietuvą, kaltinamosios skambino, darė spaudimą, reikalavo grąžinti tariamą skolą už lėktuvo bilietus, tačiau sumos nurodyti negali. J. D. sakė, kad viena iš kaltinamųjų merginų grasino, kad dar kartą išveš. Kai vasario 6 dieną grįžo į Lietuvą, N. V. nuvežė į Uteną, o kitą dieną ją parsivežė, nes ji bijojo, kad ją sugaus ir išveš. Alytuje jai buvo saugiau. Kartu ji gyveno apie du mėnesius. Matėsi jos didelis išgąstis ir stresas. N. V. visą laiką bijojo, eidama gatve, dairėsi į šalis, kažkokius vaistus nuo nervų gėrė. J. D. irgi buvo strese, kai skambindavo nepažįstamas telefono numeris, ji bijojo atsiliepti, nes galvojo, kad skambina vienas iš tų vaikinų, ar iš kaltinamų merginų. Ji lankėsi pas gydytojus dėl psichikos sutrikimo. Dabar vėl laukiasi, tai vaistų negali gerti, bet jaučia emocinį nuovargį.

Pinigų kelionei į Daniją skolinosi iš savo mamos. Skolinosi 1200 Lt, tačiau išleido mažiau – 1000 ar 900 Lt. Už kelionę J. D. ir N. V. atsiskaitė pagal skolos lapelį.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad J. D. yra buvusi žmona. Taip pat nurodo, kad pažįsta M., nes augo viename kieme.

2011 metais dar buvo su J. D. santuokoje, bet jau kurį laiką gyveno atskirai, tačiau bendraudavo, nesipyko. Žinojo, kad tuo metu ji nedirbo, gyveno iš pašalpos. Pats pinigų duodavo dukros išlaikymui. Duodavo į mėnesį apie 200-150 Lt. Ji sakė, kad ketina išvykti dirbti mėnesiui į užsienį ir prašė dukrą prižiūrėti. Sakė, kad mėnesiui vyks dirbti į Italijos kavinę ar barą. Sakė, kad per patikimą gerą draugę susirado tą darbą. Kai išvyko, bendraudavo su ja telefonu. Sakė, kad nelabai gerai sekasi, nes mažoki pinigai. Nebuvo taip, kaip tikėjosi, buvo mažesnis atlygis. Buvo pranešusi, kad iš vieno Italijos miesto vyksta į kitą miestą. Tačiau ir kitame mieste ne geriau dėl pinigų buvo. Vėliau informavo, kad Danijoje žadami geresni pinigai, tai dar ten vyks. Ji minėjo, kad jei bus geresnis atlygis, tai gali užtrukti ir ilgiau, bet kiek ilgiau, to neminėjo. Prieš pat grįžimą buvo pasakiusi, kad jos laisvė yra apribota ir į miestą laisvai neleidžiama išeiti, kad laikomos kažkokiose patalpose. Pagalbos ji neprašė, bet telefonu pasakė, kad ją parsivežti vyksta M.. Tai ji sakė būdama Danijoje. Ji ir draugė buvo išsigandusios, kad nori jas priversti dirbti prostitutėmis. Grįžusi namo, sakė, kad verbavo dirbti prostitutėmis. Pasakodama ji minėjo tik M., kurį atpažino. Jį vadino Marko. Jį visi žino, kaip Marko. Jos klausė, ar tai tas pats pažįstamas iš jo kiemo. Kai dar draugavo su J., gyveno tame pačiame bendrabutyje, kaip ir M., todėl jo vardą ji žinojo, bet betarpiškai su juo nėra susipažinusi. Klausė jos, ar tai tas pats pažįstamas. Ji sakė, kad tai tas pats, kuris gyveno bendrabutyje. Tuo metu, kai gyveno su J., kito Marko bendrabutyje nebuvo.

Kai grįžo, J. buvo išsigandusi, sutrikusi ir, kiek žino, ji pinigų neatsivežė.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Prisimena, kad prieš porą metų bendradarbio draugas L. prašė pagelbėti vykti į Daniją, nes merginos yra bėdoje ir reikia vykti jų apsiimti. L. M. yra draugo draugas. Prašė kaip vairuotojo pagalbos. Tuo metu nebuvo kam daugiau padėti. Išvyko lyg tai ketvirtadienį, o šeštadienį jau grįžo. Važiuojant, vairavo pasikeisdami su L. M.. Sustoję niekur nebuvo. Į vietą nuvyko naktį. L. M. susiskambino ir merginos jau laukė gatvėje. Jas ir paėmė. Jos buvo nelabai šnekios, tylėjo, buvo persigandusios.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad N. V. yra žmonos draugė ir kurį tai laiką (apie 1,5 metų) su vaiku gyveno pas juos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). N. V. buvo tvarkinga, prižiūrėjo vaiką. Jos draugai namuose nesilankė. Nepamena, kada, bet žino, kad ji vyko į užsienį dirbti padavėja, bet iš ten pabėgo, nes ją norėjo išvežti išprievartauti, ir ji grįžo į Lietuvą. Nesidomėjo, kaip ji atrado tą darbą. Ji išvyko gal 2011 m. sausio mėnesį, o grįžo po mėnesio. Ji pasakojo, kad ją norėjo išvežti, bet kažkas atvyko ir ją paėmė, parvežė į Lietuvą. Kai N. V. grįžo, tai girdėjo iš žmonos, ji ir pati tai sakė, kad buvo atėjusios kažkokios tai panelės.

Kai N. V. kartu gyveno, ji gaudavo išmokas už vaiką ir gal socialinę pašalpą. Tuo metu jai buvo sunku, neturėjo kur gyventi, paprašė priimti gyventi. Kai ji išvyko dirbti į užsienį, jos vaiką prižiūrėjo žmona. Kiek žino, vaiko išlaikymui N. V. pinigų nesiuntė. Jai būnant užsienyje, žmona internetu su ja bendravo. Ką ji tiksliai užsienyje veikė, nežino, nes į tuos reikalus nesigilino. Kai ji grįžo, tai sakė, kad ji pabėgo, nes ją norėjo išvežti. Kas norėjo ją išvežti - nežino.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Žino, kad N. V. internete viena mergina pasiūlė darbą - vykti dirbti į Italiją. Tuo metu su ja buvo draugės, gyveno kartu viename bute. Tai buvo prieš 2 metus. Šiuo metu yra susipykę. Ji nieko nedirbo, turėjo mažą vaiką, gyveno iš savo pašalpos. Butą, kuriame tuo metu gyveno, nuomojosi ir N. V. prisidėjo prie nuomos, bet ji daug negalėjo mokėti, nes vaikui labai daug reikia, viskas daug kainuoja. Ji tuo metu mokėsi profesinėje mokykloje. Jai kažkas pribūrė, kad išvyktų dirbti padavėja, bus kur gyventi, mokės kasdieną, bus vakarinis darbas, darbas bus legalus, kad grįžusi galės jį deklaruoti, kad ten bus labai gerai. Ji bendravo su kažkokia mergina. Ta mergina buvo atvykusi į namus, nes ji turėjo atvežti kažkokius tai dokumentus pasirašyti. Į jų bendravimą nesikišo ir buvo išėjusi į kitą kambarį. Tą merginą matė tik trumpai, todėl negali jos atpažinti. N. V. su ta panele sėdėjo ir kalbėjosi virtuvėje. Būdama kitame kambaryje, girdėjo jų pokalbį. Ta mergina jai aiškino apie gražų gyvenimą užsienyje. Liudytoja nurodo, kad jai iš pradžių visa tai kėlė abejonių, galvojo, kad tai yra nesąmonė, kad taip nebūna. Prieš N. išvykstant, bandė ją nuo to važiavimo atkalbėti, sakė, kad taip nebūna, kad jai baigsis bloguoju. Kadangi ji apsisprendė važiuoti, tai davė patarimą, kad jei ji sužinos, jog ją išvežė parduoti, tai kad ji nepasimestų, kad viskam pritartų, o radusi gerą progą, spruktų. Kaip vėliau sužinojo, N. V. tokiu patarimu ir pasinaudojo. Tokius patarimus davė suprasdama, kad jei supanikuos, tai gali ir primušti. Apie tai buvo girdėjusi iš televizijos, todėl pamokė, kaip jai elgtis.

