- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- II-46-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02321-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- Ž. Z.
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovui J. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2017 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeisdama Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Ž. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Ž. Z. skundžia Institucijos 2017 m. spalio 31 d. nutarimą, prašo panaikinti skirtą įspėjimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir pripažinti ją nepažeidusią Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkto. Skunde nurodoma, kad 2017 m. liepos 4 d. jau buvo pradėtas lokio tipo tyrimas, remiantis ANK 346 straipsniu, kur 2017 m. birželio 20 d. buvo gautas M. T. pareiškimas dėl šunų (2 šunys) keliamo triukšmo. Tyrimo metu buvo apklausti kaimynai, R. A., bei kiti šalia gyvenantys žmonės, taip pat buvo pateikti aplinkinių kaimynų sutikimai, kuriuose nurodyta, kad jie Ž. Z. pretenzijų neturi dėl tariamo šunų triukšmo ar jų laikymo sąlygų. Taip pat Ž. Z. turi bendrijos pirmininkės išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad bendrija neprieštarauja dėl šunų voljero įrengimo ties kelio riba, kuri priklauso bendrijai. Voljeras atitinka įrengimui keliamus reikalavimus. Todėl, 2017 m. liepos 4 d., įvertinus tyrimo metu nustatytus duomenis ir aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad nepadaryta veika numatyta ANK 346 straipsnyje ir pareigūnas, A. Ž. nutraukė tyrimą neradęs pažeidimų. Kadangi ši išvada netenkino M. T., jis ir toliau sąmoningai filmavo/fotografavo, erzino Ž. Z. šunis, bandydamas fiksuoti tariamus pažeidimus, taip sudarydamas sąlygas galimam triukšmui fiksuoti. Ir vėl, ne kartą, dėl tariamo šunų lojimo kvietė policiją, kaip įrankį savo ambicijoms patenkinti. Taip, sukeldamas vis naujus psichologinius išgyvenimus Ž. Z. dukrai (G. Z., 7 metai), kadangi šie augintiniai yra ir jos. Iki atsikraustant A. ir M. T. (duomenys neskelbtini), per 10 metų jokių konfliktiškų situacijų, kuriose dalyvautų policija nėra gauta. 2017 m. liepos 20 d. buvo A. ir M. T. peržengtos ribos Ž. Z. šeimos atžvilgiu ir kreiptasi į policiją dėl Ž. Z. ir jos šeimos filmavimo, psichologinio persekiojimo, ramybės trikdymo, kuriuos sukeldavo T. ir jų draugų bei giminių elgesys. Kadangi, A ir M. T. dėl savo ambicijų yra ne kartą kvietę policiją, dėl šunų tariamai keliamo triukšmo, taip tarsi bandydami kontroliuoti policijos veiksmus, sprendimus ar nutarimus savo tikslams pasiekti, todėl Ž. Z. 2017 m. spalio 31 d. buvo skirtas anksčiau tyrimą atlikusio (2017-07-04) pareigūno, A. Ž., įspėjimas. 2017 m. lapkričio 4 d., Ž. Z. kreipėsi į policiją dėl jos šeimos psichologinio persekiojimo, laisvių judėti varžymo filmuojant. Buvo kreiptasi į seniūnę L. S., dėl neadekvačių A. ir M. T. veiksmų. Ž. Z. kreipėsi raštiškai ir į SOS GYVŪNAI administraciją, kur buvo gautas atsakymas, nurodantis kreiptis į civilinį teismą, kad galėtų apginti savo teises ir laisves. Taip pat išdėstė teismui keletą faktų dėl kurių Ž. Z. augintiniai, t. y. šunys negali kelti triukšmo, ar kažkaip kitaip paveikti T. šeimos gyvenimo: pirkdami namą ir atsikraustydami į šį kaimą, jie turėjo atsižvelgti į vietovę ir joje gyvenančius kaimynus bei jų augintinius; šunys ten gyveno iki atsikraustant T. ir nesukėlė prieš tai buvusiems namo savininkams jokio diskomforto. R. yra kaimas, o kaimo vietovėje, toks kaip šunų lojimas nėra laikomas triukšmu, tai yra ne pramogos, o saugos būtinybė, kadangi Ž. Z. sklypas ribojasi su pieva ir mišku, teritorija nėra aptverta. Todėl šunys reikalingi saugumui užtikrinti, be to, t. y. šeimos nariai. T. gyvena apie 3 metus šioje gatvėje, pirmus dvejus metus jiems Ž. Z. šunys netrukdė, kol Ž. Z. paprašė eilinį kartą (kadangi per du metus buvo daugybė kartų prašyta), patraukti A. T. ir jos svečių mašinas nuo Ž. Z. įvažiavimo ir statyti jas savo kieme. Taip pat pirmus metus Ž. Z. išvykstant trumpų atostogų, tiek A. T., tiek M. T. šerdavo Ž. Z. priklausančius augintinius (šunis). T. T. pareiškimai policijai yra neadekvatūs, neteisingi ir