- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-30
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Aloyzas Kruopys, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- T. S., R.J., P.J., Dm
- Kategorijos
Teisėjas V. Stankevičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.;
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. spalio 28 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
gynėjams Isaakui Borveinui, Anatolijui Šichovcovui, Algirdui Milašauskui, Sauliui Juzukoniui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. , R.J., P.J. ir Dm. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš A. Ru.) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. - septyniolikai metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė septyniolika metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 24 str. 6 d., 178 str.2 d (vagystė iš ŽŪB "Karklynėlis") - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. - septyniolikai metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė septyniolika metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L.Vi.) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. - šešiolikai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta šešiolika metų ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. - penkiolikai metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 178 str. 2 d.(vagystė iš ŽŪB „Karklynėlis").
Vadovaujantis BK 39¹ str. l d., E. L. dėl aukščiau paminėtų veikų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Vadovaujantis BPK 303 str. 4 d., šioje dalyje baudžiamoji byla E. L. atžvilgiu nutraukta.
E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. Vadovaujantis BK 62 str., bausmė paskirta dviejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. Ru.) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi.) - dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš Z. B. ) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš J.G.) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 178 str. 2 d. (2-oji vagystė iš J.G.) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
-pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš B. G. ) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš V. Sa. ) - dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;
- pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš A. G. ) - dvejiems metams laisvės atėmimo;
- pagal BK 189 str. l d. (pagrobtų daiktų vagystės iš ŽŪB „Karklynėlis" metu realizavimas) - vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta trejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.
Taikytas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo "Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 5 str. ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu.
Priteista iš E. L. , G. K. ir D. B. solidariai nukentėjusiojo J. G. naudai 5550 Lt, iš E. L. ir G. K. solidariai nukentėjusiojo V. Sa. naudai 2745 Lt.
Nuosprendžio dalis dėl E. L. ir D. B. nuteisimo apeliacine tvarka neskundžiamas. G. K. ir O. L. savo apeliacinius skundus atšaukė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. , G. K. ir P. J. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. , G. K. , P. J., bendrai veikdami organizuotoje grupėje kartu su R. B. , 1998 m. rugsėjo mėn. pradžioje P. J. organizavo slaptą svetimo turto, priklausančio A. Ru. pagrobimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydamas šį butą, perduodamas turėtus šio buto raktus bei nurodydamas, kad po vagystės būtų imituotas įsilaužimas, po ko 1998 m. rugsėjo 5 d., laikotarpyje nuo 12 val. iki 16 val., R. B. atrakinus minėto buto duris, E. L. kartu su R. B. įsibrovė į gyvenamąją patalpą - J. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. Ru. priklausančius įvairius daiktus, o G. K. tuo metu stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini), laiptinės ir saugojo, kad R. B. bei E. L. nebūtų užklupti vagystės vietoje, tuo padarydami nukentėjusiajai A. Ru. bendrą 2950 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. , G. K. ir R. J. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. 1998 m. spalio 30 d. padėjo įvykdyti slaptą svetimo pagrobimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio L. Vi., suteikdamas G. K. informacijos apie nusikaltimo padarymo vietą, bute esantį televizorių „Philips“, laiką, kada šiame bute nebus šeimininkės, o G. K. 1998 m. spalio 30 d. organizavo slaptą svetimo turto iš šio buto pagrobimą, perduodamas R. J. iš E. L. sužinotą informaciją apie nusikaltimo padarymo vietą ir laiką, nurodydamas jam įvykdyti šią vagystę, po ko, R. J. 1998 m. spalio 31 d. naktį, tyrimo metu nenustatytą tiksliai valandą, išlaužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų užrakto širdelę, įsibrovė į šią gyvenamąją patalpą – L. Vi. priklausantį butą, iš kur pagrobė L. Vi. priklausantį turtą, tuo padarydami nukentėjusiajai 1690 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. , G. K. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
1999 m. lapkričio 12 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 12 val., D.B. įsibrovė, G. K. bei E. L. nurodymu, į gyvenamąją patalpą - D. T. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o E. L. ir G. K. tuo metu laukė D. B. namo (duomenys neskelbtini) kieme, kol D. B. pagrobė Z. B. priklausantį turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 1250 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. , G. K. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. , G. K. ir D. B., bendrai veikdami organizuotoje grupėje su R. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2000 m. balandžio 1 d., laikotarpyje nuo 22 val. iki 23 val., G. K. nurodymu E. L. ir D. B. pečiu išstūmę buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - R. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė J. G. priklausantį turtą, G. K. su R. Š. tuo metu laukė jų prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, ir saugojo, kad E. L. ir D. B. nebūtų užklupti vagystės vietoje, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 5550 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. ir G. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. ir G. K. , bendrai veikdami organizuotoje grupėje su R. B. , 2000 m. liepos 22 d., laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val., E. L. pečiu išstūmęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kartu su R. B. įsibrovė į gyvenamąją patalpą - R. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė J. G. priklausantį turtą, G. K. tuo metu laukė jų prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės ir saugojo, kad E. L. ir R. B. nebūtų užklupti vagystės vietoje, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 515 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotojo grupėje, įsibraunant į negyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
jis, bendrai veikdamas organizuotoje grupėje su D. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2000 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpyje nuo 24 val. iki 1 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į V. K. priklausančią fermą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė V. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam 700 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. ir G. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. ir G. K. , bendrai veikdami organizuotoje grupėje su D. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2000 m. rugsėjo 13 d., apie 1 val., G. K. kartu su D. P. išėmus namo lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - B. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), E. L. tuo metu būdamas prie šio namo saugojo, kad G. K. su D. P. nebūtų užklupti vagystės vietoje, kol jie atvirai pagrobė B. G. priklausančius 530 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 530 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. ir G. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. ir G. K., bendrai veikdami organizuotoje grupėje su D. P., G. K., žinodamas apie audio ir video aparatūros buvimą, suorganizavo V. Sa. priklausančio turto pagrobimą, parodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nurodant įvykdyti vagystę iš šio buto, po ko 2000 m. rugsėjo 29 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 12 val., E. L. kartu su D. P. iš anksto su savimi turėtu laužtuvu išlaužę buto (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - V. Sa. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė V. Sa. priklausantį turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 3695 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. ir G. K. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. ir G. K. , bendrai veikdami organizuotoje grupėje su D. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, G. K. nurodžius, E. L. 2000 m. spalio 6 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., kartu su D. P. iš anksto su savimi turėtu laužtuvu, išlaužę namo (duomenys neskelbtini) duris, įsibrovė į gyvenamąją patalpą - A. G. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė A. G. priklausantį turtą, G. K. tuo metu netoliese jų laukė, kol bus baigta vagystė, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 1474 Lt materialinę žalą.
Taip pat E. L. , Dm. P. ir O. L. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotojo grupėje, įsibraunant į negyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent :
E. L. ir O. L., bendrai veikdami organizuotoje grupėje kartu su D. P., R. B. , taip pat su Dm. P., padėjusiu padaryti ŽŪB „Karklynėlis“ priklausančio turto vagystę, įvykdė svetimo turto pagrobimą, t.y. Dm. P., žinodamas apie ruošiamą įvykdyti vagystę iš kavinės – baro, padėjo padaryti ŽŪB „Karklynėlis“ priklausančio turto vagystę, įsibraunant į patalpą, ir 2000 m. gruodžio 3 d. vakare, automobiliu nuvežė anksčiau išvardytus asmenis iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2000 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 3 d. 24 val. iki 4 d. 1 val., D. P. išlaužus kavinės-baro duris, E. L. ir O. L., kartu su D. P. įsibrovė į negyvenamąją patalpą – ŽŪB „Karklynėlis“ priklausančią kavinę – barą, iš kur slapta pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami ŽŪB „Karklynėlis“ bendrą 3037,50 Lt materialinę žalą, po ko Dm. P. parvežė O. L., E. L., D. P., R. B. bei pagrobtus daiktus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir pagrobtus daiktus padėjo sunešti į butą (duomenys neskelbtini).
Taip pat G. K. nuteistas už tai, kad realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:
jis, žinodamas apie 2000 m. gruodžio 4 d. naktį E. L. , D. P. bei O. L. įvykdytą vagystę iš kavinės - baro, esančio (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, realizavo minėtos vagystės metu iš ŽŪB "Karklynėlis" priklausančios kavinės - baro, pagrobtą mikrobangų krosnelę, 1050 Lt vertės, bei muzikinį centrą "Aiwa", 909,71 Lt vertės, parduodamas šiuos daiktus tardymo metu nenustatytam asmeniui.
Taip pat E. L., P. J., Dm. P., R. J. ir T. S. nuteisti už tai, kad būdami organizuotos grupės nariais, tyčia, iš savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė S. M. , o būtent :
E. L., P. J., Dm. P., T. S. bei R. J., bendrai veikdami organizuotoje grupėje, žinodami apie S. M. nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turėdami bendrą tikslą užvaldyti šiuos pinigus, 2001 m. rugsėjo 22 d., laikotarpyje nuo 11 val. iki 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų mušė S. M., t.y. E. L., P. J., Dm. P., ir T. S. sudavė jam smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, P. J. tuo metu klausinėjant S. M. kur jo pinigai, o pastarajam nieko nenurodžius apie pinigus, P. J. nurodžius T. S. bei Dm. P. pririšo S. M. prie medžio, tokiu būdu atimdami jam galimybę priešintis, o R. J. bei E. L. , P. J. nurodžius, tuo metu nulaužė tris lazdas, R. J., Dm. P. bei T. S., siekdami sužinoti apie S. M. pinigų buvimo vietą ir juos užvaldyti, sudavė jomis prie medžio pririštam S. M. į įvairiais kūno vietas, kiekvienas ne mažiau po dešimt smūgių, tačiau vėl nesužinojus, po to, P. J. sudavė ne mažiau dešimties smūgių lazda prie medžio pririštam S. M. , o po jo, ne mažiau dešimties smūgių rankomis bei kojomis sudavė E. L. , dėl ko nuo smūgių visumos į krūtinės ląstą S. M. 2001 m. rugsėjo 22 d., apie 12 val. 30 min., mirė, t.y. šiais savo bendrais tyčiniais veiksmais, sukeldami S. M. didžiulį skausmą bei padarydami jam širdies bei plaučių sumušimą, krūtinkaulio lūžį, kairės krūtinės pusės 2 - 8 šonkaulių lūžius vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės pusės 3 - 10 šonkaulių lūžius vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės pusės 8 - 12 šonkaulių lūžius mentės linijos projekcijoje, kairės rankos 4 piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kairės rankos 3 -5 pirštuose, poodines kraujosruvas kairėje krūtinės bei kairėje nugaros pusėse, itin žiauriai, iš savanaudiškų paskatų tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadarė jokių nusikaltimų. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringomis teismo medicinos ekspertizių išvadomis dėl S. M. mirties ir liudytojo S.D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisme šis liudytojas pakeitė. Ikiteisminio tyrimo metu byla ištirta neišsamiai - nuteistojo E. L. parodymų patikrinimo vietoje metu neužfiksuotos nulaužtų medžių šakos, nenustatytas laikas kada tiksliai jos nulaužtos, nenustatyti kokios rūšies šie medžiai, neatlikta ekspertizė ir nesulygintos šių medžių kamienų dalelės su S. M. drabužių dalelėmis. Teigia, kad liudytojo B. S. parodymai, apie jam priklausančių dokumentų ir 45000 JAV dolerių vagystę, yra nepatikimi, nes apie šį įvykį jis nepranešė policijos pareigūnams. Teismas nepagrįstai rėmėsi neišsamiais ir dažnai keistais nuteistojo E. L. parodymais, kuriais pastarasis siekia išvengti griežtos bausmės už padarytus nusikaltimus. Nurodo, kad S. M. nužudymo vietoje vyko (duomenys neskelbtini) miesto šventė, kurioje buvo labai daug žmonių. Bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kuriais patvirtinti apelianto parodymai, nepagrįstai atmetė jo prašymus, nekreipė dėmesio į jo pastabas. Mano, kad nuteistasis E. L. davė tokius parodymus, kokius jam liepė duoti policijos pareigūnai.
