Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 15 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad LAVL pareigūno 2020 m. vasario 17 d. buvo išaiškinta kokių parametrų leidžiama turėti radijo centrą, po to LAVL pareigūnų 2020 m. kovo 2 d. buvo išduotas ir 2020 m. kovo 15 d. paimtas jo artimųjų atsiųstas radijo centro, nors galiojantys teisės aktai nenumatė jam galimybės naudotis tokiu radijo centru.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2020 m. sausio 1 d. redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 1 d., toliau – BVK) 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę LAVL lengvosios grupės sąlygomis, 2020 m. kovo 30 d. skundu (b. l. 27) kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl artimųjų jam atsiųsto radijo centro paėmimo. Kalėjimų departamentas persiuntė pareiškėjo 2020 m. kovo 30 d. skundą LAVL administracijai. LAVL 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-525 (b. l. 9) pareiškėjo skundo nepatenkino, nes faktinių duomenų, kad LAVL pareigūnas pažeidė pareiškėjo teisę turėti elektros prietaisą, nebuvo nustatyta. Analogiškas pareiškėjo skundas LAVL 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 7-666 (b. l. 8) buvo paliktas nenagrinėtas. LAVL 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. 7-666 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2S-2383 (b. l. 6) pareiškėjo skundą dėl LAVL 2020 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 7-525 ir LAVL 2020 m. birželio 10 d. rašto Nr. 7-666 atmetė kaip nepagrįstą. BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aptarta tvarka nepasinaudojo, Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 2S-2383 nenuginčijo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20.4.3 punktas numato, kad lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, Iš LAVL pareigūno 2020 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo „Dėl elektros prietaisų tvarkos išaiškinimo nuteistajam R. L.“ (b. l. 25) matyti, jog pareiškėjui buvo pateikta informacija tik dėl garsą skleidžiančių elektros prietaisų ir jų dalių garso galios ribojimo (negali viršyti 20W), tačiau bylos medžiaga nepatvirtina, kad buvo pateikta klaidinanti informacija dėl kitų elektros prietaisų (konkrečiai – radijo imtuvo) parametrų. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo artimieji įsigijo radijo centrą ir atsiuntė jį pareiškėjui, tačiau atsiųstas radijo centras neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 punkto reikalavimų, nes jis nebuvo kišeninis (nešiojamas). Tokio radijo centro pagal Vidaus tvarkos taisykles pareiškėjas neturėjo teisės jo įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje, nors jis LAVL pareigūnų buvo pareiškėjui 2020 m. kovo 2 d. išduotas ir juo pareiškėjas faktiškai naudojosi iki 2020 m. kovo 15 d. Nustačius, kad pareiškėjas negali turėti ir naudotis jam artimųjų perduotu radijo centru, 2020-03-15 šis radijo centras pagrįstai iš pareiškėjo buvo paimtas ir vėliau grąžintas pareiškėjo artimiesiems. Pareiškėjas teigia, kad dėl paimto jo artimųjų atsiųsto radijo centro jis patyrė neturtinę žalą, nes išduodant jam radijo centrą, buvo sugadintos gamyklinės plombos, grąžinti pardavėjui šį daiktą tapo neįmanoma, pareiškėjo artimieji buvo priversti įsigyti jiems nereikalingą daiktą. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad radijo centras buvo įsigytas ne pareiškėjo, o jo artimųjų, todėl pareiškėjas dėl paties radijo centro įgijimo fakto neigiamų pasekmių negalėjo patirti. Tai, kad dėl LAVL pareigūnų galimai neatidžių veiksmų pareiškėjas be teisėto pagrindo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 15 d. naudojosi pareiškėjui jo artimųjų atsiųstu radijo centru, taip pat nepažeidė pareiškėjo teisių, nes minėtu atveju jokios pareiškėjo teisės nebuvo apribotos, o priešingai- pareiškėjas naudojosi didesne teisių apimtimi, negu jam buvo nustatyta teisės aktais.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu įvykių metu pareiškėjas taip pat galėjo naudotis tuo metu jo turėtu MP3 grotuvu (b. l. 21), be to 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjui buvo perduotas kišeninis (nešiojamasis) radijo imtuvas, kuriuo jis naudojasi iki šiol (b. l. 20), tai yra per visą nagrinėjamos situacijos laikotarpį pareiškėjas turėjo tinkamą galimybę naudotis radijo prietaisais.