nepagrįsti, bei neatitinka logikos. Tai tarsi būdas patenkinti savo tariamai įžeistas ambicijas dėl automobilio statymo vietos, ar kažkaip kitaip parodyti savo pranašumą gatvėje, paminant visas žmogiškąsias savybes būdingas logiškai mąstančiam individui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Ž. Z. skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Ž. Z. skunde nurodo, kad su paskirta nuobauda nesutinka, nes 2017 m. liepos 4 d. jau buvo pradėtas tokio tipo tyrimas, vadovaujantis ANK 346 straipsniu, kurio metu 2017 m. birželio 20 d. buvo gautas M. T. pareiškimas dėl šunų keliamo triukšmo. Tyrimo metu buvo apklausti kaimynai, R. A. bei kiti šalia gyvenantys žmonės, taip pat buvo pateikti aplinkinių kaimynų sutikimai, kuriuose nurodyta, kad Ž. Z. jie pretenzijų neturi dėl tariamo šunų triukšmo ar jų laikymo sąlygų. Taip pat Ž. Z. turi bendrijos pirmininkės išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad bendrija neprieštarauja dėl šunų voljero įrengimo ties kelio, kuris priklauso bendrijai riba. Voljeras atitinka įrengimui keliamus reikalavimus. 2017 m. rugpjūčio 4 d. įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes nustatyta, kad buvo nepadaryta veika numatyta ANK 346 straipsnyje ir pareigūnas A. Ž. nutraukė tyrimą nenustatęs pažeidimo. Institucija su skunde nurodytais argumentais nesutinka, kadangi tyrimas atliktas pagal 2017 m. birželio 20 d. M. T. pareiškimą yra nesusijęs su tyrimu pagal 2017 m. spalio 22 d. M. T. pranešimą, kurio metu Ž. Z. nubausta įspėjimu. Skundžiamas nutarimas yra priimtas dėl 2017 m. spalio 22 d. nustatyto gyvūnų keliamo triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 22 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas M. T. telefoninis pranešimas Nr. 0117000593857 dėl(duomenys neskelbtini) auginamų šunų keliamo triukšmo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo šunų lojimo faktą, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio A. S. tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-41094. Pažymėtina, kad Ž. Z. gyvūnai laikomi specialiai šunims laikyti įrengtame voljere, kuris stovi ant sklypo ribos iš (duomenys neskelbtini). pusės. Nors Ž. Z. pateikė 2011-12-02 SB „G.“ išduotą pažymą dėl voljero įrengimo neišlaikant ribinių atstumų, tačiau atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir kaimynų pretenzijas Ž. Z. neieško kompromisų ir situacijos sprendimo būdų, nesvarsto galimybės dėl šunų voljero perkėlimo į nuošalesnę sklypo dalį. Paminėtina ir tai, kad SB „G.“ pažyma išduota 2011 m., t. y. laikotarpiu, kada T. šeima kaimynystėje negyveno. Artimiausias kaimynų namas, šunų laikymo vietos atžvilgiu, yra T. namas, todėl akivaizdu, kad šunų lojimas labiausiai girdisi ir trukdo kaimynams T.. 2016 m. gruodžio 20 d. aiškinamajame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašte Nr. (1.136-411)4-4261 nurodoma, kad: „Šuns auginimas nuosavame sklype ar bute gali būti vadinama žmogaus veikla. Atitinkamais atvejais laikomų gyvūnų skleidžiamas triukšmas gali būti nepageidaujamas arba žmogui kenksmingas išoriniais garsais, kuriuos sukuria žmonių veikla, t. y. atitikti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme pateiktos triukšmo sąvokos apibrėžtį. Taigi atitinkamais atvejais tai gali būti triukšmą keliančiais ar skleidžiančiais objektais. Manytina, kad gyvūnus (šunis) laikantys asmenys gali būti laikomi triukšmo šaltinių valdytojais.“. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies, 2 punktas numato, kad savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Pagal šį straipsnį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮS-893 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 15 punktas nurodo: „Gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.“. Atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, Ž. Z. asmenybę ir į nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad Z. Z. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio l dalyje yra įrodyta visiškai, abejoti jos kalte nėra jokio pagrindo. Paskirta nuobauda yra pagrįsta. Skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų institucijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą.