Nuteistasis P.J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis bei skirta bausme, nes jokių nusikaltimų nepadarė. Teigia, kad jį apkalba nuteistasis E. L. Teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, nes jų nepatvirtina teisme išnagrinėti įrodymai. Teismas nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl vienais įrodymais, kaip vieninteliais teisingais, rėmėsi, o kitus atmetė. Todėl apeliantas teigia, kad teismas savo išvadas grindė spėlionėmis ir prielaidomis. Teismas padarė esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Jo dalyvavimas nusikaltimų įvykdymuose nėra įrodytas ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Išskyrus suinteresuoto bylos baigtimi asmens E. L. parodymų, byloje nėra pateikta jokių patikimų, objektyvių, nešališkų ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius nusikaltimus. Teigia, kad byloje nepagrįstai netaikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 31 str. 2 d., 109 str. 1 d., 2 d., BPK 6 str. normos. Teismas buvo šališkas ir priklausomas nuo kaltinimo pozicijos. Apelianto pateikti prašymai bei skundai nepagrįstai atmesti ir netenkinti. Mano, kad pažeistos BPK l str., 6 str., 7 str., 44 str. 5 d., 6 d., 7 d. nuostatos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. l d. ir 3 d. numatytos kaltinamojo asmens teisės. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl kardomojo suėmimo skyrimo ir terminų tęsimo buvo naudojamas nepagrįstas motyvas, neva po bylos užbaigimo jis įtakojo kitus nuteistuosius. Susipažinus su teismo protokolu ir pateikus pastabas dėl netikslaus teismo posėdžio protokolo surašymo, kai kurių atsakymų apklaustų asmenų neįrašymo, teismas priėmė nutartį neleisti susipažinti su protokolu iki nuosprendžio priėmimo. Vėliau susipažinus ir pateikus pastabas, teismas padarė tik keletą pataisymų, o kitas pastabas nepagrįstai atmetė. Teigia, kad tokiu būdu pažeistos jo gynybos teisės reikalauti, kad teismo dokumentai būtų surašomi objektyviai, pilnai, teisingai ir tinkamai. Nepagrįstai atmesti visi jo prašymai nušalinti bylą nagrinėjusius šališkus teisėjus. Teigia, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 301 str., 302 str., 303 str.-305 str. str., 307 str. nuostatas. Nuosprendyje nėra pirmiausia išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Nurodo, kad iš šio nuosprendžio dėstymo, nėra tiksliai nurodyta, ką nustatė pats teismas, pripažindamas apeliantą kaltu padarius nusikalstamas veikas pagal nurodytus BK straipsnius. Teismas nepagrįstai nepateikė visų įrodymų konkrečios analizės bei jų įvertinimo. Teigia, kad pažeistos 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 2.4, 3.1-3.6 punktų nuostatos. Teismas rėmėsi nepagrįstais kitais bylos įrodymais nuteistojo E. L. parodymais, dėl apelianto kaltės, padarius slaptą A. Ru. turto vagystę. Apeliantas mano, kad būtent E. L. galėjo padaryti šią vagystę su kitais bendrininkais. Nurodo, kad nuteistasis E. L. yra padaręs daugiau vagysčių, kuriose apeliantas nedalyvavo, nes su E. L. nebuvo tiek pažįstamas, kad galėtų eiti kartu su juo vogti. Pavogti daiktai ar identifikuojantys pėdsakai nerasti, nei vienas E. L. nurodytas bendrininkas neprisipažino dalyvavęs šioje vagystėje, nei vienas liudytojas nepateikė duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę organizavus šią vagystę. Teigia, kad teismo išvados yra tikimybinės, spėjamosios. Nurodo, kad liudytojos E. N.-B. parodymai prieštarauja nuteistojo E. L. parodymams. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuoto bylos baigtimi E. L. parodymais, kuriais jis apkalba apeliantą, padarius šį nusikaltimą, ir atmeta kitus parodymus, nesiekdamas objektyviai išnagrinėti nusikaltimo įrodymus ir padaryti teisingas išvadas. Faktas, kad iki vagystės jis buvo pažįstamas su nukentėjusiąja A. Ru., dar nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis organizavo šią vagystę. Jis neturėjo jokio pagrindo įvykdyti šį nusikaltimą. Nurodo, kad jo atsakymai į pareigūnų klausimus, parodo pareigūnų neobjektyvumą ir neišsamų tyrimą, o ne apelianto neteisingų parodymų faktą. Teismas nepagrįstai neapklausė nukentėjusiosios A. Ru., nuteistojo E. L. nurodyto liudytojo A. P., nekreipė dėmesio į aplinkybes paneigiančius G. K. parodymus. Taip pažeisti BPK 242 str. reikalavimai. Liudytojas V. M. nenurodė duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas turėjo buto raktus ir organizavo šią vagystę. Todėl apeliantas teigia, kad teismo išvados, dėl apelianto kaltės, padarytos remiantis spėliojimais, prielaidomis, nepašalinus prieštaravimų apie šio nusikaltimo aplinkybes ir pažeidžiant BPK 20 str. 3 d., 5 d., 301 str. l d. ir 305 str. l d. 2p. nuostatas. Teismas nepašalino prieštaringų duomenų apie S. M. nužudymo aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi suinteresuoto E. L. parodymais, neobjektyviai interpretavo kitų asmenų parodymus kaltinimo naudai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Nurodo, kad teismo medicinos ekspertizių aktų išvados yra prieštaringos, jose nurodytos skirtingos mirties priežastys, laikas, aplinkybės, sumušimo mechanizmas, neištirta nukentėjusiojo galimybė judėti po sumušimo. Teigia, kad teismo medicinos eksperto nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Teismas nepagrįstai posėdyje neapklausė liudytojų, kurie pirmieji matė nukentėjusiojo S. M. atvežimo ir iškėlimo iš taksi automobilio aplinkybes, laiką bei apie tai pranešė policijos pareigūnams. Apeliantas teigia, kad liudytojos B. B. parodymai, dėl S. M. nužudymo aplinkybių, nepatikimi. Teismas netiksliai ir neteisingai interpretavo liudytojų V. J. ir R. R. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Nurodo, kad liudytojas S. D. savo parodymuose teisme nurodė ne tokias aplinkybes, kurios surašytos nuosprendyje. Liudytojų M. P. , O. Č., G. L. parodymuose nėra apelianto kaltės įrodymų. Liudytojai O. Č., O. L. ir G. L. nurodė, kad įvykio dieną prie kavinės „Sodžius" nematė E. L. ir apelianto. Nors bylą tyręs prokuroras E. D. parodė, kad tyrimą atliko pagal procesinius reikalavimus ir nusistovėjusią darbo praktiką, tačiau apeliantas teigia, kad tyrimas atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teismas nepagrįstai vertino liudytojų I. J. ir D. J. parodymus, kaip suinteresuotų asmenų, šališkus ir neobjektyvius. Apeliantas teigia, kad būtent E. L. parodymai yra suinteresuoti. Apelianto kaltė dėl S. M. tyčinio nužudymo, grindžiama tik suinteresuoto asmens E. L. nenuosekliais, tarpusavyje prieštaringais parodymais. Nurodo, kad teismas šiam asmeniui buvo teigiamai šališkas, dėl ko jam skyrė labai švelnią bausmę. Nuosprendyje nurodyti asmenys, kaip apelianto bendrininkai, nepripažįsta kaltės ir nurodo aplinkybes, prie kurių negalima baudžiamoji atsakomybė. Teismas ir jų atžvilgiu buvo šališkas ir neobjektyvus. Todėl apeliantas teigia, kad teismas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymus konstitucinį principą. Apeliantas mano, kad jo asmens neigiamas vertinimas yra per daug sureikšmintas, dėl ko jam paskirta per griežta bausmė. Teismas, nagrinėdamas duomenis apie S. M. nužudymą, pažeidė BPK 20 str. 3 d. ir 5 d., 242 str., 301 str. l d., 305 str. 1d. 2p. nuostatas. Nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, suvaržę įstatymų garantuotas apelianto teises, sukliudę išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą-išteisinamąjį, nuosprendį. Todėl mano, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Nuteistasis Dm. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą apelianto atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., nuostatų, pažeidė BPK 6 ir 7 str. reikalavimus. Nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo kaltumo, paskirtos bausmės yra nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis neįtikinamas, nenuoseklus, kelia abejones dėl padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, suvaržė įstatymo garantuotas apelianto teises, kas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teigia, kad nėra įrodytas jo dalyvavimas inkriminuotose nusikaltimuose ir jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Svetimo turto vagystės ir tyčinio nužudymo nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytais bendrininkais jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus. Teismas šališkai palaikė tik kaltinimo poziciją, todėl nuosprendis nepagrįstai paremtas tik vieno nuteistojo E. L. parodymais. Teismas nepagrįstai atmetė jo ir kitų nuteistųjų prašymus bei skundus, ne visada leido susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, o dėl jo pateiktas pastabas nepagrįstai atmetė. Teigia, kad tokiu būdu pažeista jo teisė reikalauti, kad teismo dokumentai būtų surašomi nešališkai ir išsamiai. Prašymai nušalinti