- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1116-658/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- UAB „Transachema“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš šios kolegijos pirmininko – Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų – Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1116-658/2012 pagal ieškovo – UAB „Transachema“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-813/2011pagal ieškovo – UAB „Transachema“ ieškinį atsakovui - Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-10-13 įsakymo Nr. V-547, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos akto Nr. NSS-03/09, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 ir Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimo panaikinimo bei pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui UAB „Transachema“ dėl įpareigojimo ieškovui pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-10-13 įsakymą Nr. V-547 įvykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje keliami paprastojo ir kapitalinio geležinkelio kelio remonto, statybos leidimo būtinumo, savavalinės statybos padarinių šalinimo, bei teisės aktų, taikytinų ginčui spręsti, aiškinimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas – UAB „Transachema“ kreipėsi į Jonavos raj. apylinkės teismą prašydamas: 1. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-10-13 įsakymą Nr. V-547 „Dėl savavališkos statybos Jonalaukio k. Ruklos sen. Jonavos rajone padarinių pašalinimo“;
2. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos aktą Nr. NSS-03/09;
3. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 statybos sustabdymo aktą Nr. SS-03/09;
4. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimą. (b.l. 76-79, t.1).
Ieškininius reikalavimus ieškovas – UAB „Transachema“ grindė tuo, kad:
1. Geležinkelio privažiuojamuosius kelius 2006-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perėmė jau kelių remonto pabaigoje, todėl realiai neturėjo galimybės gauti reikalaujamą statybos leidimą;
2. Atliktas 1-ojo privažiuojamojo kelio, esančio tarpstotėje Gaižiūnai–Skaruliai, remontas buvo ne kapitalinis, o paprastasis, kuriam statybos leidimo gauti nereikia.
3. Nei Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-10-13 d. įsakyme, nei 2009-09-30 savavališkos statybos akte nenurodyti pažeidimai, už kurių padarymą taikyta kraštutinė priemonė – įpareigojimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pastatytus bėgius ir pabėgius ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
Atsakovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu (b.l. 133-136, t.1) prašė teismo įpareigoti ieškovą - UAB „Transachema“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Kauno apskrities viršininko 2009-10-13 d. įsakymu Nr. V-547 nustatytą reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pastatytus pabėgius ir bėgius 1-ojo pravažiuojamojo kelio tarpstotėje Gaižiūnai–Skaruliai, nuo 1 km 2PK iki 4 km, Jonavos r., Ruklos sen., Jonalaukio k., ir sutvarkyti statybvietę.
1. 2009-09-30 patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Transachema“ atliko ypatingo statinio – geležinkelio 1-ojo privažiuojamojo kelio – kapitalinio remonto darbus, t. y. pakeitė viršutinę kelio konstrukciją, bėgius ir pabėgius.
2. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės „Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai“ 9 punkto; Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 5 punkto; Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas šie darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikalingas statybos leidimas.
3. Ieškovas nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo neturėjo, todėl jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas, pareikalauta sustabdyti statybos darbus ir priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Šalies argumentai
4. 2010-07-02 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti, todėl Inspekcija dėl įpareigojimo įvykdyti reikalavimą kreipėsi į teismą su priešieškiniu (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies:
1. Panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-10-13 įsakymą Nr. V-547 „Dėl savavališkos statybos Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos raj. padarinių pašalinimo“;
2. Panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Jonavos skyriaus 2009-09-30 reikalavimą ir įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje Gaižiūnai–Skaruliai statybos leidimą kapitalinio remonto darbams;
3. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jei pareiga gauti statybos leidimą saistė pirminį nurodyto kelio savininką, o šis jos tinkamai neįvykdė, tai perdavus nuosavybės teisę į minėtą objektą, pareiga perėjo naujajam jo savininkui - ieškovui. Ieškovo kaltė dėl neįvykdytos pareigos gauti leidimą atliekant statybos darbus yra preziumuojama ir ši kaltumo prezumpcija byloje nepaneigta (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui taikytini neteisėtų veiksmų padariniai. Taip pat teismas nurodė, kad:
1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 622) nuostatos, reglamentuojančios statinio kapitalinį bei paprastąjį remontą, nėra taikomos susisiekimo komunikacijoms (geležinkelio keliams), tačiau kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų šių objektų kapitalinį ar paprastąjį remontą, nepriimta.