Diena prieš išskrendant į Italiją, viena panelė atsiuntė N. V. į sąskaitą pinigų, kad nusipirktų bilietą kelionei autobusu į Vilnių. N. V. nuvykus į Vilnių, ji apsistojo tos panelės, kuri siūlė darbą, bute. N. V. vaiką su vyru sutiko prižiūrėti, nes to labai prašė N. V.. Jos vaikui tuo metu buvo 11 mėnesių, o savai dukrai tuo metu buvo beveik 3 metai. Kalbantis su N. V. telefonu, ji pranešė, kad jau Vilniuje, po to, kad jau aerouoste Po kelių dienų nuvykus į Italiją, paskambino, kad darbas naktimis, kad reikia sėdėti su klientu, su juo bendrauti, vartoti alkoholį. Sakė, kad kuo daugiau klientų per naktį aptarnauji, su jais kalbiesi, geri, tuo daugiau uždirbi pinigų. N. V. pradžioje yra paskambinusi telefonu, o po to bendravo internetu per Skype. Po to gana ilgą laiką buvo su ja nutrūkęs ryšys. Bendraujant, ji sakė, kad darbas jai patiko. Pasakojo, kad nuvykus į klubą, jos ten netiko, tada jas perkėlė į kitą klubą, ten buvo gerai, geras buvo bosas. Po to jai ir draugei, su kuria kartu buvo išvykusi, pasiūlė vykti į Daniją, nes ten geresnis darbas ir daugiau moka. Po kurio laiko sužinojo, kad ji grįžta. Kol ji buvo Danijoje, su ja nesusisiekė. Ji paskambino tik vykstant iš Danijos į namus. N. yra sakiusi, kad Italijoje ji buvo nusivylusi, nes už darbą buvo žadama 70 eurų, o gaudavo 50 eurų. Sakė, kad turi atidirbti už nupirktus bilietus, kad ta mergina, kuri prirodo darbui paneles, dar gauna po 10 eurų nuo kiekvieno uždirbto kliento. N. V. buvo atsiuntusi vaikui 50 eurų. Tai buvo po išvykimo į Italiją po dviejų savaičių.

Vykstant iš Danijos į Lietuvą, N. V. skambino ir sakė, kad Danijoje jas aerouoste pasitiko du vaikinai, kad buvo kažkokia tai moteris, kuri papasakojo, kokį darbą jos turės dirbti. Smulkmenas papasakojo jau grįžusi. N. V. sakė, kad prie viešbučio pasitiko moteris, kuri joms sakė, kad jos turės susitikti su klientais, turės su jais santykiauti, nurodė kainas. Lyg tai sakė, kad moteris kalbėjo rusiškai. Vaikinų vardus ji sakė, bet jų nepamena, nes tai nebuvo aktualu. Žino, kad vienas vaikinas buvo iš Lietuvos. Ar anksčiau ji tuos vaikinus buvo mačiusi, lyg tai nesakė. Kai atvyko jos į Daniją, dvi dienas bandė išsisukinėti nuo darbo prostitutėmis, sakė, kad bloga, kad negali. J. paskambino kažkam iš pažįstamų, kad atvyktų jų paimti ir jos pabėgo. Grįžo ji neblaivi, gal kažkiek sukrėsta, gal todėl ir alkoholio gėrė. Kitą dieną išvyko į Vilnių pas dukrą į ligoninę. Būnant ligoninėje, paskambino vyras, sakė, kad jis dirbo, o N. V. buvo įleidusi į namus tas paneles ar vyrus, kad ją šantažavo. Pirmiausiai tai išgirdo iš vyro. Po to paskambino N. V. ir paklausė, kas čia vyksta. Tada ji pati tai papasakojo. Su drauge R. B. jai patarė kreiptis į policiją. Kadangi tai buvo butas, kuriame gyvena su vyru ir vaiku, todėl pasidarė baisu, kad kas nenutiktų. Todėl vyras ją išvijo iš namų. Žino, jog N. V. rašė kažkokį tai skolos lapelį, kad atidavė savo asmens tapatybės kortelę tiems atėjusiems asmenims. Iš N. V. žino, kad tos atėjusios panelės ar kiti, kas ten buvo atėję, pasakė, kad arba ji sumoka tuos reikalaujamus pinigus, arba suranda dar dvi paneles per tam tikrą laiką. Apie kokią pinigų sumą ėjo kalba, negali pasakyti, nes nepamena, bet buvo nemaža suma.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Su J. D. nuo seno yra pažįstamos. Žinojo, kad ji viena vaiką augina, gyvena iš pašalpų, ieško darbo ir ruošiasi išvykti dirbti į užsienį. Po išvykimo su ja nebendravo. Kai ji grįžo, tik tada sužinojo apie jos darbą. Ji sakė, kad J. padėjo jai rasti darbą. Apie J. žino iš D. pasakojimo. Lyg tai J. dirbo bare, po to buvo pervežta į Daniją, buvo viešnamyje uždaryta ir ten laikyta tris paras. Susisiekė su draugu, kuris padėjo jai pabėgti. Po jos grįžimo, su ja susitiko praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Buvo ji nervinga, sunku buvo susikalbėti, labai išgyveno, vaistus vartojo, tai nebuvo jai nuotykis. Apie Daniją ji smulkmenų nepasakojo. Nesakė, kas ją Danijoje pasitiko, kas mokėjo kelionės išlaidas.

Liudytoja A. A. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, o J. D. yra draugė. Ją pažįsta ne vienus metus. Ji gyveno Alytuje, buvo kaimynė. Po to liko viena, be vyro, buvo sunki padėtis, todėl išvyko dirbti į užsienį.

Žinojo, kad ji vyks į Italiją, kad jai J. nuperka bilietus. J. D. sakė, kad vyksta į barą dirbti konsumante. Neatrodė, kad tai geras pasiūlymas, bet ji tai pasirinko. Siūlė nepasitikėti ir nevažiuoti, tačiau gal buvo jos sunki padėtis, griebėsi už šiaudo ir išvyko. Buvo susitarę, kad kas 2 - 3 dienas duos žinią, kad ji saugi. Susisiekdavo SMS žinutėmis, o dažniausia Skypu. J. sakė, kad dirba, pavargsta, kad saugi, pavalgiusi. Ji sakė, kad panašiai tokį darbą, kaip ir žadėjo, tai ir gavo. Tai ji sakė būdama Italijoje. Nežino kodėl buvo keičiama šalis. Ji tik paskambino ir pasakė, kad pervažiuoja į kitą valstybę, tačiau priežasčių nenurodė, todėl kilo įtarimas. Po to gana greitai paskambino ir pasakė, kad įkliuvo. Ji skambino iš Danijos. Klausė, kaip padėti, bet ji atsakė, kad su Laimiu susisiekė ir jis pas ją jau važiuoja. Tada su ja buvo sutarta, kad paros bėgyje ji turi duoti žinią, nes negavusi tokios žinutės, kreipsis į policiją. Iš Lietuvos davė žinią, kad ji jau Lietuvoje. Po to gana greitai, gal po savaitės, susitiko. Ji tada buvo sutrikusi, nelabai pasakojo smulkmenas. Labai neklausinėjo, nes neatrodė, kad ji norėtų viską išdėstyti. Atrodė įbauginta, nes kai suskambėdavo telefonas - ji krūpčiojo. Po kurio tai laiko ji kreipėsi į policiją.

J. D. nevartojo alkoholio, buvo tvirto būdo, simpatiška, nebuvo vakarėlių mėgėja.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad kaltinamuosius žino pagal darbą, nes šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. 2011-06-01 J. L. apklausoje dalyvavo gynėjas. Apklausa vyko sutartu su advokatu laiku. Kiek laiko vyko ta apklausa, negali pasakyti. Įtariamoji J. L. buvo ne kartą apklausta, bet kiek kartų, dabar neatsimena. Jos pozicijos yra užfiksuotos protokoluose. Pirmos apklausos sekos nepamena, nepamena, ar jau buvo advokatas, kai pati atėjo, bet visada apklausa pradedama tik dalyvaujant advokatui. Apklausose kiti asmenys, pareigūnai nedalyvavo. Įtariamoji nusiskundimų dėl sveikatos nereiškė, apie vaistų vartojimą nieko nežino.

