- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-163-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00567-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 9.35pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo V. N. (V. N.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį 2 700 Eur dydžio bauda su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. N. nubaustas už tai, kad jis 2018-12-01, apie 11 val. 30 min. į LR Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, S. K. vairuojamu automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs kaip keleivis, veiksmu ir žodžiu deklaravęs, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, per valstybės sieną paslėpęs automobilio bagažinėje, paklode uždengtose keturiose dėžėse, sudėtose į juodus nepermatomus maišus, gabeno 2000 pakelių cigarečių, kurių vertė 6260 Eur, tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.
2. Spręsdamas dėl transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimo, apylinkės teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. K. paaiškino, kad jo pažįstamas V. savo daiktus pasidėjo į bagažinę, kai jis tuo metu sėdėjo už vairo ir nematė, kokius būtent daiktus pasidėjo. Kai muitinės darbuotojas paklausė ką jie veža, jis atidarė bagažinę ir pastebėjo dėžes, muitininkui jis pasakė, kad tai V. daiktai. Muitininkui paklausus jis pasakė, kad asmeniškai jis turi nedidelę tašę, kurioje veža diplomatinį paštą. Jis nežinojo ką vežė keleivis. Jo automobilis naudojamas tarnybiniais reikalais, jis priklauso jam. Iš byloje esančio daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad S. K. priklausančio automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 44000 Eur, o kontrabanda gabentų prekių bendra vertė – 6260 Eur, t. y. transporto priemonės vertė gerokai viršija kontrabanda gabentų prekių vertę. Taip pat teismas, vertindamas kontrabandos pavojingumą, pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. kontrabandinių prekių neslėpė specialiai tam įrengtose S. K. priklausančio automobilio vietose, kadangi prekės buvo rastos automobilio bagažinėje. Remiantis tuo kas išdėstyta, automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų, bet priešingai neproporcingai ir be pagrindo suvaržytų sąžiningo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.
3. Apeliaciniu skundu administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija – Vilniaus teritorinė muitinė (toliu – ir Institucija) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarimą dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės ir paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K., konfiskavimą.
3.1. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė administracinio poveikio priemonės – nekonfiskavo kontrabandos nusižengimo padarymo įrankio. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, kai byloje neginčytinai nustatyta, kad prekėms kontrabanda gabenti buvo tiesiogiai panaudotas automobilis, transporto priemonė besąlygiškai turi būti konfiskuota.
3.2. Teismas sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės motyvavo remdamasis išimtinai automobilio savininko parodymais bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinkta gynybine pozicija, nors administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad diplomatinio pašto automobilio savininkas negabeno, o gabeno cigaretes, apie kurias tikrai žinojo, nes jų kiekis labai didelis ir jos buvo pakrautos į automobilio bagažinę. Tai netiesiogiai patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, kad cigaretes būtų realizavęs Gariūnų turgavietėje Vilniaus mieste, kas reiškia, jog vairuotojas jį ten būtų vežęs. Taigi darytina išvada, kad nusižengimas buvo iš anksto suplanuotas ir atliktas tyčia, žinant automobilio savininkui.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi automobilis niekam nebuvo perleistas, kontrabandos daiktai buvo vežami automobiliu, kurį vairavo pats automobilio savininkas, nors jie ir priklausė kitam asmeniui.
3.4. Anot institucijos, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, transporto priemonės vertė šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, kuris turėtų būti vertinamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo aspektu. V. N. kontrabandos daiktus gabeno draugui priklausančiu automobiliu, žinodamas jo vertę ir turėdamas suvokti galimas kontrabandos gabenimo pasekmes.
3.5. Nors ANK nenumato bendrininkavimo, tačiau ANK 36 straipsnyje viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių nurodoma nusižengimo padarymas grupės asmenų ir ši ANK norma turėtų būti taikoma skiriant administracines nuobaudas, o ne kvalifikuojant administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai, institucijos nuomone, automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu privalėjo būti konfiskuotas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. prašo institucijos skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. V. N. teigimu, automobilio konfiskavimas yra neproporcinga administracinio poveikio priemonė. Pažymi, jog yra visiškai sumokėjęs skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą (administracinio nusižengimo byloje gautas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas Nr. FT19065C30ZH).
5. Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą suinteresuoto asmens S. K. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašo institucijos skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
6. Atstovo teigimu, automobilio savininkas S. K. apie gabenamą kontrabandą nežinojo ir negalėjo žinoti, ką patvirtino ir pats pažeidėjas. Visos aplinkybės buvo aiškiai išdėstytos teismo posėdžio metu, dėl ko teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
7. Institucija, anot S. K. atstovo, neteisingai interpretuoja administracinio nusižengimo bylos aplinkybes. Visų pirma, S. K. vežė V. N. kaip keleivį, kuris paprašė būti pavežtas iki Vilniaus, nedetalizuojant konkrečios galutinės vietos. Antra, S. K. nekontroliavo, kokius asmeninius daiktus veža pakeleivis bagažinėje, ką dėjo į bagažinę nematė, kadangi sėdėdamas mašinoje atidarė bagažinę, paspaudęs mašinoje esantį bagažinės atidarymo mygtuką. Tiek S. K., tiek V. N. patvirtino, kad V. N. planas nebuvo pagarsintas, pažeidėjas sakė, kad vežasi asmeninius daiktus ir nenurodė, kad veža ir planuoja parduoti turguje cigaretes. V. N. nurodė, kad planavo paprašyti S. K., kad jis nuvežtų iki Gariūnų turgavietės jau atvykus į Vilnių. Papildomai nurodė, kad tuo atveju, jei S. K. būtų nesutikęs, tai būtų pats sugalvojęs, kaip nuvykti į Gariūnų turgavietę. Taip pat S. K. ir V. N. teismo posėdžio metu labai aiškiai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pasienio postu. Pažymėjo, kad pareigūnams atsakinėjo kiekvienas apie savo turimus daiktus. Tai yra, S. K. atsakė į klausimą, ką vežasi su savimi - jis turėjo nedidelę vyrišką rankinę, kurioje nurodė, kad veža diplomatinį paštą. Nors apeliantas nurodo, kad S. K. nevežė pašto, nes nepateikė dokumentų, tačiau iš tiesų dokumentų pateikta nebuvo, nes tai buvo korespondencija, kuriai nereikėjo papildomų dokumentų kaip priedo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas pats nurodo, kad ANK nenumato bendrininkavimo, tačiau, ignoruodamas ši teisinį reglamentavimą, vis tiek vertina S. K. veiksmus kaip bendrininko ir prašo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.
9. Atsižvelgiant į analogiškas bylas teismų praktikoje, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisingas ir teisiškai pagrįstas, atitinkantis proporcingumo ir teisingumo principus, nuobaudos skyrimo pažeidėjui tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus teritorinės muitinės skundas atmestinas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas administracinio nusižengimo padarymas ir paskirta bausmė. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo nepaskyrimo klausimas, nes skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimu nebuvo konfiskuota transporto priemonė – automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, jog nekonfiskuodamas transporto priemonės apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą.
12. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Taigi įstatymų leidėjas suteikia diskrecinę teisę teismui spręsti, ar tikslinga skirti šią administracinio poveikio priemonę. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be apribojimų gali būti konfiskuojamas tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kuomet gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismų praktika, pagal kurią, nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-27-2014, 2AT-64-697/2015), galiojo iki to laiko, kol įstatymas nebuvo pakeistas papildant jį sąlygomis, ribojančiomis kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Pagal šiuo metu galiojantį ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).
15. Nepagrįstas institucijos apeliacinio skundo teiginys, jog nagrinėjamu atveju automobilis Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo būti konfiskuotas remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Minėtas automobilis niekam nebuvo perleistas, kontrabandos daiktai buvo vežami automobiliu, kurį vairavo pats automobilio savininkas S. K., nors jie ir priklausė kitam asmeniui (V. N.) , o ANK nenumato bendrininkavimo. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį dėl 2000 pakelių cigarečių gabenimo buvo surašytas tik V. N., nors, kaip minėta, jos aptiktos kitam asmeniui – S. K. – priklausančiame automobilyje, kurį vairavo automobilio savininkas S. K.. Muitinės pareigūnai S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė ir administracinėn atsakomybėn jo netraukė, nes patikėjo, kad jis nežinojo apie jo automobilyje paslėptas cigaretes. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime pateiktu aplinkybių, susijusių su S. K. nežinojimu, jog jo automobilyje yra kontrabanda gabenamos cigaretės, vertinimu. Tokia išvada yra grindžiama ne tik paties S. K. parodymais, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. parodymais, kuris parodė, kad S. K. mašinos bagažinę, į kurią jis sudėjo kontrabandines cigaretes, atidarė būdamas prie vairo, cigarečių dėžės buvo įdėtos į juodos spalvos nepermatomus maišus. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, nustačius, jog automobilio savininkas S. K. žinojo apie V. N. padarytą teisės pažeidimą, administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas abiems vyrams, važiavusiems automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-696/2017). Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau šioje byloje automobilis nei buvo perleistas pažeidėjui V. N., nei S. K. žinojo apie jos automobilyje gabenamą kontrabandą.
16. Byloje nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalis 1 punkte, o taip pat kituose punktuose nustatytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui, nėra pagrindo pasisakyti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo proporcingumo, kuris turėtų būti įvertintas, jeigu ANK nurodytas teisinis pagrindas konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą būtų nustatytas.
17. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.