Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-603-1081/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-05
Bylos Nr.
e2-603-1081/2021
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00031-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
R. S.
Civilinė byla Nr. e2-603-1081/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00031-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.2.6.1.; 1.1.4.3.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 5 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 647,79 Eur skolos, 57,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1997 m. sausio 15 d. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. 19503, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi už paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir pagal 1997 m. balandžio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. 0655980497 liko skolingas 647,79 Eur. 2006 m. rugsėjo 25 d. sudarytos skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ savo reikalavimą į atsakovo skolą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Kadangi atsakovas skolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei nepadengė, ieškovė taip pat prašo už tinkamą prievolės nevykdymą iš atsakovo priteisti 57,60 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sąskaita, iš kurios kildinamas reikalavimas, atsakovui buvo išrašyta 1997 m. balandžio 14 d., o ieškinys teismui pateiktas praėjus daugiau nei 23 metams. Tiek pradinis kreditorius po sąskaitos išrašymo, tiek antrinis kreditorius po reikalavimo perleidimo, reikalavimo atsakovo atžvilgiu nereiškė, nors jiems turėjo ir galėjo būti žinoma apie jų teisių pažeidimus, ir praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Pabrėžė, kad vadovaujantis CK 1.128 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, aplinkybė, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perėmė tik 2017 m. spalio 1 d., ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių nekeičia.

Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovė, nei atsakovas iki paskirto teismo posėdžio laiko prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovo R. S. 1997 m. sausio 15 d. buvo sudaryta mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartis Nr. 19503, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir už suteiktas paslaugas pagal 1997 m. balandžio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. 0655980497, kuri turėjo būti apmokėta iki 1997 m. balandžio 30 d., iki galo neatsiskaitė ir liko skolingas 647,79 Eur. UAB „Bitė Lietuva“ 2006 m. rugsėjo 25 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per Lindorff Oy filialą, reikalavimo teisę į savo skolininkus, tarp jų į atsakovą R. S.. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Ieškovė, vadovaujantis tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties 2.2.2. punktu, už laiku neįvykdytą piniginę prievolę priskaičiavo 57,60 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. už 180 dienų terminą, taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Atsakovas su pareikštu reikalavimu kategoriškai nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnio 1 dalis). Tiek ginčo materialiųjų santykių galimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnyje, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina. Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eiga ieškovės reikalavimui dėl 647,79 Eur skolos priteisimo prasidėjo ir pasibaigė galiojant 1964 m. CK. Taigi ieškovės pareikštam pagrindiniam reikalavimui taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo sąskaita turėjo būti apmokėta iki 1997 m. balandžio 30 d. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1997 m. gegužės 1 d., kai pirminis kreditorius objektyviai turėjo suvokti, kad prievolė per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta. Trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2000 m. gegužės 1 d. Ieškinys teisme pareikštas 2021 m. sausio 18 d. – praėjus daugiau nei dvidešimt trejiems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ yra ženkliai praleidusi tiek 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tiek CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad reikalavimo teisių perleidimas ieškovei ieškinio senaties termino nesustabdė ir (ar) jo nenutraukė (1964 m. CK 87 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip ieškinio senaties termino eigą sustabdžiusios priežastys, taip pat nenustatyta.

Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškinio senaties termino praleidimo, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Nenustatytos aplinkybės, galinčios pagrįsti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti šį terminą ir patenkinti ieškinio reikalavimą praėjus daugiau kaip dvidešimt trejiems metams nuo galimos prievolės sumokėti skolą nevykdymo pradžios momento. Šiuo atveju taip pat nenustatytos aplinkybės, sukliudžiusios ieškovei ar pradiniam kreditoriui, laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio senaties termino praleidimas, atsakovui prašant, sudaro savarankišką materialinį teisinį pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovės priteistina 200,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Intrum Lietuva“, įmonės kodas 304615887, 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė