Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susitiko su T. išgerti alaus, Pramonės g., bare „Auksinė žuvis“. Jie sėdėjo, išgėrė, tada prie jo priėjo nukentėjusysis R. Š., kartu šventė iki ryto. Ryte keturiese nuvažiavo iki parduotuvės, esančios adresu Pramonės g. 44, ir ten žodis po žodžio kilo konfliktas, jis gavo smūgį į veidą ir gindamasis sudavė R. Š. porą smūgių atgal. Konfliktas įvyko dėl to, kad buvo išgėręs. Tą dieną buvo išgėręs gal 10 bokalų alaus, vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams įvykio metu. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam R. Š. ne mažiau nei 2 smūgių ranka į veidą. Nematė, kokia buvo nukentėjusiojo R. Š. reakcija į jam suduotus smūgius. Nežino, ar kas nors dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Su nukentėjusiojo R. Š. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų atlyginti 1000 Eur. Šiai dienai pragyvena iš tėvų. Atsiprašo nukentėjusiojo R. Š.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad prašo priteisti iš kaltinamojo N. S. 3000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro tai, kad nedirbo tris savaites, buvo visas mėlynas, buvo pridėtos jo nuotraukos. Jis dirba statybininku pagal verslo liudijimą. Medicinos įstaigose nesigydė, tačiau dabar reikia lyginti nosį, kuri blogai sugijo, sunku kvėpuoti. Dėl šio įvykio patyrė stresą, pirmą kartą buvo taip sumuštas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiojo R. Š. 2022 m. liepos 20 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 9.00 – 9.20 val. adresu Pramonės g. 44, Vilniuje, viešoje vietoje – stotelėje, sumušė iš matymo pažįstamas asmuo N. S. Dėl sužalojimų medikai nustatė įvairius kūno sužalojimus ir nosies kaulų lūžį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo ir pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. Š. parodė, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 8.00 val. kartu su pažįstamu D. T. nuėjo į parduotuvę–kavinę, adresu Pramonės g. 44, Vilniuje. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jautėsi jau visiškai pavargęs, nes nemiegojo visą naktį, nusprendė važiuoti namo. Norėdamas paskambinti savo sugyventinei, kad atvažiuotų ir jį paimtų, prie savęs nerado savo mobiliojo telefono. Taip pat pastebėjo, kad šalia jo nebuvo D. T. Apie 9.00-9.20 val. nusprendė važiuoti namo su autobusu. Laukiant atvažiuojančio autobuso stotelėje, esančioje Pramonės g. 44, Vilniuje, prie jo pradėjo kabinėtis iš matymo pažįstamas asmuo N. S., kuris atkakliai jam siūlė su juo susimušti. Atsisakė su N. S. muštis ir iš viso prie jo nelindo. Netikėtai pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę, o ją atgavo tik atsibudęs greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kai buvo gabenamas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje užsiuvo jam galvos žaizdą, suteikė kitą būtinąją pagalbą ir paleido namo. Ligoninėje diagnozavo nosies kaulo lūžį. Iki šiol dėl patirtų sužalojimų lankosi medicinos įstaigose ir gydosi. Jo sugyventinė A. Š. pasakojo, kad tą dieną, t. y. 2022 m. liepos 2 d. apie 9.30 val. buvo atvažiavusi automobiliu prie stotelės, esančios Pramonės g. 44, Vilniuje, ir matė, kaip jis gulėjo ant žemės be sąmonės, o N. S. sėdėjo ant jo ir jį mušė rankomis į galvą. A. Š. dar nutempė N. S. į šoną nuo jo, kad pastarasis nutrauktų jį mušti. Kadangi įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, tuo metu ir nosies kaulo lūžį, prašo pripažinti nukentėjusiuoju ir atlikti tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo. Sutinka nuvykti pas specialistus į teismo medicinos tarnybą, kurie nustatytų jo sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 24).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. Š. atpažino N. S. kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 2 d. apie 9.00 val., prie pastato, esančio Vilniuje, Pramonės g. 44, sumušė jį (b. l. 33-34).

2022 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta atvira vietovė, kurioje yra maršrutinio transporto „Pramonės“ stotelė ir parduotuvės pastatas, adresu Pramonės g. 44, Vilniuje. Parduotuvės pastatas yra vieno aukšto, mūrinis ir ant jo stogo prikabintas užrašas „Parduotuvė“. Šalia parduotuvės įėjimo/išėjimo durų įrengta stotelė su stogu. Stotelė yra mūrinė. Stotelė sublokuota su parduotuvės pastatu. Šalia mūrinės stotelės taip pat yra įrengta kita maršrutinio transporto sustojimo stotelė. Šalia matomas transporto priemonių apsisukimo žiedas, kuris yra asfaltuotas. Ant parduotuvės pastato ir prie stotelių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu kitų objektų ar pėdsakų, reikšmingų nusikalstamai veikai ištirti, rasta nebuvo. Įvykio vieta buvo nufotografuota (b. l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2297/2022 (01) R. Š. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies kaulų lūžiu, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, padaryti minėtas sritis paveikus buku kietu daiktų (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. 2022 m. liepos 2 d. 10.07 val. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai vertinant visumoje dėl nosies kaulų lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai, nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies kaulų lūžiu kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. Š. patiriant nustatytus sužalojimus galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 9.15 val. jai į mobilųjį ryšio telefoną paskambino sugyventinio R. Š. pažįstamas D. T. ir pasakė, jog bus muštynės. Paklausus, kokios muštynės, jis atsakė, kad R. nori sumušti ir pasakė, jog jis yra po tiltu. Susinervinusi pradėjo klausti, po kokiu tiltu, D. T. pasakė, kad nesuras ir turi užvažiuoti jį paimti iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis nurodys, kur yra R. Š. Netrukus susiruošė ir greitai atvažiavo pasiimti D. T. Jis įsėdo į automobilį, sakydamas, kad nepanikuotų, tarsi jau žinodamas, jog R. sumušė. Atsisėdęs į automobilį D. T. padavė sugyventinio R. Š. mobiliojo ryšio telefoną, paklausus, kam jis paėmė telefoną, atsakė, kad sugyventinis jo nepamestų. Tuomet nuvažiavo su juo prie Žalgirio parduotuvės, adresu Pramonės g. 44, Vilniuje, ir privažiavus prie minėtos vietos ji išbėgo iš automobilio, o D. T. rėkė, kad ji sustotų. Tuomet ji pamatė kraupų vaizdą, kad ant jos sugyventinio kūno, sulenkęs kelius, sėdėjo iš matymo pažįstamas vyras N. (pavardės nežino), kuris kumščiais mušė, talžė sugyventinį ir kažką pats sau kalbėjo. Sugyventinis R. Š. tuo metu jau buvo besąmonės, jo galva jai pakėlus tik svirduliavo, jis net akių neatvėrė, o veidas visas kruvinas buvo, matėsi, kad nosis sulaužyta, veidas visas mėlynėse. Ji nustūmė N. nuo jo, pradėjau rėkti, ginti savo sugyventinį, N. atsitraukė ir nuėjo pas D. T. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paprašydama T. mobilaus ryšio telefono, kurio šis nenorėjo duoti, kad būtų iškviesta policija, nes, pagal jį, čia nieko baisaus neatsitiko. Dėl ko jie susimušė, jai nežinoma (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. parodė, kad jo N. S. yra jo bičiulis, su kuriuo kartais bendrauja, vartoja alkoholį. R. Š. irgi pažįsta iš matymo, nes šis irgi gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 1 d. apie 23.00 val. su N. S. nuėjo į naktinę parduotuvę-barą, tikslaus adreso neatsimena, Pramonės g., Vilniuje, pavadinimas lyg tai „Auksinė žuvis“. Ten vartojo alkoholį, sutiko kompaniją pažįstamų, tarp kurių buvo R. Š., kitų jau neatsimena, jų nurodyti negali, nes jie keitėsi, vieni išeidavo, kiti ateidavo. Po to, apie 7.00 val., kartu su kompanija (toje kompanijoje buvo N., jis, R. ir kiti žmonės, kurių nurodyti negali, nes jau neatsimena), nuvažiavo dviem automobiliais į kitą kavinę, adresu Pramonės g., Vilniuje (kavinės pavadinimo ir tikslaus adreso nežino). Ten visi vėl gėrė. Po to R. dėl kažkokios smulkmenos (net nežino, dėl ko būtent) susipyko su N. R. pradėjo kabinėtis žodžiais prie N., vis lindo prie jo. Jis vis sakė, kad šie apsiramintų, nes nujautė, jog gali būti muštynės, nes abu jie buvo stipriai neblaivūs ir nesivaldė. Po to jis, R. ir N. išėjo į lauką prie kavinės parūkyti, ten buvo daug kitų rūkančių žmonių, bet kas būtent ten buvo, jau neatsimena, nurodyti negali. Jiems rūkant, tęsėsi žodinis konfliktas tarp R. ir N. Bandė juos raminti, nes nenorėjo, kad jie susimuštų. Po to R. pradėjo mosikuoti kumščiais prieš N. veidą, apie 5 kartus buvo užsimojęs ir taikėsi