Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui-V. T., suinteresuotų asmenų-VĮ „Turto banko“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti nustatymo , suinteresuoti asmenys -V. T. , Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1999 m. lapkričio 11 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Sprendimo Nr. 38- 7020 pagrindu E. L., kartu su J. T., buvo atkurta nuosavybės teisė į motinos tėvo S. V. valdytą žemę. Motinai E. buvo atkurta nuosavybės teisė į 16,91 ha žemės, o pusbroliui (bendrasavininkui) -į 1,00 ha žemės. Žemės sklypą nuo pat jo įgijimo visi tvarkę ir juo naudojosi. Dalį žemės motina E. su pusbroliu J. kurį laiką buvo išnuomavusi (duomenys neskelbtini) ūkinei bendrovei, vėliau kitiems ūkininkams.

Jo motina E. L. mirė 2000 m. gegužės 29 d(duomenys neskelbtini). Po motinos E. L. mirties likusį turtą, t.y. 1691/1791 dalis žemės sklypo, kurio plotas 17,9100 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjęs jis, palikėjos sūnus J. L.. Taip su pusbroliu J. T. tapęs nurodyto žemės sklypo bendrasavininikiu.

Po motinos E. L. mirties jis ir toliau bendravęs su pusbroliu J., kaip bendrasavininkai ir toliau valdę, tvarkę ir prižiūrėję turimą žemę. Kaip ir anksčiau dalį jos buvo išnuomavę, vėliau ūkininkams nuomos pagrindu naudotis buvo perleista didžioji viso žemės sklypo dalis. Pusbrolis J. mažai bendravo su savo šeima, tačiau su juo visada palaikė artimus ryšius. Su juo sutardavę, todėl ir žemės sklypo naudojimo klausimus sprendę kartu. Po kurio laiko J. T. sveikata pašlijo. Kadangi su savo šeima J. T. beveik nebendravo jis metai iki savo mirties ,bei šeima juo visiškai nesirūpino, tai jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) globos namus. Čia J. nuolatos lankydavęs, palaikydavęs jam draugiją. Žinojęs, kad su savo šeima pusbrolis bendrauja mažai, todėl stengęsis su juo praleisti kuo daugiau laiko. (duomenys neskelbtini) J. T. mirė. Mirus pusbroliui J. padėjęs suorganizuoti jo laidotuves. Pusbrolio laidotuvėse nedalyvavo nei sutuoktinė V. T., nei dukros. Jos iki šios dienos nežino, kur yra palaidotas tėvas, nelankojo kapo. Ir šiandien pusbrolio kapaviete rūpinasi tik jis, nes daugiau nėra kam.

Jis iki šios dienos valdo bei naudojasi ir J. T. 100/1791 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),dalių. Kadangi tiek J. sutuoktinė, tiek jo dukros kiek žinantis žodžiu po jo mirties jo palikimo atsisakė, jam priklausančią sklypo dalimi naudojosi ir naudojasi šiandien niekieno netrukdomas kaip savo. Iki šios dienos nei J. sutuoktinė, nei jo dukros dėl sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo nėra išsakiusios jokių pretenzijų ar priekaištų.

Nors po pusbrolio J. T. mirties jam priklausiusį turtą ir padėjęs valdyti kaip savo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipęs. Tačiau matyti, kad pusbroliui priklausiusį turtą, priėmęs faktiniais savo veiksmais.

Po pusbrolio J. T. mirties liko šis jam priklausęs turtas: 100/1791 dalys žemės sklypo, kurio plotas 17, 9100 ha, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Jo nurodytas aplinkybes, kad J. T. įpėdiniai (sutuoktinė ir dukros) jo palikimo atsisakė, iš dalies patvirtina ir Varėnos r. 2-tro notarų biuro pažyma Nr. 44-S. Pažymoje nurodyta, kad 2002-02-28 mirus J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų biure nevesta. Palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas. Matyti, kad kiti galimi palikėjo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo iki šios dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, bei noro paveldėti po J. T. mirties likusį turtą neišreiškė nei žodžiu, nei pareiškimu notarų biure.