Nei advokatas, nei J. L. niekada neišreiškė po apklausų pastabų. Jei buvo papildymai, tai buvo jos pačios ranka parašyti.

Birželio mėnesio apklausos metu gynėjas nėjo pirkti J. L. vaistų. Niekada to nebuvo. Nurodo, kad jai atėjus į apklausų kambarį, gynėjas jau buvo. Prie jos gynėjas nebuvo išėjęs pirkti vaistų, nesakė apie įtariamosios sveikatos problemas.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad kai žmona buvo laikoma Utenoje areštinėje, labai daug kartų važiuodavo jos lankyti, važiuodavo kartu su advokatu. Prisimena apklausą 2011-06-01. Atsimena, kad advokatas atvyko anksčiau, pats vėlavo. Kai atvyko, susiskambino su advokatu. Jis išėjo ir pasakė, kad žmonai pasidarė labai negera. Su advokatu apėjo tris vaistines, kol surado vaistus, kuriuos įstatymiškai leidžia priimti. Advokatas nunešė ir perdavė vaistus. Dar advokatas minėjo, kad buvo prašymas žmoną paleisti už užstatą, nors surinkus pinigus tas neįvyko.

Vaistai buvo raminantys, žolelių pagrindu. Pirko, nes žmonai pasidarė bloga ir šiaip jos psichinė būklė buvo bloga. Lankė žmoną Utenos areštinėje labai tankiai, perdavinėjo maistą, drabužius. Iki sulaikymo turėjo naktinį klubą Italijoje, atsidarę įmonę, dirbo su italais. Italijoje užsiiminėjo ir drabužių prekyba. Merginos vyko į klubą dirbti salės darbuotojomis. Jos sėdėdavo klube, priimdavo klientus, kurie ateidavo, atnešdavo alkoholį. Klubas gyvavo apie pusę metų. Užsidarius klubui, merginos daugiau nevyko, nes buvo veikla sustabdyta. V. ir D. nepažinojo. Tiksliai negali pasakyti, ar teko jų vardu pirkti bilietus, gal ir teko pirkti. Gal ir internetu užsakinėjo bilietus šioms merginoms iš Italijos į Daniją. Savo vardu pirko bilietus paprašytas žmonos. Pinigus sumokėjo pats, sumos nepamena. Pinigų nesusigražino. Žmona nesakė, dėl ko reikia tų bilietų. Į Daniją daugiau neteko bilietų pirkti. V. ir D. nepažįsta. Kai nebebuvo klubo savininku, nes buvo sustabdęs klubo veiklą, bendraudavo su kitų klubų savininkais, pats po klubus nevaikšto. Girdėjo D. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jį atpažino. Gal ji matė klube kalbant su klubo savininku, gal susidarė kažkokią savo nuomonę, bet kalbos, kad žmonai kasdien reikia mokėti po 15 eurų, nebuvo.

Pats ir žmona sąvadavimu, žmonių pirkimu neužsiiminėjo. Turėjo Lietuvoje įmonę ir Italijoje įmonę, kitokių pajamų neturėjo. Jokių pasipelnymų iš prostitucijos, žmonių prekybos neturėjo. Jei klubas yra legalus, griežtai draudžiama užsiiminėti prostitucija.

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. V. atpažino I. R. kaip asmenį, kuri užverbavo ją dirbti Italijoje komsumatore. Po to ši mergina, kartu su J. buvo atvykusi į jos namus, kur grasindama liepė pasirašyti J. vardu skolos lapelį 2600 eurų sumai ir reikalauja arba grąžinti pinigus ar surasti dvi merginas vietoj savęs (1 t. b. l. 54-55,56).

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. V. atpažino J. L. kaip asmenį, su kuria buvo susitikusi Vilniuje prieš išvažiuojant į Italiją. Po to ši mergina, kartu su I. R. buvo atvykusi į jos namus ir reikalavo 2600 eurų arba surasti dvi merginas darbui vietoj savęs, bei paėmė jos asmens tapatybės kortelę (1 t. b. l.57-58, 59).

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. V. atpažino M. D. pravarde „Marko“ kaip asmenį, kuris pasitiko Danijoje oro uoste ir nuvežė į kambarį, kur jos turėjo teikti sekso paslaugas (1 t. b.l.60-61,62).

Iš 2011-04-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad N. V. atpažino P. B., kaip asmenį pravarde „Paša“, kuris ją ir J. D. pasitiko Danijos oro uoste ir nuvežė pas darbdavę bei paaiškino, kad reikės dirbti prostitutėmis. Parodė savo dokumentą, kuriame buvo įrašytas vardas ir pavardė N. B. (1 t. b.l.63-64, 65-67).

Akistatos su M. D. metu nukentėjusioji N. V. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu ( 1 t. b. l. 72-73).

Iš 2011-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. V. pateikė du kelionės lėktuvo rezervavimo bilietus (1 t. b. l. 74,75-76,78-79).

Iš daiktų, apžiūros protokolo matyti, kad bilietai rezervuoti elektroninius paštu: gintik75@gmail.com keleiviams J. D. ir N. V. 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iš Milano į Budapeštą, ir 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iš Budapešto į Kopenhagą (1 t. b. l. 80).

Iš 2011-02-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiajai N. V. priklausanti elektroninio pašto dėžutė. Iš apžiūros protokolo matyti, kad N. V. gavo iš J. L., gim. 1980-05-18 pasiūlymą dirbti Italijoje. Kitose žinutėse klausinėjama kaip sekasi ieškoti panelių. 2011-02-08, 16.14 val. gautas pranešimas iš J. L „abiejų džiaukitės, kad nerodau kur gyvenat“; 2011-02-08, 16.05 val. „aišku, o kaip sekasi ieškot panelių? ar radai ką nors?“ (1 t. b. l. 81-82, 83-87)

Iš 2011-02-18 daiktų dokumentų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. V. pateikė kompaktinį diską, kuriame įrašytas telefoninis pokalbis tarp jos ir I. R.. Pokalbyje N. V. keliamos sąlygos, t.y. surasti keturias merginas darbui Italijoje ar dvi merginas darbui Danijoje, kad atgautų savo asmens tapatybės kortelę ir būtų nurašyta 2600 eurų skola J.(1 t. b. l. 88-90).

Iš N. V. sąskaitos, esančios AB DnB Nord banke išrašo, periode 2010-12-01-2011-02-19 matyti, kad 2011-01-10 jos sąskaitą 40 litų papildė I. R. ( 1 t., b.l.131-132)

Iš 2012-01-19- 2012-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai N. V. psichikos sutrikimų nenustatyta. Šiuo metu N. V. nustatoma mišri nerimo ir depresinė reakcija. Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė.

N. V., atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę.

N. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą, negalėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, kadangi jautė pagrįstą baimę dėl savo gyvybės.

N. V. psichologinio tyrimo metu atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neišryškėjo.

N. V. dėl psichikos būklės gali duoti parodymus. Susitikimas su įtariamaisiais gali pabloginti psichikos būklę (1 t. b. l. 117-119).

Iš Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad N. V. buvo paskirta ir mokama išmoka vaikui – 97,50 Lt ir iki 2011-02-01 gavo socialinę pašalpą – 81,00 Lt mėnesiui ( 1 t. b. l. 142),

Iš 2011-03-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas A. S. atpažino J. L. ir I. R., kaip asmenis, kurios kartu buvo atvykusios pas N. V. 2011 m. vasario mėnesio pradžioje, kalbėjosi virtuvėje, gėrė kavą, arbatą ir joms N. V. atnešė savo asmens tapatybės kortelę (2 t. b. l. 82-83,84-85, 86-87, 88-89).

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. atpažino I. R. kaip asmenį, kuri siūlė konsumatorės darbą Italijoje, liepė pasirašyti 1000 litų vekselį, o jai grįžus į Lietuvą I. R. jai grasino (1 t. b. l. 167-169).