2. Atsižvelgdamas į tai, kad Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarkos, kurią nustato susisiekimo ministras, nebuvo, bei vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, teismas, įvertinęs geležinkelio kelio konstrukcinius ypatumus, laikančiosiomis konstrukcijomis šiuo atveju laikė ne tik pylimą (sankasą), ant kurio yra klojami bėgiai bei pabėgiai, bet ir pačius bėgius ir pabėgius, nes jų paskirtis taip pat yra laikyti apkrovas.
3. Teismas nustatė, kad remonto metu buvo keičiami bėgiai, pabėgiai bei atlikti žemės darbai: žvyro pagrindo (dangos) išardymas, nustumiant gruntą iki tam tikrų ribų, augalinio sluoksnio pašalinimas ir kt. Be to, pažymėjo, kad žemės sklypui, kuriame yra suremontuotas kelias, nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos.
4. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (lokalinė sąmata, techninis projektas), susiję su pirmine dokumentacija remonto darbams atlikti, patvirtina, jog tiek pirminis objekto savininkas, tiek vėliau ieškovas ketino atlikti kapitalinį remontą, kadangi dokumentuose minimas kapitalinis ginčo objekto remontas. Remdamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, teismas sprendė, kad atliekant ginčo objekto - geležinkelio kelio remontą buvo atliekami ir sankasos (pylimo) remonto darbai, o statybos leidimo nebuvo gauta, bei konstatavo, kad ieškovo atstovo paaiškinimai dėl atliktų darbų vertinimo paprastojo remonto prieštarauja įrodymų visumai. Ieškovo teismui pateiktą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raštą dėl remonto darbų kvalifikavimo teismas vertino kaip rašytinį įrodymą kitų byloje esančių įrodymų visumoje, o rašte esančios išvados nelaikė eksperto išvada, nes byloje ekspertizė nebuvo skirta. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog buvo atliekamas paprastasis geležinkelio kelio remontas ir nepaneigė kaltumo kaip civilinės atsakomybės požymio. Atlikti remonto darbai neturint statybos leidimo yra savavališka statyba, kurios padariniai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Įvertinęs tai, kad ypatingų aplinkos apsaugos, kultūros paveldo reikalavimų ar viešojo intereso ieškovas nepažeidė bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo pareikštą reikalavimą įpareigoti ieškovą jo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę pripažino neatitinkančiu proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų bei vertino kaip kraštutinio pobūdžio priemonę. Teismas pabrėžė, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra sprendžiamas teismo sprendimo priėmimo metu, todėl taikė sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės aktų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, nuostatas – ieškovui nustatė įpareigojimą per nustatytą terminą tinkamai parengti visą projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai. (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą esmė
Ieškovas UAB „Transachema“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos akto Nr. NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 panaikinimo bei dalyje, kuria ieškovas įpareigotas gauti I-o pravažiuojamojo kelio tarpstotėje Gaižiūnai-Skaruliai nuo 1-o km 2 PK iki 4 km, Jonalaukio k. Ruklos sen. Jonavos rajone, unikalus Nr. 4400-0624-7434, statybos leidimą kapitalinio remonto darbams, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos aktą Nr.NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo aktą Nr.SS-03/09.