jam į veidą, bet smūgių nesudavė, nes jis atsistojo tarp jų ir trukdė R. suduoti smūgius, bet jis vis tiek norėjo suduoti N. ir vieną smūgį kumščiu jam į veidą visgi sudavė, tada jie pradėjo muštis. Kas, kiek ir į kokias vietas jie smūgiavo vienas kitam, jau neatsimena, pasakyti negali, be to, smūgius buvo sunku atskirti, nes jie buvo girti, vos stovėjo ant kojų, susikibo, suduodami vienas kitam daugybę smūgių į galvos, veido, viršutinę kūno dalį. Kad kažkas iš jų nugriūtų, nematė. Tada jis ir kažkokie kiti žmonės pradėjo juos skirti. Kai jie apsiramino ir išsiskyrė, jis su N. jau norėjo eiti namo, jis girdėjo, kad kažkokia jam nepažįstama moteris šaukė, jog iškvies policiją, visus pasodins ir kažką panašaus. Kas buvo ta moteris, kada ir iš kur ji ten atsirado, nežino. Jai pasakė, kad nereikia policijos, nes visi jau susitaikė ir apsiramino. Po to pamatė, kad prie kavinės privažiavo greitoji medicinos pagalba, bet arti nėjo, todėl nežino, kas ten vyko, ir su N. išėjo (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. (D. T.) parodė, kad 2022 m. liepos mėn. pradžioje (tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti liepos 2 d.), su R. Š. nuėjo į barą „Auksinė žuvelė“ Vilniuje, Pramonės g. (tikslaus adreso neatsimena). Ten sutiko dar daugiau pažįstamų (jų jau neatsimena, tik atsimena, kad tarp jų buvo jo su R. Š. pažįstamas, vardu N., vėliau sužinojo, kad jo pavardė S.). Jie visi ten vartojo alkoholį visą naktį, po to, paryčiais, kai baras jau užsidarė, su kompanija (kurioje su juo, kiek atsimena, buvo R. Š., N. ir kiti žmonės, kurių jau neatsimena) nuvažiavo į kitą barą, esantį Pramonės g. 44, Vilniuje (kas vežė, neatsimena, nes buvo labai neblaivus). Tam bare vėl vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų, kiek atsimena, nebuvo, visi normaliai bendravo. Po to R. Š. užmigo prie stalo, jis norėjo paskambinti jo draugei A. Š., kad ši atvažiuotų paimtų jį ir R. Š., bet pamatė, jog jo telefonas yra išsikrovęs. Tada paėmė R. Š. telefoną ir pamatė, kad jis irgi yra išsikrovęs. Tada išėjo parūkyti paėmęs R. Š. telefoną, kad niekas nepavogtų, kol jis miega. Rūkydamas lauke pamatė, kad į stotelę, kuri yra prie to baro, privažiavo autobusas, kuris važiavo pro jo namus. Nusprendė greit autobusu nuvažiuoti pas save namo, truputį pakrauti telefoną ir paskambinti A. Š. Įlipo į autobusą, nuvažiavo namo, ten truputį įkrovė savo telefoną (apie 10 min.) ir paskambino A., kad ši atvažiuotų pas jį ir po to jie nuvažiuos paimti R. Š. Ji greit atvažiavo ir jie nuvažiavo prie minėto baro Pramonės g. 44, Vilniuje. Ten A. pirma nubėgo į baro vidų, o jis ėjo neskubėdamas, rūkė. Po to A. išbėgo iš baro ir pasakė jam, kad R. ten nėra. Tada jis pats užėjo į tą barą, ten R. nebuvo, o A. buvo išbėgusi į lauką. Išgirdo, kad A. šaukia jam lauke. Jis išėjo iš baro, pamatė, kad A. rodo už to baro kampo, nuėjo ten ir pamatė, jog ten stovi svyruodamas R. Š., kurio veidas buvo kruvinas. Tuo pat metu pamatė, kad nuo R. Š. pradėjo bėgti N. su kažkokiu kitu vyro, kurio nepažįsta (to kito vyro visiškai neįsidėmėjo, atpažinti jo negalės), kitų žmonių ten nematė. Pradėjo bėgti jiems iš paskos, pasivijo, paklausė, kad atsitiko. Jie pradėjo aiškinti, iš ko suprato, kad R. pradėjo prie jų kabinėtis ir jie susimušė. Tada jis pasakė, kad jie bent prieitų prie R. ir jo žmonos pasikalbėti, išsiaiškinti. Jie tada priėjo prie A. ir kažką kalbėjosi, jis negirdėjo, apie ką jie kalbėjo, nes stovėjo nuošalyje ir rūkė. Po to privažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai išvežė R. Š., jo žmona A. važiavo iš paskos. Jis nematė pačių muštynių, nematė, kas ir kaip mušė R., jį pamatė tada, kai jo niekas nemušė. Apie muštynes sužinojo iš N. ir kito, su juo buvusio vyro (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis N. S. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nori parodyti, kad R. Š. pažįsta iš matymo. 2022 m. liepos 1 d. apie 23.00 val. su savo draugu T. Ž. nuėjo į naktinė parduotuvę-barą, tikslaus adreso neatsimena, Pramonės g., Vilniuje, pavadinimas lyg tai „Auksinė žuvis“. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, vardu R., po to į tą barą atvažiavo dar vienas jų iš matymo pažįstamas, vardu D., ir ten visi keturiese vartojo alkoholį. Apie 7.00 val. nusprendė nuvažiuoti į kitą kavinę, adresu Pramonės g. 44, Vilniuje, ten visi vėl išgėrė. Po to visi keturiese išėjo iš kavinės į lauką parūkyti. Ten jis susipyko su R. dėl kažkokios smulkmenos, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to jis nusisuko nuo R. ir kalbėjo su T. Ž., žiūrėdamas į šį pajuto smūgį į apatinį žandikaulį iš kairės pusės. Suprato, kad šį smūgį jam netikėtai sudavė R., nors iki to šiam nieko nedarė, nes jie tik konfliktavo žodžiu. Dėl to supyko ir sudavė du smūgius kumščiu R. į veidą, nežino, kur pataikė. Nuo jo smūgių R. nukrito ant žemės, o jis pajuto, kad kažkas papurškė dujų į veidą. Nematė, kas buvo toliau su R. po jo smūgių. Tada T. jį patraukė eiti ir su juo išėjo namo, kas toliau dėjosi prie tos kavinės, nežino. Šio konflikto metu, kiek atsimena, mušėsi tik jis su R. Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl padaryto labai gailisi (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo N. S. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis N. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Š. kartu vartojo alkoholį, šventė iki ryto. Ryte keturiese nuvažiavo iki parduotuvės, esančios adresu Pramonės g. 44, ir ten žodis po žodžio kilo konfliktas, jis gavo smūgį į veidą ir gindamasis sudavė R. Š. porą smūgių atgal. Konfliktas įvyko dėl to, kad buvo išgėręs. Tą dieną buvo išgėręs gal 10 bokalų alaus, vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams įvykio metu. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam R. Š. ne mažiau nei 2 smūgių ranka į veidą. Tokie kaltinamojo N. S. parodymai esminėse detalėse nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 112). Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo R. Š. parodymai ir protokolas-pareiškimas, liudytojų D. T., T. Ž., A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, policijos registro išrašas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad N. S. 2022 m. liepos 2 d. apie 9.00 val., prie pastato, esančio Vilniuje, Pramonės g. 44, asmeninio konflikto su R. Š. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių ranka į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose ir nosies kaulų lūžiu, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. Š. sveikatą.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo N. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam N. S. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo N. S. asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu asmeniu, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 137,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis N. S. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis R. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. Š. papildomai paaiškino, kad turtinę žalą sudaro tai, kad nedirbo tris savaites, buvo visas mėlynas, buvo pridėtos jo nuotraukos. Jis dirba statybininku pagal verslo liudijimą. Medicinos įstaigose nesigydė, tačiau dabar reikia lyginti nosį, ji blogai sugijo, sunku kvėpuoti. Dėl šio įvykio patyrė stresą, pirmą kartą buvo taip sumuštas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl turtinės žalos.

Teismas pažymi, kad pagal nukentėjusiojo apžiūrai pateiktus dokumentus matyti, kad jo darbinės pajamos yra pakankamai žymios, t. y. svyruoja nuo 2000 iki 5000 Eur už mėnesį. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes, nukentėjusysis objektyviai patyrė sveikatos sužalojimas ir dėl to buvo nedarbingas 3 savaites. Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis R. Š. siektų nepagrįstai praturtėti, jis negavo pajamų, kurių tikėjosi, būtent dėl nusikalstamų kaltinamojo N. S. veiksmų, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš N. S. priteistina nukentėjusiojo R. Š. naudai 3000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, nepatogumus, jo teigimu, negalėjo kelias savaites dirbti. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo N. S. veiksmų nukentėjusysis R. Š. patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams. Kita vertus, įvertintinas ir paties nukentėjusiojo elgesys kilusio konflikto metu, t. y. jis vartojo didelį kiekį alkoholio, išgertuvės tęsėsi iki ryto, be to, ir pats nukentėjusysis, kaip matyti iš liudytojų parodymų, buvo agresyvus kaltinamojo atžvilgiu. Taigi, teismas siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis N. S. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus). Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 700 Eur nukentėjusiajam R. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-238/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. S. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį ir priteisti iš N. S. nukentėjusiojo R. Š. naudai 3000 Eur turtinei žalai atlyginti, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.