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. atpažino J. L., kaip asmenį, kuri jai surado konsumatorės darbą Italijoje, siuntė dirbti į Daniją prostitute. ( 1t. b.l.170-172)

Iš 2011-02-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. atpažino M. D., kaip asmenį, kuris pasitiko ją ir N. V. Danijoje, nuvežė į viešnamio kambarį, kur liepė dirbti prostitutėmis. (1 t. b.l.173-174, 175)

Iš 2011-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. D. atpažino P. B., kuris save vadino „Paška“ (1 t. b.l.176-177,178)

Iš 2011-02-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. D. pateikė jos bei N. V. vardu skrydžio bilietų kopijas, italų kalba bagažo talonus, bei leidimus dirbti klube „ENTES“ Nr. 138634 ir Nr. 138638. ( 2 t. b. l. 25)

2011-03-30 daiktų apžiūros protokolo, atliktų dokumentų vertimų matyti, kad leidimas Nr. 138634 dirbti klube išduotas J. D. vardu 2011-01-13, o leidimas Nr. 138638- N. V. vardu 2011-01-13, bilietai rezervuoti elektroninius paštu: gintik75@gmail.com keleiviams J. D. ir N. V. 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iš Milano į Budapeštą, ir 2011 m. vasario 2 dienos skrydžiui iš Budapešto į Kopenhagą. Mokesčių agentūros pranešimas italų kalba su vertimu, du lapeliai su adresais ir telefonų numeriais. (2 t. b. l. 26-27, 28-43)

Iš J. D. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke išrašo, periode 2010-12-01-2011-02-19 matyti, kad 2011-01-10 jos sąskaitą 40 litų papildė I. R. ( 2 t. b. l. 57)

Iš 2012-01-19- 2012-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai J. D. psichikos reiškinių nenustatyta.

Šiuo metu J. D. nustatoma Mišri nerimo ir depresinė reakcija. Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė.

J. D., atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį bei reikšmę.

J. D., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą, negalėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, kadangi jautė pagrįstą baimę dėl savo gyvybės. Atsižvelgdama į realią situaciją, J. D. ieškojo pagalbos ir palankiai susiklėsčiusioms aplinkybėms buvo išlaisvinta.

J. D. psichologinio tyrimo metu atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neišryškėjo.

J. D. dėl psichikos būklės gali duoti parodymus. Susitikimas su įtariamaisiais gali pabloginti psichikos būklę (2 t. b. l. 22-24).

Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad nuo 2010-08-23 iki 2011-08-23 J. D. buvo išmokėtos išmokos vaikui po 52 litus ( 2t. b. l. 61,62).

J. D. pripažinta nukentėjusiąja ir civiliniu ieškovu, pareiškė 3 000 litų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos (1 t. b. l. 164, 165, 166).

Nukentėjusios vienodai ir nuosekliai parodė, kad būdamos Italijoje jos bendravo tiek su I. R., tiek ir su J. L.. Nukentėjusios nurodo, kad ir vieno tokio pokalbio metu jos pasiskundė, jog mažai moka, t.y. uždarbis neatitinka žadėto ir tada iš kaltinamųjų sulaukė pasiūlymo vykti į Daniją, dirbti tokio paties darbo, kur galės uždirbti po 2000 Lt per savaitę. Nukentėjusios teigia, jog joms buvo pasakyta, kad bilietai į Daniją nieko nekainuos, kad bute jos gyvens dviese. Kaltinamoji J. L. teigia, kad į Daniją nukentėjusios važiavo pačios, tik paprašė joms nupirkti bilietus ir ji nupirko. Tokie kaltinamosios paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Be nukentėjusiųjų parodymų, tokius J. L. paaiškinimus paneigia ir kitos kaltinamosios I. R. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. R. nurodė, kad vieną dieną, jai J. D. paskambino ir pasakė, kad jos nori važiuoti į Daniją ir paklausė ar gali nupirkti bilietus. J. D. paaiškino, kad į Daniją nori važiuoti todėl, kad ten lengvesni pinigai. Ji nesigilino kodėl, pas ką, o tiesiog kitą dieną pasakė J. L., kad merginos nori važiuoti į Daniją. J. L. pasakė todėl, kad ji pati negalėjo joms surasti Danijoje darbo. Vėliau J. L. jai liepė perduoti merginoms, kad 4 val. ryto jas atvažiuos paims iš klubo ir nuveš iki oro uosto, ten jau bus užsakyti bilietai. Teisminio nagrinėjimo metu I. R. patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės yra teisingi. Minėti I. R. parodymai paneigia J. L. tvirtinimą, jog nukentėjusios į Daniją važiavo savo iniciatyva ir ji nežino kur ir kokio darbo dirbti. I. R. parodymai, kad apie nukentėjusiųjų apsisprendimą važiuoti į Daniją J. L. pasakė todėl, kad pati negalėjo toje šalyje surasti darbo, rodo, kad ne pačios nukentėjusiosios ieškojo ar susirado darbą Danijoje, o būtent tą darbą surado kaltinamosios. Iš I. R. parodymų matyti, kad tokia informacija J. L. nenustebino ir greitai gavo iš jos nurodymą pasakyti merginoms kada jos bus vežamos į oro uostą vykimui į Daniją. Tai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiųjų žodžius, jog būtent iš kaltinamųjų (darytina išvada, kad būtent iš J. L.) buvo pasiūlymas tolimesniam darbui vykti į Daniją. Be to šie parodymai patvirtina, kad tiek J. L., tiek I. R. pastoviai palaikė ryšį su nukentėjusiomis, sprendė jų darbo vietos keitimo klausimus.

Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad bilietai buvo rezervuoti elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Bilietai buvo rezervuoti J. D. ir N. V. skrydžiui iš Milano į Budapeštą ir iš Budapešto į Kopenhagą.

Nukentėjusios N. V. ir J. D. vienodai parodė, kad jas oro uoste Danijoje pasitiko du lietuviškai kalbantys vaikinai, kurie rodė joms asmens dokumentus D. D. ir N. B. vardais. Abi atkreipė dėmesį, kad N. B. pase neatitiko nuotrauka.

Abi nukentėjusios, tai yra N. V. ir J. D. parodė, kad lietuviai vaikinai jas vežė dėl pokalbio apie darbą. Susitiko ir kalbėjo su moterimi vardu Luna, kuri kalbėjo angliškai. To pokalbio metu galutinai suprato, kad turės dirbti prostitutėmis. Ta moteris joms davė kainoraštį, kuriame buvo nurodytos paslaugos ir jų kainos. Ką sakė ta moteris, joms vertė abu vaikinai. Po to tie vaikinai jas nuvežė į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina iš Danijos Karalystės gauta medžiaga pagal teisinės pagalbos pavedimą. Joje nurodyta, kad toks adresas yra, kad šių patalpų savininkė yra nekilnojamojo turto agentūra, kuri pagal nuomos sutartį nuo 2004 m. lapkričio 17 d. buvo išnuomojusi L. R., kuri Danijos policijai gerai žinoma dėl viešnamių laikymo. Taip pat, kaip nurodyta atsiųstuose dokumentuose, šiuo adresu 2010 m. gegužės 19 d. ir 2010 m. liepos 23 d. Danijos policija rado U. S., ir kuri abu kartus pranešė, kad dirba prostitute.

Tai neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad toks adresas yra, kad namas tuo adresu išnuomotas moteriai vardu Lone, kad ta moteris Danijos policijai yra gerai žinoma dėl viešnamių laikymo ir, kad tame name dirbo mergina, besiverčianti prostitucija.

Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė L. telefono numerį (duomenys neskelbtini).

Danijos Karalystės gautuose dokumentuose nurodyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. J. vardu, tačiau policijos registre užfiksuota, kad L. R. šiuo mobiliojo ryšio numeriu naudojosi keletą kartų. Tai reiškia, kad nukentėjusiųjų nurodytas asmuo L. yra, telefono numeris, kurį nurodė J. D., yra ir juo naudojasi būtent tas pats asmuo, kurį ir įvardijo nukentėjusios.