Apeliantas nurodo, kad siekiant įvertinti Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimtų skundžiamų aktų teisėtumą, reikia nustatyti, ar ieškovui (apeliantui) nuosavybės teise priklausančiame geležinkelio privažiuojamajame kelyje buvo vykdomi kapitaliniai remonto darbai, kuriems statybos leidimas buvo privalomas ar statinio paprastasis remontas, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, netinkamai aiškino materialinės teisės normas (statybos įstatymą bei STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys") ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus byloje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Be to teigė, jog STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 4 punkte nurodyta, kad reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos, taikomos visiems statiniams, išskyrus inžinierinius tinklus ir susisiekimo konstrukcijas. Šis reglamentas, toje apimtyje, kuria reglamentuojamas paprastas ir kapitalinis remontai, darbams geležinkelių keliuose nėra taikomas. Šio reglamento 1 dalies 2 punkte, nustatyta, jog kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų (pagal kompetenciją) inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, technologinių įrenginių ir kt. normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų, kuriuose statybos darbai suskirstyti pagal statybos rūšis, sąrašas pateikiamas Reglamento 2 priede. Minėtame priede nėra nurodyti jokie geležinkelių keliams taikomi normatyviniai saugos ir paskirties dokumentai, kuriuose statybos darbai būtų suskirstyti pagal statybos rūšis. Nesant patvirtintų normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų geležinkelio keliams tarp šalių iškilo ginčas dėl geležinkelio kelio paprastojo ir kapitalinio remontų atribojimo. KAVA TPSVP skundžiamuose aktuose nurodė, jog kapitaliniu remontu laiko viršutinės kelio konstrukcijos, bėgių, pabėgių keitimą (2009-09-30 akto Nr. NSS-03/09 7 p. ir akto Nr. SS-03/09 3 p.), tačiau byloje pateikti dokumentai, įrodo priešingai ir pagrindžia apelianto (ieškovo) argumentus, jog geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija nėra laikančioji ir jos keitimas ar stiprinimas nėra laikomas kapitaliniu remontu. Taigi, šioje byloje nei apeliantas (ieškovas) nei atsakovas neginčija, jog atliekant darbus apeliantui (ieškovui) priklausančiame geležinkelio privažiuojamajame kelyje buvo keičiama viršutinė kelio konstrukcija: bėgiai ir pabėgiai. Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kas laikytina geležinkelio kelio laikančiąja konstrukcija, t. y., ar viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos: balasto, bėgių ir pabėgių keitimas laikytinas laikančiosios konstrukcijos keitimu ir, atitinkamai kvalifikuotinas kaip kapitalinis remontas.
Be to skunde aiškino, jog Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad Geležinkelio kelias - tai inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. Abi ginčo šalys sutiko, jog žemės sankasa - apatinė kelio dalis yra laikančioji kelio konstrukcija, ji perima riedmenų apkrovas ir atlaiko neigiamą aplinkos veiksnių poveikį. Ginčas šioje dalyje kilo tik dėl viršutinės kelio konstrukcijos paskirties: ar ji skirta atlaikyti apkrovas (atsakovo pozicija, kuriai nors ir nepateikdamas motyvų savo sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas ) ar tik perduoti apkrovas į sankasą jas paskirstant (apelianto (ieškovo) pozicija, kuri, jo nuomone buvo nepagrįstai atmesta pirmosios instancijos teismo). Taigi, pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją, viršutinę kelio konstrukciją laikė laikančiąja, o bėgių, pabėgių keitimą - kapitaliniu remontu. Savo išvadą teismas išimtinai grindė tuo, kad parengto remonto projekte ir sąmatoje buvo naudojamas žodis „kapitalinis". Tuo tarpu visiškai nemotyvuotai buvo atmesti apelianto (ieškovo) argumentai, jog toks pavadinimas nurodytas suklydus, todėl teismas turėtų analizuoti ir vertinti projekto turinį ir atliktus darbus. Apelianto nuomone, teismas sąmoningai nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu, neanalizavo projekto ir pagal jį atliktų darbų turinio.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas vertintinas kritiškai, tiek dėl projekto pavadinimo sureikšminimo šio projekto turinio bei faktinio darbų įgyvendinimo atžvilgiu, tiek ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė apelianto (ieškovo) pateiktą leistiną rašytinį įrodymą byloje - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros išvadą, jog apelianto (ieškovo) prašymu atlikus privažiuojamojo kelio techninės būklės įvertinimą buvo nustatyta, jog kelio ruože, kuriame buvo atlikti ginčo darbai, balastas ir pabėgiai buvo pakeisti 100 proc., o bėgiai 50 proc., todėl atliktų darbų negalima kvalifikuoti kaip kapitalinio remonto. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog projektuotojai suklydo pavadindami parengtą projektą kapitaliniu, kadangi atlikti darbai priskirtini paprastajam remontui. Teismas atmesdamas šį apelianto (ieškovo) pateiktą rašytinį įrodymą esminę reikšmę turinčiu faktu laikė aplinkybę, jog dėl šios išvados į universitetą apeliantas (ieškovas) kreipėsi tik prasidėjus ginčo procesui teisme, o ne prieš pradėdamas statybos darbus.