šališkus teisėjus nepagrįstai atmesti. Nurodo, kad pažeisti BPK 305 str. l d. reikalavimai, nes teismas nuosprendyje pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes perrašė iš kaltinamojo akto. Dėl vagystės iš ŽŪB „Karklynėlis", teismas nepagrįstai rėmėsi tik nuteistojo E. L. prisipažinimu, neteisingai padarė išvadą dėl apelianto siekimo išvengti atsakomybės, nemotyvavo ir nepagrindė savo išvadų, kodėl buvo atmesti apelianto parodymai. Nurodo, kad dėl S. M. tyčinio nužudymo teismas prieštaringai įvertino teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos ekspertas du kartus skirtingai nurodė galimas S. M. mirties aplinkybes. Nenurodytas tikslus mirties laikas, smūgių sudavimo skaičius, lokalizacija bei daiktas, kuriuo buvo tai padaryta, neištirta S. M. galimybė judėti po patirtų sužalojimų, nenustatyta visų sužalojimų, esančių ant S. M. kūno, kilmė. Teismas netinkamai tyrė ir nepagrindė nusikaltimo padarymo laiko ir vietos. Apeliantas nurodo, kad parke (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo nužudytas S. M. , yra lankoma miesto dalis ir įvykio dieną šiame parke vyko šventė, kurioje dalyvavo daug žmonių. Teismas nepagrįstai netyrė šių aplinkybių ir nekonstatuodamas jas atmetė. Teismas neapklausė visų liudytojų, kai kuriuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tik pagarsino, taip apribodamas apelianto teises. Teismas nepagrįstai rėmėsi prokuroro E. D. parodymais apie ikiteisminio tyrimo atlikimo eigą. Apeliantas teigia, kad šio liudytojo parodymai dėl nusikaltimo vietos, laiko, S. M. sužalojimo vietos pėdsakų ištyrimo, nusikaltimo įrankių suradimo yra neteisingi, procesiniai veiksmai atlikti neteisėtai, nes atpažinimas atliktas iš nuotraukų prie nuteistųjų nuotraukų padedant „varneles". Nenustatyta, kada buvo nulaužtas medis, kuris užfiksuotas pakartotinoje įvykio vietos apžiūroje. Apeliantas teigia, kad pagal S. M. sužalojimus, jų mąstą, teismo medicinos ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, E. L. parodymus dėl įvykdyto sumušimo, turėjo būti rastos ant S. M. kūno bei drabužių ne tik mikrodalelės, bet ir kitų sužalojimų pėdsakai. Teismas nepagrįstai rėmėsi S. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu buvo daromas psichologinis spaudimas. Nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojų D. J. ir I. J. parodymus, motyvuodamas, kad tai suinteresuotų asmenų parodymai. Ši išvada neteisinga, byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių minėtų dviejų liudytojų šališkumą ar suinteresuotumą. Apeliantas teigia, kad būtent nuteistasis E. L. yra suinteresuotas asmuo, kurio parodymai yra nenuoseklūs. Teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Nurodo, kad teismas perkvalifikavo nusikalstamas veikas, tačiau nemotyvavo ir nenurodė, kuria BK 3 str. dalimi grindžia šį sprendimą, ir tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu" nuostatas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, nors tai jam trukdė tinkamai gintis ir įgyvendinti kitas įstatymo suteiktas teises, bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.
Nukentėjusysis J.G. atsikirtime į nuteistojo G. K. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą apygardos teismo nuosprendį, kuriuo šiam nuteistajam paskirta teisinga bausmė. Nurodo, kad su šiuo nuteistuoju yra pažįstamas. G. K., žinodamas nukentėjusiojo amžių, sunkią sveikatos būklę ir materialinę padėtį, apvogė jį kelis kartus, o pinigus, gautus realizavus pagrobtą turtą, pragėrė kartu su bendrininkais. Nurodo, kad nuteistojo šeima nesantuokinė, G. K. įsidarbinti nesistengė, mažamečius vaikus skriaudė, pragerdamas vaikams valstybės skirtą pašalpą. Todėl teigia, kad dėl vaikų nereikia švelninti nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R.J. skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų T. S. ir P.J. skundai atmetami.
Apeliaciniuose skunduose nuteistųjų kaltė ginčijama tiek bylos faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo aspektu. Skunduose taip pat apeliuojama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos ir BPK pažeidimus, apeliantų nuomone, padarytus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą apygardos teisme.
Skunduose akcentuojamas teismo šališkumas bei rungimosi ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą – principų pažeidimas.
Be to, skunduose yra ir kitų nuorodų į Konstituciją bei BPK straipsnius, reglamentuojančius teisingumo vykdymą, teismų nepriklausomumą ir kitus kertinius baudžiamojo proceso principus. Šios nuorodos yra akivaizdžiai deklaratyvios ir todėl negali būti išnagrinėtos.
Kadangi nuteistieji apeliuoja į teismo šališkumą, rungimosi ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų pažeidimą, kolegija šiuos ir kitus skunduose nurodytus BPK pažeidimus aptaria pirmiausia, nes šių pažeidimų buvimo atveju nebūtų prasmės vertinti kitų skundų argumentų.
Apeliantai paminėtus pažeidimus sieja su jų prašymų atmetimu, netinkamu nušalinimo klausimo išsprendimu, pavėluotu teisiamojo posėdžio protokolo pateikimu susipažinti, didžiosios dalies pastabų dėl protokolo teisingumo atmetimu, išskirtinių sąlygų sudarymu E. L. .
Didžioji dalis šių apeliantų argumentų neatitinka tikrovės. Galima sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas galėjo išsamiau ištirti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tai turėjo padaryti apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą. Tačiau ši aplinkybė dar neduoda pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog visi nuteistieji pakankamai aktyviai dalyvavo procese. Jiems nebuvo suvaržytos teisės, numatytos BPK 22 str. 3 d. Pažymėtina ir tai, kad P.J. net nenurodo kokie jo prašymai neįdėti į bylą.
Nušalinimo klausimą apygardos teismas išsprendė nepažeisdamas BPK 59 str. reikalavimų.
BPK 261 str. 6 d. numatyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikė savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ar teismas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. Tai reiškia, kad susipažinimui turi būti pateiktas visas protokolas, o ne atskiros jo dalys, surašytos iki pertraukų byloje paskelbimo.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nuteistųjų pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir, nepažeisdamas BPK 261 str. 7 d. ir 8 d. numatytų reikalavimų, dalį jų patenkino, o dalį atmetė. Taigi, šis klausimas yra išspręstas. Kitaip vertinti jau paminėtas apeliantų pastabas kolegija neturi galimybės, o tuo pačiu neturi pagrindo teigti, jog dalies šių pastabų atmetimas gali būti vertinamas kaip teismo šališkumas.
Analogiškai vertintini ir teismo sprendimai atmesti pareikštus nušalinimus (b.l. 62-63, 219-220 t. 12). Šiose nutartyse taip pat aptartas ir apsaugos funkcijas atliekančių policijos pareigūnų vaidmuo posėdžių metu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad E. L. izoliavimas nuo kitų įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jo apsauga buvo būtini. Tai nėra kokių nors privilegijų nustatymas. Teisiamojo posėdžio protokole, kuris atspindi viso proceso teisme eigą, nėra duomenų, kad policijos darbuotojai patarinėjo E. L. kaip atsakyti į konkrečius klausimus.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip kaip pageidavo apeliantai arba panaudojo nuteistiesiems nepatinkančius išsireiškimus, nereiškia, jog šis teismas buvo šališkas.
Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodomi kiti BPK pažeidimai, susiję su nuosprendžio surašymu (BPK 301, 302, 303-305, 307 str.str.). Dalis nuorodų yra aiškiai deklaratyvios. Skunduose net nenurodoma kuo pasireiškia BPK 302, 303, 304, 307 str.str. pažeidimai.
Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, aprašomojoje nuosprendžio dalyje aiškia ir suprantama kalba išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė apeliantų bei liudytojų D. J., I.J. parodymus. Tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos BPK 385 str. 1 d. nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su apeliantams pareikštais kaltinimais nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1. punkte kaip tik pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte. Pažymėtina ir tai,
kad apeliantai niekada neteigė, kad pareikšti įtarimai ar kaltinimai jiems yra nesuprantami. Jų aktyvi gynybinė pozicija leidžia daryti priešingą išvadą. Tai reiškia, kad nuosprendis jiems taip pat yra suprantamas. Šią aplinkybę patvirtina ir apeliacinių skundų turinys.
Iš tiesų, dalies ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi apygardos teismas, buvo perskaityti teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas šiuos parodymus kaip įrodymų šaltinį, ištyrė tiesiogiai, t.y. nepažeisdamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principo. Tai pasakytina ir apie ikiteisminio tyrimo metu duotus D. Z. ir V.G. parodymus, kuriuos perskaitė apeliacinės instancijos teismas. Paminėti liudytojai buvo apklausti dar nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo institutui. Todėl BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatos šiuo atveju nėra pažeistos.
Apeliaciniuose skunduose, o ypač P.J. skunde, ginčijami be išimties visi įrodymai, kuriais apygardos teismas pagrindė nuteistųjų kaltę dėl S. M. tyčinio nužudymo.
Iš tiesų, apeliantai yra teisūs, teigdami, kad ekspertizių išvados ir eksperto paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme dėl S. M. mirties laiko, sužalojimų padarymo aplinkybių, galimybės atlikti aktyvius, valingus veiksmus buvo prieštaringi arba nepakankamai aiškūs. Šie pareiškimai ir neaiškumai pašalinti komisijinės teismo medicinos ekspertizės metu (b.l. 359-374 t. 15). Paminėtos ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, o jo išvados nekelia abejonių. Šios išvados dėl jau nurodytų aplinkybių iš esmės sutampa su E. L. parodymais. Komisijinės teismo medicinos ekspertizės akte konstatuojama, kad nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti apie valandą laiko, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad po jų padarymo S. M. galėjo atlikti valingus ir/ar nevalingus veiksmus. Tai galėjo tęstis dešimtimis minučių. Todėl šiuo požiūriu jokių prieštaravimų tarp ekspertų išvadų ir M.St., N. L. , K. R. bei E. L. parodymų nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. L. tik savo pirmoje apklausoje (b.l. 183-184 t. 3), kurioje jis dar neigė dalyvavęs nužudant S. M., nurodė, jog nukentėjusysis prie R. B. namo iš automobilio išlipo pats. Kitose apklausose ir apygardos teisme jis jau nuosekliai tvirtina, jog S. M. tuo metu jau gyvybės žymių nerodė. Ekspertas taip pat aiškiai ir motyvuotai atsakė į klausimą kodėl ant nukentėjusiojo rankų nerasta būdingų poveikiui pėdsakų.