Nukentėjusios nurodė, kad M. D. Danijoje naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o N. B. - (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, J. D. tyrėjams pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną. Jį apžiūrėjus, nustatyta, kad telefono adresų knygoje yra įvesti įrašai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei jos susirašinėjimas su J. L., su „Paska, „Marko“.

Kaip matyti iš Danijos teisėsaugos pareigūnų atsiųsti telefonų skambučių išklotinių priedo Nr. 4, telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusios teigimu naudojosi Paša, nuo 2011-02-02 19 val. 59 min. iki 2011-02-07 d. 22 val. 07 min. net 18 kartų kontaktavo su J. D. ir N. V..

Nukentėjusiųjų parodymus, kad jos dar būdamos Danijoje susiekė su L. M. prašydamos pagalbos, patvirtina apklausti liudytojai L. M. ir E. B.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad nuvykę nurodytu adresu į Daniją rado merginas išsigandusias, pavargusias, bei, kad kelionės metu merginoms kažkas pastoviai skambino, tačiau jos neatsiliepė. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad N. V. buvo pamušta akimi.

Liudytojas A. S. patvirtino N. V. parodymus ir paaiškino, kad pas ją buvo atvykę dvi merginos (teismo salėje atpažino, jog tai I. R. ir J. L.). Kurį laiką N. V. pabendravusi su tomis merginomis, atėjusi į kambarį pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę. Paklausta kam, ji atsakė „reikia joms paduoti vietoj pinigų kaip užstatą“.

Nors kaltinamoji J. L. neigia ėmusi iš N. V. jos asmens tapatybės kortelę, tačiau tai be nukentėjusios parodymų patvirtina M. B. nurodydama, kad jai J. davė N. V. asmens dokumentą, kurį ji paliko pas P. Danijoje. K. K. taip pat patvirtino, kad M. J. davė svetimą dokumentą. Taigi kaltinamosios parodymai šioje dalyje taip pat paneigti pilnumoje.

Kaltinamoji J. L. neigia pažinojusi P. B., tačiau tokie jos parodymai vertinami kritiškai. Ji pati duodama parodymus teisme, pripažino, kad du kartus yra skambinusi asmeniui vardu P.. Pirmą kartą skambino tam, kad užsitikrinti, jog jis grąžins pinigus už merginas į Daniją, o antrą kartą - kai jis pasakė, kad merginų nebėra. Tai, jog J. L. bendravo su P., patvirtina telefono apžiūros duomenys. J. D. telefono atmintyje yra išlikusi iš J. L. 2011-02-07 rašyta sekančio turinio žinutė: “aš viską žinau, man reikia siūliuko, kaip prie jų prisikabinti. Ar Jums grasino P. su M.“. Taip pat išlikusi 2011-02-07 žinutė, kurioje J. L. prašo pasakyti kainas. Taip pat J. L. siuntė SMS klausdama: “J., o kas N. sumušė. Tik tiesą. Klientas ar tie P. su M.. Aš dabar spaudžiu ant to, kad Jums ten grasino ir Jus dėl to išvažiavot“. Be to iš J. L. buvo paimtas kalendoriaus lapelis su K. ir B. kodais, bei telefono numeriu, kuris užvardintas P. ir tas numeris atitrinka numerį, kuriuo naudojosi P. B.. Neatmestina, kad tiek J. L., tiek I. R. galėjo betarpiškai su P. B. ir asmeniu vardu M. nebendrauti, t.y. galėjo būti jų betarpiškai nematę, nepažinoti iš veido, o pažintis apsiriboti tik bendravimu internetinėje erdvėje, tačiau akivaizdu, kad jos žinojo, jog tokie asmenys yra, žinojo jų vardus, žino kuo jie užsiima.

Kritiškai vertinami J. L. parodymai, kad ji N. V. negrasino, o tik norėjo atsiimti pinigus už lėktuvo bilietus, o taip pat I. R. parodymai, kad ji aplamai nieko nežino apie pinigų reikalavimą, pokalbiuose nedalyvavo ir tuo nesidomėjo.

Pas J. L. rastas N. V. raštelis, kuriame ji nurodė pasiskolinusi iš J. L. 2600 eurų ir pažada grąžinti iki vasario 13 d. Iš pačios J. L. parodymų matyti, kad lėktuvo bilietai nekainavo tokios sumos. Kaip nurodo pati kaltinamoji, ji norėjo uždirbti (gauti pajamų) iš to. Be to, kaip jau yra minėta, N. V. ir J. D. į Daniją skrido ne savo atsakomybe, o įkalbėtos kaltinamųjų, tariamai į kitą darbo vietą. Kaip nurodo nukentėjusios, joms buvo pasakyta, kad naujoje darbo vietoje jos gaus ženkliai didesnį atlyginimą ir kelionė bei gyvenimas Danijoje joms nieko nekainuos. Šie parodymai nėra paneigti ir tai rodo, kad kaltinamosios neturėjo jokio pagrindo iš jų reikalauti pinigų.

Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2011-02-09 matyti, kad J. L. kalbasi su I. R. apie Utenoje esančią merginą, kurią reikėtų paspausti. I. R. sako, kad jai uteniškė nekelia ragelio. Planuoja važiuoti į Uteną jos ieškoti. Po to kalba apie kitas merginas, kurias verbuoja darbui užsienyje. Planuoja kovo mėnesį tris merginas išvežti į užsienį. Kalba, kad reikia pakeisti ten dirbančias merginas, kad nenutrūktų pajamų gavimas.

Iš pokalbio, vykusio 2011-02-09, matyti, kad I. R. skambina N. V. ir reikalauja gražinti skolą už lėktuvo bilietus arba atidirbti arba suieškot merginų, kurios važiuotų dirbti į užsienį.

Iš pokalbio, vykusio 2011-02-15 matyti, kad I. R. skambina N. V. ir reikalauja skolos bei gąsdina berniukais.

Iš N. V. pateiktame kompaktiniame diske esančių duomenų matyti, kokios sąlygos jai keliamos, kad atgautų savo asmens tapatybės kortelę ir būtų nurašyta 2600 eurų skola J., t.y. surasti keturias merginas darbui Italijoje ar dvi merginas darbui Danijoje. Darytina išvada, kad merginų skaičius darbui Italijoje ir Danijoje skiriasi du kartus tik todėl, jog skiriasi darbas – Italijoje turėtų dirbti konsumatorėmis, o Danijoje prostitutėmis. Tai, jog nukentėjusioms buvo grasinama, įrodo ir apžiūros protokolo duomenys, gauti apžiūrint N. V. elektroninį paštą. 2011-02-08 gautas elektroniniu paštu laiškas tokio turinio „Dziaukitės kad nerodau kur gyvenat“. Tą pačią dieną gautas kitas laiškas tokio turinio: “aišku, o kaip sekasi ieškot panelių? Ar radai ką nors ?“.

Be to I. R. 2011 m. vasario 7 d., apie 12 val., neturėdama teisėtu pagrindo, atvirai, kalbėdama telefonu su J. D., pokalbio metu panaudodama psichinę prievartą, savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtą – 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas už tariamai patirtas išlaidas dėl jos pabėgimo iš Danijos.

Kaltinamoji I. R. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusios J. D. parodymais. Nukentėjusioji parodė, kad vasario 7 d., jai paskambinusi I. R. priekaištavo už tai, kad jos pabėgo iš Danijos, reikalavo 1050 eurų ir grasino. Grasinimai buvo išsakyti tokie, kad trečio varianto nebus. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusioji, ji jai išsakytus grasinimus suprato kaip realius, kad su ja ir N. V. gali susidoroti. N. V. patvirtino, kad jai paskambinusi J. D. pasisakė, apie skambutį ir, kad reikalauja pinigų. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, kadangi juos faktiškai patvirtina tolimesni anksčiau minėti telefoniniai pokalbiai bei įvykiai – t.y. abi kaltinamosios vyko pas N. V. ir prievartavo turtą, reikalaudamos pinigų iš N. V. dėl tos pačios priežasties, tai yra už pabėgimą iš Danijos.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad I. R. nebuvo pašalinis ar atsitiktinis asmuo tiek reikalaujant pinigų iš nukentėjusiųjų, tiek siekiant įtraukti į prostituciją ir iš to pelnytis, o pati buvo aktyvi šių nusikalstamų veikų vykdytoja, puikiai žinojo kokiam darbui Danijoje verbuojamos merginos. Akivaizdu, jog J. L. ir I. R. veikė kartu kaip bendrininkės, derino savo veiksmus ir siekė bendrų tikslų.