Jis, kaip pusbrolio J. T. likusio turto šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. ld. 6 p.) ,mirus pusbroliui kol kas negalintis įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo J. T. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą yra pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl ir kreipęsis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kaip jau nurodęs ,po pusbrolio mirties jam priklausiusį turtą, t.y. žemės sklypo dalį iškart pradėjęs valdyti kaip savo ir turtą priėmęs. Po pusbrolio mirties jis ir toliau rūpinęsis žemės sklypu, dalį jo buvau išnuomojęs ir dabar nuomojantis ūkininkams. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad tiek savo, tiek pusbroliui priklausančia žemės sklypo dalimi nuomos pagrindu disponuoja nuo 2005 m. Be kita ko naudojimąsi nurodyta pusbroliui priklausiusiu žemė sklypo dalimi patvirtina ir mokamas žemės mokestis.

LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad: Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)

Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad jis- J. L. po savo pusbrolio J. T. mirties likusį palikimą priėmęs, nes iškart pradėjęs jį valdyti ir naudotis. Jis J. L. praleidęs terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Kadangi yra praleidęs įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipęsis į teismą, kaip palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, pradėjęs J. T. turtą valdyti faktiškai iškart po jo mirties.

Suinteresuotas asmuo -V. T. teismo posėdyje nagrinėjant bylą nedalyvavo ,savo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė bei nepareiškė prieštaravimo pareiškėjo pareiškimui.

Liudytojas A. A. gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad J. T. buvo vienmetis su jo motina ir vaikystėje gyveno gal 0,5 km atstumu nuo jo motinos (duomenys neskelbtini) kaimo viensėdyje. Suaugęs J. T. apsivedė ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas žmoną. Tačiau pragyvenęs kažkiek laiko, jis gal apie 1970 m parsikėlė gyventi atgal į (duomenys neskelbtini) pas senelius .Nugriovus senelių namus J. T. apsigyveno pas juos, kadangi neturėjo kur gyventi. Vėliau kurį laiką gyveno pas seserį (duomenys neskelbtini), dar po kiek laiko grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvendamas kartu prižiūrėjo nusenusį vienišą senuką. Kadangi paskui buvo silpnos sveikatos ir mirus tam senukui neturėjo kur gyventi, tai buvo apgyvendintas senelių namuose, kur ir mirė. Po J. T. mirties jam priklausančia žemės sklypo dalimi naudojosi tik J. L.. Po parsikėlimo iš (duomenys neskelbtini) J. T. nepalaikė jokių ryšių su buvusia šeima. Sutuoktinė žinojo apie jo mirtį, nes viena iš dukrų buvo atvykusi į laidotuves.

2002-02-28 mirties įrašu Nr.32 patvirtinama, kad J. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) .

Pagal Gyventojų registro duomenis J. T. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) .

2019-01-29 Varėnos raj.2-ojo notarų biuro pranešimu patvirtinama ,kad po J. T. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo paveldėjimo byla nebuvo vesta ir VĮ Registrų centras palikimo priėmimo faktas neregistruotas.

Pareiškėjo pateiktais archyviniais giminystės dokumentais patvirtinama, kad jis ir miręs J. T. yra pusbroliai(seserų E. V.- L. ir M. V.- T. vaikai).

Iš 2018-11- 20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. L. vardu yra registruota 1691/1791 dalis, o J. T. vardu 100/1791 dalių žemės sklypo ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ,esančio (duomenys neskelbtini) .

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad J. L. nuo 2005 m nuomoja ūkininkui J. K. 17,91 ha žemės sklypą.

Teismas konstatuoja:

J. L. pareiškimas tenkintinas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Paveldimi materialūs dalykai. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, paveldint pagal įstatymą šeštos eilės įpėdiniais yra palikėjo pusbroliai ir pusseserės.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą į J. T. palikimą. Nustatyta, kad po palikėjo J. T. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė šeštos eilės įpėdinis– jo pusbrolis J. L.. Suinteresuotas asmuo- V. T., buvusi J. T. sutuoktinė(santuoka iki jo mirties nebuvo nutraukta), prieštaravimų pareiškimui nepareiškė, kas rodo, kad ji sutinka su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis dėl palikimo faktinio priėmimo.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą jam priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, t.y. ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Taip gali pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjas po pusbrolio J. T. mirties 2002-02-28 priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. aktyviais veiksmais pareiškėjas rūpinosi J. T. priklausiusios žemės sklypo dalies priežiūra. Tokie veiksmai atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Faktinis palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 448 straipsnio 1 dalis).

2018-12-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-5656-21095 pareiškėjui J. L. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalba yra 100 procentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą , kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po pusbrolio J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30(trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.