Iš teismo medicinos ekspertizių išvadų seka, kad S. M. šonkaulių lūžiai yra išsidėstę kūno linijinio paviršiaus įvairiose projekcijose (o ne vienoje linijoje, kaip teigiama R.J. skunde). Iš to seka, kad ir šiuo atveju prieštaravimų E. L. parodymuose dėl sužalojimų padarymo mechanizmo nėra.
Iš E. L. parodymų patikrinimo vietoje ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolų (b.l. 15-16, 196-212 t. 3) matyti, jog nužudymo veika yra parko pakraštyje, laukymėje, kurioje be jokios abejonės masiniai renginiai nevyksta ir nevyko. Todėl teigti, kad parko centrinėje dalyje vykstant šventei, jo (parko) pakraštyje negalėjo būti mušamas žmogus, nėra pagrindo.
Priešingai nei teigiama R.J. skunde, E. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir medį, prie kurio buvo pririštas S. M. ir krūmus, iš kurių laužė pagalius, bei vietą, kurioje paliko nukentėjusįjį.
Iš E. L. parodymų matyti, kad S. M. buvo mušamas ilgą laiką. Pakankamai ilgą laiką jis dar prabuvo ant suoliuko gatvėje (duomenys neskelbtini). Tai seka iš liudytojų M. S., N. L. ir K. R. parodymų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad E. L. dar apie 1 val. 30 min. kažkur vežiojo sumuštą S. M.
Paminėtos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant alksnių ir lazdynų krūmynų yra ne šviežių laužimo žymių. Ar šios laužimo žymės šviežios ar padarytos daugiau nei prieš 6 mėnesius iš fotonuotraukų, o juo labiau šiuo metu, nustatyti nėra galimybės. Todėl kolegija remiasi protokole ir liudytojo E. D. parodymuose užfiksuotais teiginiais, jog laužimo žymės nėra šviežios.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta biologinė ekspertizė tam, kad surasti medžio daleles ant S. M. rūbų. Tačiau ekspertizės rezultatai buvo neigiami (b.l. 66-67 t. 3). Ekspertė savo apklausoje argumentuotai paaiškino, kad šių dalelių neradimas nereiškia, jog S. M. rūbai nekontaktavo su medžiu (b.l. 68 t. 3). Kolegijos nuomone, papildomai tirti šią aplinkybę šiuo metu nebėra prasmės.
Apeliantai yra neteisūs teigdami, kad jų kaltė dėl tyčinio S. M. nužudymo grindžiama tik E. L. parodymais ir teismo medicinos ekspertų išvadomis. Kaip jau minėta, kolegija neturi pagrindo abejoti E. L. parodymais. Patys apeliantai pripažįsta, kad su E. L. jie nebuvo bloguose santykiuose. Todėl juos apkalbėti E. L. neturėjo jokio pagrindo.
Apygardos teismas tinkamai įvertino ir liudytojų S.D. parodymus ir pagrįstai rėmėsi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad paminėtas liudytojas pirmas suteikė informaciją apie Dm. P. bei P.J. dalyvavimą S. M. nužudyme. Tokių duomenų policijos ir prokuratūros darbuotojai tuo metu dar nežinojo. Todėl atmetama bet kokia prielaida, kad šie parodymai yra gauti naudojant neteisėtus tyrimo metodus. Paminėti liudytojo parodymai (dėl nužudymo motyvo, jame dalyvavusių asmenų) iš esmės sutapo su vėliau duotais E. L. parodymais. S.D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojų O.Č., M. P., R.R. parodymai, iš kurių seka, jog S. M. rado ir pasisavino didelę sumą užsienio valiutos (44-45 tūkstančius JAV dolerių) ir prieš nužudymą jis (S. M.) bendravo su S.D. Šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad S. M. betarpiškai prieš nužudymą išvyko automobiliu su Dm. P. ir P.J. patvirtino liudytojas V. J., kurio parodymų kitaip interpretuoti negalima.
Iš tiesų nukentėjusiosios B.B. parodymai nėra informatyvūs. Jais nuosprendyje apeliantų kaltė dėl nužudymo nėra grindžiama.
Priešingai nei teigia apeliantai, G. L. ir O.L. nei patvirtino, nei paneigė, kad E. L. 2001 m. rugsėjo mėnesį pirmoje dienos pusėje prie ,,Sodžiaus“ kavinės buvo kartu su S. M. .
Byloje neginčijamai nustatyta, kad B. S. turėjo apie 45000 JAV dolerių. Ši aplinkybė yra svarbi, nustatant nužudymo motyvą. Tačiau šiuo atveju nėra reikalo papildomai aiškintis ar priežastys, dėl kurių B. S. nesikreipė į policiją, yra įtikinamos.