Nukentėjusioms buvo atliktos teismo psichiatrinės - teismo psichologinės ekspertizės. Išvadose abiems nukentėjusioms nustatyta mišri nerimo ir depresinė reakcija. Tai patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. Abi nukentėjusios, atsižvelgiant į individualias psichologines savybes, intelektą bei mąstymą, negalėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, kadangi jautė pagrįstą baimę dėl savo gyvybės. Abiem nukentėjusioms atminties sutrikimų nenustatyta, polinkis fantazuoti neišryškėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. L. (t. 6, b.l. 150 – 151) pripažino savo kaltę, davė išsamius paaiškinimus, nurodydama kaip ir kokiu būdu N. V. ir J. D. išvyko į Daniją, kokio darbo jos vyko dirbti. Taip pat patvirtino, kad merginas siuntė Pašai, su kuriuo susipažino susirašinėjant internetu (atsakė į jo paklausimą ar neturi merginų darbui prostitutėmis). Šie parodymai duoti dalyvaujant advokatui, pastabų dėl jo apklausos protokolo turinio niekas neturėjo. Šie parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų parodymais bei juos patvirtina kiti aukščiau aptarti objektyvūs įrodymai (karatų protokolai, apžiūrų protokolai ir t.t.). Todėl teismas vadovaujasi šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, išskyrus parodymų dalį, jog N. V. ir J. D. iš anksto žinojo, kad į Danija vyksta dirbti prostitutėmis. Tai, jog nukentėjusios iš anksto žinojo, jog Danijoje reikės dirbti prostitutėmis, paneigia vėlesni jų veiksmai. Jos, sužinojusios kuo privalės verstis, atsiradus pirmai galimybei, kreipėsi pagalbos į artimus žmones ir nedelsiant pabėgo iš Danijos.

Kaltinamosios J. L. teiginiai, kad šie parodymai išgauti naudojant spaudimą ar aplamai sugalvoti ir surašyti tyrėjos dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, vertinami kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas.

Visuma aptartų įrodymų neginčijamai įrodo, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, buvo panaudota apgaulė. Nustatyta, kad nukentėjusios J. D. ir N. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus, N. V. - našlaitė, viena auginanti mažametį vaiką, gaudavo tik 520 litų socialinę pašalpą, net neturėjo pinigų atvažiuoti iki Vilniaus. J. D. taip pat viena augino vaiką ir neturėjo už ką atvažiuoti net iki Vilniaus. Tai rodo, kad nukentėjusios N. V. ir J. D. buvo itin pažeidžiamos. Tai, kad J. L. ir I. R. žinojo nukentėjusiųjų asmeninio gyvenimo aplinkybes ir suprato, kad jos yra pažeidžiamos, jas lengva įkalbėti bei jomis pasinaudoti, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. I. R. ir J. L. buvo nuvykusios pas nukentėjusias į namus, lankėsi jų gyvenamojoje vietoje, matė kur ir kaip jos gyvena, kalbėjo apie jų gyvenimo sąlygas. Tai, kad nukentėjusios kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo pažeidžiamos patvirtino ir liudytojai D. S., A. S., L. M., A, A., I. S., A. D.. Akivaizdu, kad kaltinamosios J. L. ir I. R. žinojo ir suvokė sunkią nukentėjusiųjų padėtį ir šiomis aplinkybėmis pasinaudojo.

P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, nurodo, kad nei vieno iš kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų nepažįsta ir nesupranta dėl ko ir kuo yra kaltinamas. Tokia jo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas.

Tokie kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamosios J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, kuriais teismas remiasi bei dokumentais, gautais pagal teisinės pagalbos pavedimą iš Danijos Karalystės. Kaltinamąjį be jokių abejonių atpažino nukentėjusios. Tai, kad jis galimai nebuvo betarpiškai matęs kaltinamųjų J. L. ir I. R., nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo daryme, kadangi pagal J. L. parodymus jie bendravo internetu. Gautuose dokumentuose iš Danijos Karalystės nurodyta, kad policijos duomenų bazėje yra duomenų, jog 2011-02-17 ir 2011-02-23 N. B. yra pranešęs naudojęsis telefono numeriu +(duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad šis telefono numeris užfiksuotas ryšio tinkle nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2011 m. kovo 5 d., po to tas numeris nebenaudotas. Gautuose dokumentuose nurodytas N. B. ir jo naudotas telefono numeris atitinka nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. parodymus. Abi nukentėjusios parodė, kad šis asmuo pasitikęs jas, prisistatė N. B., rodė asmens dokumentą. Nukentėjusios pateikė telefono numerį, kuris atitinka danų pareigūnų pateiktus duomenis. Todėl akivaizdu, kad P. B. naudojosi svetimo asmens dokumentu, jo pavarde ir naudojosi tuo telefono numeriu, kurį ir nurodė nukentėjusios, bei kuris buvo užfiksuotas ir pas kaltinamąją J. L..

Danų pareigūnams N. B. yra žinomas ir kaip asmuo, vykdęs nusikaltimus. Jis 2011 m. vasario 17 d. buvo sulaikytas dėl vagystės. P. B. nurodo, kad važinėjo automobiliu Citroen markės. Tai patvirtina ir danų pareigūnai, nurodydami, kad N. B. važiavo Citroen markės automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis Citroen Evasion, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas J. V. vardu, kuri buvo santuokoje su P. V. (B.).

Visa tai leidžia neginčijamai teigti, kad N. B. tai ir yra P. B.. Tuo pačiu tai patvirtina, kad P. B. 2011 m. vasario mėn. buvo Danijoje ir tai tik patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, bei paneigia paties kaltinamojo P. B. parodymus.

Šiame epizode kaltinimas pareikštas ir M. D.. Pats kaltinamasis neigia dalyvavęs darant šią nusikalstamą veiką ir tvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku pastoviai gyveno Didžiojoje Britanijoje, dirbo Londone ir Danijoje nėra buvęs. Kaltinimas jam grindžiamas tuo, kad nukentėjusios J. D. ir N. V. atpažino jį kaip asmenį „Marko“ buvusį kartu su P. B.. Be to remiamasi tuo, jog nukentėjusios N. V. ir J. D. taip pat nurodė, kad kitas asmuo, tai yra M. (Marko) naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsakydami į teisinės pagalbos prašymą, danų pareigūnai atsakė, kad toks numeris yra, tačiau neturi duomenų apie jo naudotoją. Tačiau užfiksuota, kad šis numeris tinkle užfiksuotas nuo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. vasario 10 d. tai yra būtent tuo laikotarpiu, kai Danijoje buvo N. V. su J. D.. Iš to daroma kaltinime išvada, kad nukentėjusiųjų parodymai yra teisingi ir tai patvirtina, jog antras asmuo su P. B. buvo būtent M. D.. Tokia išvada grindžiama prielaidomis, o ne objekyviais įrodymais.

