- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-205-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- UAB „Baltic Express“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transeka“, UAB „Šiaurės vilkas“, UAB „Vylaista“, UAB „If draudimas“, UAB „Eurotimas“
- Ieškovas
- IĮ „Du broliai“
- Advokatai
- Rūta Šimkienė
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-205-123/2010
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei Rūtai Šimkienei ir V. J., apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Baltic Express“ ir trečiojo asmens UAB „Transeka“ apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Du broliai“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Express“, tretiesiems asmenims UAB „Šiaurės vilkas“, UAB „Vylaista“, UAB „Transeka“, UAB „If draudimas“, UAB „Eurotimas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 821 Lt žalos atlyginimą už dalies krovinio praradimą, 365,25 Lt kompensaciją už prekių pervežimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo suskaičiuotos žalos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 20 821 Lt žalos atlyginimą, 625 Lt žyminio mokesčio, 2 360 Lt atstovavimo išlaidų ir 883,82 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių – ieškovo ir atsakovo - nuo 2004 m. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas užsakė ir pavedė atsakovui atlikti tarptautinius krovinių pervežimus. Šių santykių atsiradimą pripažįsta abi šalys, todėl konstatavo, kad šių santykių faktas yra įrodytas. Nustatė, kad atsakovas atitinka vežėjo statusą minėtuose šalių santykiuose, tretieji asmenys UAB „Šiaurės vilkas“, UAB „Vylaista“, UAB „Transeka“, UAB „Eurotimas“, gabendami krovinį ieškovui, vykdė atsakovo pavedimus, todėl atsakomybė, kylanti iš netinkamo tarptautinio krovinio pervežimo paslaugos suteikimo, tenka atsakovui. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmuose (neveikime saugant vežamą krovinį) dėl krovinių trūkumų yra visos sutartinės atsakomybės sąlygos, iš jų ir kaltė, nes vežėjas tiesiogiai atsako už vežamą krovinį ir jo pristatymą, bei priežastinis ryšys tarp neveikimo ir atsiradusių nuostolių ir konkreti žala, kurios atsiradimo faktas įrodytas.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo ieškovo ieškinį, nes tiek pagal CPK, tiek pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ieškinys nebuvo teismingas Palangos miesto apylinkės teismui ir turėjo būti nagrinėjamas pagal atsakovo buveinės vietą arba pagal sutarties įvykdymo – faktinio krovinio pristatymo vietą. Teigia, kad netinkama forma sudarytos krovinių ekspedijavimo sutartys trukdė tinkamai jas vykdyti. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus muitinės dokumentus. Nurodo, kad prekes gabenant pagal 2007-06-08 važtaraštį viena dėžė atsakovui Italijos įmonės „Minitransport“ S.p.A. terminale iš viso nebuvo perduota arba pačiose dėžėse dalis prekių buvo tiesiog nesupakuota. Teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal 2007-03-28 važtaraštį gabento krovinio dalis buvo prarasta. Be to nėra aišku, ar krovinys „Minitransport“ S.p.A. terminale buvo pakrautas visas, todėl dalis atsakomybės dėl krovinio praradimo kyla ir krovinio siuntėjui – „Minitransport“ S.p.A., o už siuntėjo veiksmus vežėjas neatsako. Pažymėjo, jog ieškovas vėliau visiškai pripažino, kad jokių turtinių pretenzijų atsakovui neturi ir jokių nuostolių atliekant krovinių vežimus ieškovui neatsirado.
Trečiasis asmuo UAB „Transeka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CPK 30 straipsnio nuostatos šiuo atveju negalėjo būti taikomos, kadangi byloje sprendžiamas sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės klausimas. Teismas atsisakė įtraukti UAB „Trikelis“ byloje trečiuoju asmeniu, todėl buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR), reglamentuojančios vežėjo atsakomybę, nuostatas. Teismo išvados dėl to, jog perduoto vežti krovinio kiekis yra įrodytas pakavimo lapuose esančiais duomenimis, bei dėl to, jog atsakovui tenka atsakomybė dėl krovinį lydinčių dokumentų pildymo, yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais bei faktinėmis šio vežimo aplinkybėmis. Teismo išvada, jog priteista 20 821 Lt žalos atlyginimo suma neviršija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos vežėjo atsakomybės ribos, yra padaryta netinkamai taikant CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltic express“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Transeka“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti: Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal civilinės bylos teismingumą.
Trečiasis asmuo UAB „If draudimas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo. Nurodo, kad sutinka su visais atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei reikalavimais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą 2009-09-28 nutartimi konstatavo, kad ginčo sutarties įvykdymo vieta buvo nustatyta tik bylos nagrinėjimo metu, todėl Palangos miesto apylinkės teismas pagrįstai priėmė ieškinį ir išnagrinėjo bylą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ginčo šalių – ieškovo ir atsakovo yra susiklostę sutartiniai krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas užsakė ir pavedė atsakovui atlikti tarptautinius krovinių pervežimus. Šias aplinkybes pripažįsta abi šalys, todėl konstatuotina, kad šių santykių faktas yra įrodytas. Šalių tarpusavio įsipareigojimus patvirtina ir įrodo važtaraščiai, tačiau jų neteisingas užpildymas, jei pervežimas įvyko, nepaneigia vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ir aiškinimo pagal CMR konvenciją, kuri sprendžiant šalių ginčą, taikoma tiesiogiai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal tarptautinius vežimo dokumentus – 2007-03-02, 2007-03-28 ir 2007-06-08 važtaraščius atsakovas vykdė pervežimus ieškovo naudai ir interesais (t. 1, b. l. 9-11, 12-15, 40-54). Nustatyta, kad atlikti dalį 2007-03-02 atsakovo gabento krovinio pagal ieškovo pavedimą pervežimų atsakovas pavedė trečiajam asmeniui UAB „Šiaurės vilkas“ (t. 2, b. l. 78-79). 2007-03-28 kroviniui pervežti atsakovas samdė trečiąjį asmenį UAB „Vylaista“ ir UAB „Eurotimas“ (t. 2, b. l. 83-85, 100-102), 2007-06-08 dėl pervežimo atsakovas samdė trečiąjį asmenį UAB „Transeka“ (t. 2, b. l. 89-92).
Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl kelių vežėjų vežamo krovinio, pagal įrašą važtaraštyje nustato krovinio perėjimo kito vežėjo dispozicijon faktą, taip pat perduoto vežti krovinio būklę ir pakuotę. Jei nėra žymos važtaraštyje apie vežėją, jis nėra laikytinas vežime dalyvavusiu vežėju. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo „Transeka“ važtaraščio, kuriame būtų įrašas apie vežėją UAB „Trikelis“, nepateikė. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Trikelis“ dalyvavo pervežant ginčo krovinį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė UAB „Trikelis“ į bylą trečiuoju asmeniu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad krovinys „Minitransport“ S.p.A. terminale buvo pakrautas ne visas, todėl dalis atsakomybės dėl krovinio praradimo kyla ir krovinio siuntėjui – „Minitransport“ S.p.A., todėl už tos įmonės veiksmus vežėjas neatsako. Iš bylos duomenų matyti, kad „Minitransport“ S.p.A. suteikė atsakovui agentavimo, prekių paruošimo, surinkimo, muitinės paslaugas. Be to, atsakovo agentas „Minitransport“ S.p.A. pats paėmė krovinį iš siuntėjo, o priimto krovinio kiekis buvo 17 kartono dėžių, būklė gera gautų prekių. CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta vežėjo atsakomybė ne tik už savo veiksmus ar aplaidumą, bet taip pat už veiksmus ir aplaidumą savo agentų, tarnautojų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent atsakovas, prisiėmęs įsipareigojimą dėl ieškovo krovinių pervežimo, yra atsakingas už tinkamą šios paslaugos teikimą, dokumentų įforminimą ir ieškovo krovinių saugumą iki jų perdavimo ieškovui, todėl būtent atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
CMR konvencijos 8 straipsnis įpareigoja vežėją priimant krovinį patikrinti krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją važtaraštyje; patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę bei įpareigoja nurodyti pastabas važtaraštyje, jei krovinio būklė ar kiekis neatitinka važtaraščio įrašų. Jei vežėjas neturi galimybės patikrinti ankščiau nurodytų duomenų, tai apie tai jis turi pažymėti važtaraštyje. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka vežėjui, todėl jei vežėjas priėmė krovinį be pastabų, laikoma, kad krovinys priimtas tinkamos būklės ir krovinio vietų skaičius atitinka važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad kiekvienu iš pervežimų vežėjas priėmė krovinį be jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės. Atsakovas neįrodė, kad vežėjui pakrautas krovinys buvo su pažeistomis pakuotėmis ar kad vežėjui pakrautas kitas krovinio pakuočių skaičius, todėl darytina išvada, kad krovinys jo priėmimo metu buvo tinkamos būklės.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas netinkamai taikė CMR konvencijos, reglamentuojančios vežėjo atsakomybę, nuostatas. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta vežėjo atsakomybė už krovinio priežiūrą ir apsaugą nuo to momento, kai vežėjas priėmė krovinį vežti, iki krovinio perdavimo gavėjui momento. Taigi CMR konvencija preziumuoja vežėjo kaltę, kurią vežėjas gali paneigti tik įrodęs, kad krovinys prarastas, jo trūksta dėl CMR konvencijos 17 straipsnyje numatytų aplinkybių. Atsakovas nepateikė aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltės prezumciją, ir neįrodė aplinkybių, kurios ribotų ir pašalintų atsakovo atsakomybę bei kurios leistų taikyti CMR konvencijos nuostatas, ribojančias atsakomybę (CMR 23 str. 3 d.). CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę (CMR 17, 18 str.), taip pat nustato ir tam tikras garantijas, pasireiškiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu (CMR konvencijos 23 str. 1-3 p., 28 str.). Tačiau vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai, t. y. vežėjo atsakomybė nėra riboja CMR Konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir vežėjas privalo atsakyti visa apimtimi, kai žala padaryta dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konevncijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, nustatytina, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas vykdęs krovinio vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą jo pervežimo metu, ir kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, tačiau to nepadarė. Atsakovas neįrodė, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė, todėl vežėjo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos jam negali būti taikomos. Atsakovas nepateikė jokio įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad atsakovas, kurio kaltę praradus krovinį CMR konvencija preziumuoja, ėmėsi priemonių krovinio saugumui užtikrinti, neįrodė, kad krovinys prarastas ne dėl jo kaltės arba kad krovinys prarastas dėl ypatingos rizikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netinkami įvykdė tarptautinio pervežimo paslaugą ir prarado dalį vežamo krovinio, todėl jam tenka pareiga atsakyti už krovinio praradimą atsiradusius nuostolius juos patyrusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1p.), todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinius skundus atlygintinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1, 3-4 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 360 Lt atstovavimo išlaidų, 66,08 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (t. 4. b. l. 46, 55), paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 625 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 142), todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 74,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui IĮ „Du broliai“ iš atsakovo UAB „Baltic express“ 2 360 Lt atstovavimo išlaidų ir 66,08 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir 625 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Baltic express“ 74,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.