Šalies argumentai
Ž. Z. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė tuos pačius argumentus, kurie nurodyti skunde. Papildomai nurodė, kad šunys yra tarsi konflikto įrankis kaimynams T., policijos vizitai kartojasi iki šios dienos. Melas, kad ji neieško kompromiso, nes ji negalėjo pastatyti namo kitoje vietoje, todėl voljero perkelti neturi kur. Spalio 22 d. atvažiavo pareigūnai, atliko savo tyrimą ir spalio 31 dieną ji gavo nuobaudą. Šunys galimai lojo atvažiavus pareigūnams, sulojo iš džiaugsmo ir tada kai ji grįžo iš darbo apie 20.30 val. Šunys reaguoja adekvačiai atvažiavus svetimam automobiliui, įėjus svetimam žmogui, jai grįžus šunys džiaugdamiesi pacypia, bet tai trunka trumpai – apie 3 minutes. T. atbėga fiksuoti su telefonu. Spalio 22 d. ji su dukra grįžo namo apie 20.30 val., šunys jas pasitiko, buvo pasitikimo garsas 1-2 minučių ir viskas tuo pasibaigė. 19.33 val. buvo vyras, bet net nepastebėjo šurmulio ar kokio veiksmo vykimo. Jai įvažiavus į kiemą yra fiksuojamas momentinis garsas, nes žino, kad tada šunys los. Jos sklypas yra didelis, galinis, prie miško, ateina šernai, lapės, tai gal buvo momentinis lojimas. Tai normali šunų reakcija objektui artinantis prie jų, pasišalinus – neloja. Jos šunys kaimynų yra provokuojami, apšaukiami, kad fiksuoti tariamus pažeidimus. Po šio įspėjimo, jie įsitaisė vaizdo kameras, nes negali vis kviesti policiją, pareigūnai atvažiuoja šunys loja, nuvažiuoja – nustoja loti. Prašė panaikinti įspėjimą, nes jis paskirtas neteisingai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas J. N. palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad momentinis keliamas šunų triukšmas kartojasi daug kartų per dieną. Užtenka momentinio triukšmo, kuris gali sukelti nepatogumų. Pažeidimą nustatė iš pranešėjo pareiškimo ir tarnybinio pranešimo.
Liudytojas, policijos pareigūnas, A. S. parodė, kad jis su kolege važiavo iškvietimo adresu. Atvykus girdėjo šuns voljere lojimą, apklausė pareiškėją, kuris nurodė, kad šuns keliamas triukšmas trukdo, kad rašys pareiškimą. Liudytojas patvirtino, kad jo girdėtas lojimas buvo tokio lygio, jog kėlė triukšmą. Pabendravus su šunų savininke, ji nurodė, kad su kaimynais vyksta konfliktai.
Teisme buvo pagarsintas pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas (medžiagos b. l. 4), kad 2017-10-22 apie 20.20 val. buvo gautas iš Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). garsiai loja kaimynų šuo. Nuvykus nurodytu adresu, iš 11 namo kiemo girdėjosi 2 šunų lojimas. Nuėjus pas pranešėją M. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), šis pageidavo rašyti pareiškimą dėl kaimynų iš 11 namo šunų nuolat keliamo triukšmo vakaro ir nakties metu, aiškino, kad kaimynų šunų lojimas jam ir jo šeimos nariams trukdo ilsėtis, dažnai prikelia jų mažametį sūnų iš miego. Taip pat minėjo, kad kaimynai dėl minėtų šunų į jokius kompromisus nesileidžia.