Iš tikrųjų nukentėjusios N. V. ir J. D. atpažino M. D.. J. D. nurodo, kad su juo prieš keletą metų netgi gyveno tame pačiame bendrabutyje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi J. D. įsitikinimas, jog Danijoje jas pasitikęs Marko ir M. D. yra vienas ir tas pats asmuo, susiformavo ne iš karto, o palaipsniui. Neatmestina galimybė, kad Danijoje buvęs asmuo ir M. D. yra tiesiog panašūs. Atkreiptinas dėmesys, kad M. D. du kartus yra dingę asmens dokumentai – vieną kartą Lietuvoje, o kitą kartą prieš nagrinėjamus įvykius Londone. Šie faktai yra užfiksuoti. Abi nukentėjusios nurodo, kad jas pasitikę vyrai rodė „savo“ dokumentus. Kaip yra nustatyta, P. B. rodė dokumentus N. B. vardu, t.y. svetimus. Tai kelia abejonių, jog antrasis asmuo rodė tikrus savo dokumentus. Neatmestina versija, kad nenustatytas asmuo galėjo pasinaudoti dingusiais M. D. dokumentais. Danijos pareigūnai patvirtino, kad jų teritorijoje buvo naudojamas telefono numeris +455291 3120, tačiau jis niekaip tiesiogiai nesiejamas su M. D.. Kaip matyti iš bylos medžiagos J. D. ir N. V. Danijoje buvo nuo 2011-02-02 iki 2011-02-05, t.y. nuo trečiadienio iki šeštadienio (šeštadienį anksti ryte jos jau pabėgo). Iš byloje pateiktų dokumentų – banko išrašų, darbo laiko apskaitos tabelių, atlyginimų žiniaraščių matyti, kad tomis dienomis buvo naudojamasi M. D. mokėjimo kortele išsigryninant pinigus bei atsiskaitant parduotuvėse Londone, jis fiksuotas kaip atvykęs į darbą ir dirbęs, jam už tas dienas priskaičiuotas atlyginimas (T. 10, b.l. 54 – 57, 84 – 89, 145, 152). Šie byloje pateikti objektyvūs duomenys nėra paneigti. Nagrinėjant bylą teisme, buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti nurodytus prieštaravimus. Kaltinimo teiginys, kad naudotis mokėjimo kortele galėjo ir kitas asmuo, yra tik prielaida. Apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis negalima. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Remiantis išdėstytu, M. D. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamieji J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupėje pasinaudodami nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai priešintis, išreikšti nesutikimą, kadangi jautė pagrįstą baimę dėl savo gyvybės, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje du asmenis, siekdami jas įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jų prostitucijos. Tokia veika atitinka BK 147 str. 2 d. ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Be to visuma ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų pilnai įrodyta, kad kaltinamosios J. L. ir I. R., veikdamos bendrininkų grupėje, neturėdamos teisėto pagrindo, panaudodamos psichinę prievartą – grasindamos, vertė nukentėjusiąją N. V. perduoti savo turtą, tai yra 2600 eurų, arba surasti dvi merginas darbui prostitutėmis, bei neturėdamos teisėto pagrindo, įgijo N. V. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, ją laikė bei realizavo perduodant M. B.. Be to I. R., neturėdama teisėto pagrindo, atvirai, kalbėdama telefonu ir panaudodama psichinę prievartą, savo naudai vertė J. D. perduoti savo turtą – 1050 eurų (3622 litų) arba atsiųsti prostitucijai dvi merginas. Laikytina, kad veikos padarytos tiesiogine tyčia ir atitinka BK 181 str. 1 d., 302 str. 1d., jos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. veikos dėl turto prievartavimo iš N. V. ir J. D. kvalifikuotos kaip dvi atskiros veikos. Tačiau iš byloje surinktų ir ištirtų aplinkybių matyti, kad abi šias veikas jungia tos pačios nukentėjusios (J. D. ir N. V. kartu pabėgo iš Danijos), tas pats laikas ir tie patys tikslai (pinigai buvo reikalaujami būtent už pabėgimą). Tai reiškia, jog šiuos nusikaltimus vienija vieninga tyčia, todėl tai laikytina tęstine veika. Todėl nėra pagrindo I. R. veiksmus N. V. ir J. D. atžvilgiu vertinti kaip du atskirus nusikaltimus. Laikytina, kad ji padarė vieną nusikalstamą veiką, veikdama grupėje su J. L. tik N. V. atžvilgiu, o J. D. atžvilgiu - veikdama viena.

M. B., K. B. (K.) epizodas

Kaltinamieji savo kaltės šiame epizode nepripažino. P. B. parodė, kad nukentėjusiųjų neprisimena. Danijoje yra buvęs, bet kur konkrečiai ir kada - nepamena. Kaltinamoji J. L. teigė, kad nukentėjusios sako netiesą, kadangi ji bendravo su jomis ir jos pasisakė, kad policija taip liepė sakyti ir jos sakė, nes bijojo dėl šeimos. Kaltinamoji I. R. patvirtino vežusi J. L. susitikti su M. B. ir K. K. ir, nors jų pokalbis vyko automobilyje, ji jo negirdėjo, kadangi klausėsi muzikos ir kalbėjosi telefonu. Taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma apie tai, kad jos dirbo Danijoje prostitutėmis. Kaltinamųjų parodymai vertinami kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad kalbant su J. L., kartu buvo ir I. R.. K. K. patvirtino, kad jos buvo susitikusios su J. ir I. ir jos abi dalyvavo jų pokalbyje.

M. B. parodė, kad joms buvo pasakyta, kad bilietai bus nupirkti, kad pinigų už kelionę grąžinti nereikės. Buvo surašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad jei ji nevyks ir nedirbs, turės grąžinti 2000 litų. Kadangi ji tokių pinigų neturėjo, nebūtų galėjusi jų grąžinti, todėl bijojo atsisakyti dirbti ir sutiko dirbti, tokią sutartį ir pasirašė. Dar būnant Lietuvoje, joms buvo pasakyta, kad jos gaus 50 procentų, o likusius pinigus reiks atiduoti vaikinui, vardu Paša. Analogiškus parodymus davė ir K. B..

M. B. parodė, kad, nors ji turėjo asmens dokumentą, tačiau J. L. jai davė kito asmens dokumentą, išduotą N. V. vardu, kad ji jį nešiotųsi prie savęs. J. L. jai dar pasakė, kad N. V. dirbo Danijoje tame pačiame bute. Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtino K. B. (K.). Ji parodė, kad M. B. buvo nepilnametė, todėl jai davė kitą pasą.

Abi nukentėjusios nurodė, jog nors buvo žadėta, kad jos gaus 50 procentų uždirbtų pinigų, tačiau, nuvykus į vietą, Paša joms paaiškino, kad jos gaus tik 30 procentų, kadangi yra daugiau žmonių, su kuriais reikia dalintis.

M. B. parodė, kad J. ir I. žinojo, kad jos dirba prostitutėmis. Būdama Danijoje, ji telefonu bendravo su J. L., parašė jai SMS dėl pinigų, kad tokių pinigų, kokie buvo žadėti, ji neuždirba. J. jai atrašė, kad išsiaiškins. Pirmoji iš Danijos išvyko K.. Ji išvyko viena nes abiems kartu važiuoti neleido Paša. Po kurio laiko ji buvo pervežta į kitą miestą, nes buvo pastebėta, kad namą stebi policija. Kai sužinojo, kad sulaikyta J. L., jai liepė važiuoti namo.

Tas faktas, kad M. B. buvo liepta vykti namo iš karto, kai tik Lietuvoje buvo sulaikytos J. L. ir I. R., įrodo, kad tarp P. B. (V.) ir kaltinamųjų buvo glaudus ryšys, jie palaikė kontaktus, derino veiksmus.

Nukentėjusios atpažino kaltinamuosius P. B., J. L. ir I. R. ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo daryti atpažinimai.

Nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai paneigia P. B. parodymus, kad jis nukentėjusiųjų neprisimena. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie bendravo daug kartų, jos aiškiai ir detaliai nurodė kokius veiksmus jis atliko. Tai, kad nukentėjusios Danijoje bendravo su P. B. (buvo jo kontroliuojamos), patvirtina jo telefono apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad apžiūrint P. B. telefoną skyriuje „adresų knyga“ yra įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Skyriuje „gautieji“ yra gautos dvi seksualinio pobūdžio SMS žinutės nuo adresato „(duomenys neskelbtini)“ apie ligas, kuriomis ji nuo klientų užsikrėtė.