Iš byloje esančių parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolų ir fotolentelių prie šių protokolų (b.l. 135, 190-194 t. 3) matyti, kad šie procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant tuo metu galiojusio BPK 184-186 str.str. reikalavimų. Paminėtose fotolentelėse jokių atžymų prie fotonuotraukų nėra. Byloje nėra nustatyta, kas padarė atžymas pieštuku kitoje fotolentelėje (b.l. 175-180 t. 3). Tačiau aišku, kad ši fotolentelė parodymų atpažinti metu naudojama nebuvo.
Kolegija sutinka su nuosprendyje pateiktu liudytojų I.J. ir D. J. parodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Pažymėtina, kad ir pats P.J. nenurodo su kokiais kitais įrodymais sutampa šių liudytojų parodymai.
Nėra prasmės vertinti naivių ir neįtikinamų P.J. teiginių, esą E. L. pas R. S. ir N.N. nesislapstė, bet šiaip gyveno ir ilsėjosi arba atvyko pas nepažįstamus žmones, norėdamas padėti dirbti ūkio darbus.
Kolegija netiki liudytojo D.P. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad jis padėjo girtam E. L. įsodinti į automobilį taip pat girtą ir sužalotą S. M. Šie liudytojo parodymai prieštarauja ne tik E. L., bet ir liudytojų. K. R., N. L., kurių negalima įtarti suinteresuotumu bylos baigtimi, parodymams.
Tokiu būdu, byloje surinktų ir skundžiamame bei šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad nuteistieji R.J., T. S. , P.J. ir Dm. P. ir E. L. tyčia, sunkinančiomis aplinkybėmis nužudė S. M. .
P.J. ginčija ir savo kaltę ir dėl vagystės iš A.Ru. buto.
Iš tiesų, liudytojai A. O. ir A. Pe. nuteistojo kaltės dėl šios vagystės nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau šie liudytojai nepaneigia ir E. L. , kuris pats betarpiškai dalyvavo paminėtoje vagystėje parodymų. E. L. patvirtino, kad vagystės padarymą organizavo P.J., kuris nurodė, kad reikia imituoti įsilaužimą į šį butą. E. L. taip pat patvirtino, kad jis ir G. K. skambino telefonu įminėtą butą, norėdami įsitikinti ar jame nėra žmonių. Šią aplinkybę patvirtino A. O.
Iš E. L. parodymų seka, kad daiktus iš A.Ru. buto jis išnešė kartu su R. P., o G. K. tuo metu juos saugojo. Taigi, jokių prieštaravimų tarp E.L. ir ikiteisminio tyrimo metu duotų E. N.–B. parodymų nėra.
Apygardos teismas tinkamai įvertino ir liudytojo V. M. parodymus, iš kurių seka, kad raktus nuo A.Ru. buto jis perdavė arba A.Ru., arba P.J. Pačio P.J. parodymai apie jo pažintį su A.Ru. yra itin nenuoseklūs (b.l. 99 t. 1, b.l. 26, 37 t. 5).
Skirtingai nuo aptartos vagystės iš A.Ru. buto, vagystės iš L.Vi. buto atveju E. L. pats nedalyvavo paminėtoje vagystėje. Jam apie vagystę papasakojo G. K. , kuris neigia padaręs šį nusikaltimą ir apie tai pasakojęs E. L. . Savo kaltę neigia ir R.J. Iš buto pagrobti daiktai nerasti. Kolegija neabejoja E. L. parodymais, tačiau šiuo atveju jų aiškiai nepakanka, kad R.J. atžvilgiu būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, t. y. R.J. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
BPK 320 str. 5 d. pagrindu išteisinamasis nuosprendis dėl vagystės iš L. Vi. buto priimtinas ir G. K. bei E. L. atžvilgiu.
Kolegija sutinka su apygardos teismo išvadomis dėl vagystėje iš ŽŪB ,,Karklynėlis“ dalyvavusių asmenų rato ir jų kaltės, todėl šių išvadų nekartoja.
Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje painiai ir gremėzdiškai suformuluoti sprendimai dėl visų nuteistųjų veikų perkvalifikavimo ir jų nuteisimo. Tačiau iš nuosprendyje esančių motyvų seka, kad teismas taikė BK 3 str. 2 d. nuostatas ir veikas pagrįstai kvalifikavo pagal naująjį BK. Todėl šioje dalyje nuosprendį keisti nėra tikslinga. Laikytina, kad apeliantai ir kiti nuteistieji pripažinti kaltais už atitinkamas nusikalstamas veikas, numatytas 2000 m. BK.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 d., 327 str. 1 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl R.J. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., G. K. nuteisimo pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. ir E. L. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi. buto) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
R.J., pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi. buto), išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
G. K., pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi. buto), išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
E. L., pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi. buto), išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R.J., pagal BK 178 str. 2 d., ir G. K. , pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. Vi. buto), paskirtų bausmių subendrinimo su bausmėmis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas.
Galutines subendrintas bausmes R.J. ir G. K. palikti nepakeistas.
Šiaulių apygardos teismo 2004 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl Dm. P. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str.2 d (vagystė iš ŽŪB "Karklynėlis") ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistųjų T. S. ir P.J. apeliacinius skundus atmesti.