Išklausęs tarnybinį pranešimą, liudytojas A. S. patvirtino pranešime užfiksuotas aplinkybes kaip teisingas, nurodė, kad tarnybinis pranešimas surašytas iš karto po įvykio, tuo metu jis geriau atsiminė aplinkybes, patvirtino, kad girdėjosi dviejų šunų lojimas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus numatyta ANK 346 straipsnio 1 dalyje.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – t. y. asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko. Tai yra blanketinio pobūdžio administracinis nusižengimas (pažeidimas), kuriam inkriminuoti būtina konstatuoti konkrečios teisės normos, reglamentuojančios gyvūnų laikymą gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje, pažeidimo faktą.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktą, kuriame nustatytas konkretus reikalavimas gyvūnų savininkams arba globėjams, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Šios taisyklės įpareigoja šuns savininką auginti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams.
P. Ž. Z. buvo nubausta kaip pažeidusi gyvūnų laikymo taisykles.
N. Ž. Z. savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad šunys kaimynams netrukdo, bet byloje nustatyti faktiniai duomenys tai paneigia. Ž. Z. neginčijo fakto, kad yra gyvūnų šeimininkė, teigė, jais rūpinasi, prižiūri, neginčijo fakto ir, kad šunys loja, ant praeivių, gyvūnų, atvažiavus svetimiems, ir jai pačiai. Iš tiesų, toks šunų elgesys galimai yra jiems natūralus, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natūralus šunų elgesy kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams. Nors pareiškėja teigia, kad nei ji ir jos šeimos nariai, nei kiti kaimynai, išskyrus T., negirdi šunų lojimo, neturi pretenzijų, tačiau triukšmo faktą patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigūnas A. S., kuris nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą užfiksavo lojančius šunis, patvirtino, kad toks šunų lojimas buvo tokio lygio, kad galėjo trikdyti kaimynų ramybę. Abejoti šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, liudytojas yra nešališkas proceso dalyvis, jokių aplinkybių, dėl ko jis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti pareiškėją, nėra nustatyta.
Ž. Z. gyvūnai laikomi specialiai šunims laikyti įrengtame voljere, kuris stovi ant sklypo ribos iš (duomenys neskelbtini) pusės. Nors Ž. Z. pateikė 2011 m. gruodžio 2 d. SB „G.“ išduotą pažymą dėl voljero įrengimo neišlaikant ribinių atstumų, tačiau ji išduota laikotarpiu, kada T. šeima kaimynystėje negyveno. Artimiausias kaimynų namas, šunų laikymo vietos atžvilgiu, yra T. namas, todėl akivaizdu, kad šunų lojimas labiausiai girdisi ir gali trukdyti būtent kaimynams T.. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad pirkdami namą ir atsikraustydami į šį kaimą, T. turėjo atsižvelgti į vietovę ir joje gyvenančius kaimynus bei jų augintinius. Teismas sprendžia, kad būtent gyvūno laikytojas, šiuo atveju Ž. Z. turi pareigą imtis priemonių, kad jos augintiniai netrukdytų kitiems asmenims, o ne perkelti tos pareigos kitam asmeniui prisitaikyti prie tokių sąlygų, kad kitas asmuo laiko gyvūnus. Todėl būtent Ž. Z. naudodamasi teise turėti gyvūnus, turi būti ypatingai atidi, rūpestinga įgyvendindama šią teisę ir nepaisant to, kad nei jai, nei kitiems tolimesniu atstumu gyvenantiems kaimynams netrukdo jos gyvūnų lojimas, turi atsižvelgti į tai, kad artimiausio atstumo gyventojams gali trikdyti ramybę, varžyti teisę į poilsį.
Ž. Z. teiginys, kad jos gyvūnai provokuojami, erzinami T., bandant fiksuoti tariamus pažeidimus, taip sudarant sąlygas galimam triukšmui fiksuoti, atmestinas, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktas aiškiai nustato reikalavimus gyvūnų savininkams: „gyvūno savininkas arba gyvūno globėjas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“. Pagal 2004 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymą Nr. IX-2499 (redakcija nuo 2016-11-01) 2 straipsnio 19 punktą, triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, pagal 2 straipsnio 28 punktą, vakaro metas yra nuo 19 val. iki 22 val. Pažeidimas užfiksuotas 20.20 val., t. y. vakaro metu. Taigi, šiuo atveju Ž. Z. neužtikrino, kad jos auginami šunys vakaro metu nelotų ar kitaip netriukšmautų ir taip netrukdytų šalia gyvenantiems kaimynams ilsėtis, todėl konstatuotina, kad Ž. Z. pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkto reikalavimus.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti, naikinti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Ž. Z. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.