Kaltinamosios I. R. parodymai, kad ji tik vežė J. L. susitikti su M. B. ir K. K., tačiau jų pokalbio negirdėjo ir jame nedalyvavo, nes klausėsi muzikos ir kalbėjosi telefonu, paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais, kad pokalbyje dėl darbo Danijoje dalyvavo abi kaltinamosios.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. K. buvo jauno amžiaus, nukentėjusios M. B. motina mirusi. Abiejų nukentėjusiųjų materialinė padėtis buvo labai sunki. Iš M. B. parodymų matyti, kad nuo pusės mėnesio ji su mažamečiu vaiku ir vyru galėjo valgyti tik batoną ir vandenį. Tai įrodo, kad ji gyveno labai sunkiomis sąlygomis, trūko pinigų net patiems būtiniausiems maisto produktams. Visa tai patvirtina, kad 2011 m. vasario mėn. nukentėjusios M. B. ir K. K. buvo itin pažeidžiamos, o tai suvokė ir šiomis savybėmis pasinaudojo kaltinamosios J. L. ir I. R.. Tai, kad nukentėjusios sutiko dirbti net prostitutės darbą, patvirtina jų pažeidžiamumą.

Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė. Kaltinamosios J. L. ir I. R., žinodamos, kad nukentėjusiųjų M. B. ir K. K. materialinė padėtis sunki, nukentėjusios jų pasiūlymą įvertins kaip realią galimybę pagerinti savo materialinę padėtį, nutylėdamos darbo sąlygas, kad iš nukentėjusiųjų prostitucijos ketina pelnytis kiti asmenys, pasiūlė joms važiuoti į Daniją dirbti, melagingai nurodydamos, kad jos užsidirbs daug pinigų, tai yra pasinaudodamos ne tik nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, bet ir panaudodamos apgaulę įtikino nukentėjusias vykti dirbti į Daniją.

Nukentėjusios tapo priklausomos, kadangi jos pasirašė sutartis. Rastose sutartyse nurodyta, kad M. B. skolinga J. L. 2000 litų ir turi sumokėti iki 03-17 d. Analogiškai nurodyta ir kitoje sutartyje, tai yra, kad K. K. skolinga J. L. 2000 litų ir sumokėti iki 03-17d. Kaip nurodė nukentėjusioji M. B., sutartyje buvo nurodyta, kad jei ji nevyks ir nedirbs, turės grąžinti 2000 litų. Tokių pinigų ji grąžinti negalėjo, todėl, sužinojusi, kad reiks dirbti prostitute, bijojo atsisakyti dirbti ir dirbo. Taip pat, kaip nurodė K. K., ji bijojo pasakyti kad nedirbs ir Pašai, nes bijojo jo, nežinojo kaip jis į tai sureaguos.

Šiame epizode nusikalstamų veikų padarymu kaltinimai pareikšti ir M. D.. Kaip ir dėl pirmojo epizodo, M. D. savo kaltę neigia ir tvirtina, jog Danijoje nėra buvęs. Be ankstesniame epizode aptartų objektyvių duomenų (banko išrašų, darbo laiko apskaitos tabelių, atlyginimų žiniaraščių) byloje yra pateikta ir kitų jo alibį patvirtinančių duomenų. Pagal nukentėjusiųjų parodymus, M. D. jos matė savaitgalį. Išanalizavus galimą nukentėjusiųjų atvykimą į Daniją ir išvykimą, darytina išvada, kad tai galėjo būti 2011 m. vasario 18 – 20 dienomis. Be jau minėtų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog M. D. kaltinime nurodytu laiku buvo Londone, yra pateikti duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašas) patvirtinantys, kad M. D. 2011-02-19 šventė savo gimtadienį Londone. Visi šie duomenys nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji K. K., atliekant asmens atpažinimą pagal nuotrauką (t. 2, b.l. 143 – 144), M. D. neatpažino. Nagrinėjant bylą teisme, buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti nurodytus prieštaravimus. Apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis negalima. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Remiantis išdėstytu, M. D. ir šiame epizode išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Byloje neabejotinai įrodyta, kad darant šią nusikalstamą veiką Danijoje, kartu su P. B. dalyvavo ir kitas asmuo. Nukentėjusios vienodai nurodo, kad toks asmuo buvo, nurodo kokius veiksmus atliko ir abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Todėl kaltinimas keičiamas nustatant, kad nusikalstamą veiką, M. B. ir K. K. atžvilgiu padarė veikdami bendrininkų grupe J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo.

Kaltinamųjų veika šiame epizode ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 147 str. 1 d. ir 157 str. 1 d. Veika taip kvalifikuota, kadangi įvykio metu M. B. buvo nepilnametė ir tai įvertinta kaip prekyba vaiku. Iš tikrųjų 2011 m. vasario mėnesį M. B. turėjo tik 17 metų, tačiau tuo metu ji jau buvo ištekėjusi, augino vaiką. Jungtinių tautų organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvencijos 1 str. nurodyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. LR civilinio kodekso 2.5 str. numato, kad asmuo iki 18 metų, sudaręs santuoką, įgyja visišką veiksnumą. Kadangi šiuo atveju nukentėjusioji yra ištekėjusi dar 2007 m. ir turinti savo vaikus, todėl vertinti, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vaikas, negalima. Nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo pilnametė, darytina išvada, kad kaltinamieji J. L., I. R., P. B. ir nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi bei apgaule, tai yra žadėdami gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido ir įgijo du asmenis - K. B. (K.) ir M. B. ir privertė jas verstis prostitucija. Visi kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Tokia veika atitinka BK 147 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra griežtesnė nei BK 157 str. 1 d. (didesnė minimali bausmė). Tačiau tai nelaikytina kliūtimi veikos perkvalifikavimui. Visų pirma perkvalifikuojant veikas sumažėja pačių veikų skaičius – vietoje dviejų nusikaltimų nustatoma, kad padarytas tik vienas. Jokios faktinės aplinkybės (nusikaltimo padarymo vieta, laikas, nukentėjusiųjų skaičius ir t.t.) nesikeičia, todėl kaltinamųjų teisės į gynybą nepažeidžiamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime yra pasisakęs, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo turėti galimybę, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas. Tai reiškia, jog teismas savo iniciatyva gali perkvalifikuoti veiką ir į sunkesnę. Tuo pagrindu J. L., I. R., P. B. veikos iš BK 157 str. 1 d. (M. B. atveju) ir BK 147 str. 1 d. (K. K. atveju) perkvalifikuojama į vieną veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

Pagal teisinės pagalbos prašymą iš Italijos gauti dokumentai patvirtina, kad I. R., buvo pažįstama su barų, į kuriuos buvo siunčiamos merginos, savininkais. Šie dokumentai taip pat patvirtinta, kad buvo siunčiamos merginos darbui į jų barus. Tai reiškia, jog I. R. puikiai žinojo kaip ir kokiomis sąlygomis Italijos baruose dirba merginos konsumatorėmis. Apklausta V. V. J. patvirtino, kad su merginomis, kurios dirba atlikėjomis - linksmintojomis nepasirašoma jokio tipo darbo kontraktų. Akivaizdu, jog I. R. šios aplinkybės taip pat buvo žinomos.

Pačios kaltinamosios parodymai yra prieštaringi. Vienu metu ji neigia iš viso, kad ji prisidėjo prie D. K. išvykimo į Italiją dirbti konsumatore. Kitą kartą ji jau teigia, jog tiesiog nežinojo ar merginos tenai dirba legaliai, ar nelegaliai. Iš to peršasi išvada, jog ji pripažįsta, jog organizavo D. K. vykimą į Italija, tik nežino kokiomis sąlygomis ji ten dirbs.

Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad jos uždarbis išimtinai priklausė tik nuo direktoriaus valios – jis galėjo duoti kažkokią sumą, o kartais ir visai neduodavo. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog darbas nebuvo legalus. Darbo nelegalumą patvirtina ir tas faktas, jog dalis uždirbtų pinigų buvo persiunčiami kaltinamajai į Lietuvą.

Visuma aptartų įrodymų laidžia daryti išvadą, kad būtent I. R. organizavo D. K. keliauti į Italiją, ten nelegaliai dirbti. Kadangi I. R. įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į Italiją, organizavo pačią kelionę (nupirko bilietus) surado darbą, žinodama, kad bus dirbama nelegaliai, tai reiškia, jog ji veikė tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai pradedama organizuoti kelionė aukščiau nurodytais tikslais.

Nežiūrint to, kad buvo vykstama į Europos sąjungos (kurios nare yra ir Lietuva) valstybę, BK 293 straipsnyje numatytos veikos pavojingumas dėl to nėra išnykęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-125/2007).