Teismas šioje byloje ėmėsi analizuoti ir, atitinkamai, įrodymus vertinti tik siekdamas nustatyti subjektyviąją pusę - apelianto (ieškovo) darbuotojų nuomonę dėl remonto darbų pavadinimo rengiant remonto darbų techninę užduotį ir projektą. Tokie teismo vertinimai visiškai nepagrįsti ir nesusiję su skundžiamų aktų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu. Šioje dalyje būtina nustatyti ne apelianto (ieškovo) „nuomonę"/"ketinimus" pradedant remonto darbus (subjektyvi apelianto (ieškovo) nuomonė/suklydimas/žinių ar laiko dokumentams rengti ir analizuoti trūkumas gali turėti reikšmę tik vertinant apelianto (ieškovo) civilinę atsakomybę, bet ne skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą), o objektyvius duomenis - t.y. ar vykdyti, o skundžiamu aktu sustabdyti, remonto darbai geležinkelio privažiuojamame kelyje yra paprastasis ar kapitalinis remontas. Netinkamai išaiškinęs teisės normas, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog „atsižvelgiant į geležinkelio kelio konstrukcijos ypatumus, laikančiomis konstrukcijomis šiuo atveju laikytinas ne tik pylimas sankasa), ant kurio yra klojami bėgiai bei pabėgiai, bet ir patys bėgiai ir pabėgiai, kadangi jų paskirtis taip pat yra laikyti apkrovas." Teismas nenurodė, kas yra „geležinkelio kelio konstrukcijos ypatumai", kurių pagrindų galima padaryti mokslininkų nuomonei, prieštaraujančias išvadas.
Taip pat apeliantas nurodė, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas skundžiamus aktus paliktų galioti, apeliantas (ieškovas) negalėtų tokio teismo sprendimo įvykdyti. Galiojantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenumato statybos leidimo išdavimo/gavimo kapitalinio remonto darbams. Tokiems darbams numatytas statybą leidžiantis dokumentas, nurodytas Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatose - t.y. rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio kapitalinio remonto projektui.
Atsakovas - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apeliacinį skundą prašė atmesti bei nurodė, kad jame keliami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta tokia apimtimi, kurioje buvo pareikšti ieškovo ieškinio bei atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti ir vertinti, kadangi nagrinėjant bylą Jonavos rajono apylinkės teisme ieškovas jų nenurodė.
Pagrindiniai apelianto argumentai, kuriais grindžiamas ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas yra tie, kad geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto metu pakeista geležinkelio konstrukcija (bėgiai, pabėgiai, balastas) nėra laikančioji, todėl atlikti darbai yra paprastojo remonto darbai, kurių atlikimui statybos leidimas neprivalomas. Inspekcija nesutinka su tokiais argumentais. Inspekcijos nuomone, atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams, kadangi buvo pakeisti susidėvėję bėgiai, pabėgiai ir skaldos balastas, taip pat buvo atlikti atitinkami žemės darbai, latakų įrengimo darbai, kurie yra nurodyti ieškovo pateiktose 2005-08-25 ir 2006-05-31 lokalinėse sąmatose. Tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3 str. 5 p. nustatyta, kad balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai įvardinti kaip viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija, neįvardinant ar tai yra laikančioji kelio konstrukcija, ar ne, nesudaro pagrindo teigti, kad tai nėra geležinkelio kelio laikančioji konstrukcija. Apeliantas kaip įstatyminį pagrindą, kuriuo remiantis geležinkelio kelio laikančiąja konstrukcija įvardina tik pylimą, sankasą ir žemės aikštelę nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo "Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 662 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" patvirtinimo" pakeitimo" projektą. Minėtas įsakymas dar nėra priimtas, todėl remtis dar negaliojančio teisės akto nuostatomis negalima. Taigi, apelianto ginčijamame savavališkos statybos akte ir statybos sustabdymo akte nurodyti savavališkai atlikti geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 remonto darbai teisingai kvalifikuoti kaip kapitalinio remonto darbai.
Be to remonto metu buvo atlikti ir žemės darbai, kurių atlikimui privalomas statybos leidimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. Dl-629, 4.1. p., žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami gavus statinio statybos leidimą (atskiras leidimas žemės darbams vykdyti neišduodamas). Vadovaujantis Specialiųjų ir žemės naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), 8 punktu, prie geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių yra nustatoma geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atlikti remonto darbai neturint statybos leidimo yra savavališka statyba, kurios padariniai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo Inspekcija nurodė, jog teismas vertino pateikto projekto ir sąmatų turinį, iš kurių nustatė, jog buvo atlikti tam tikri pylimo (sankasos) darbai, konkrečiai įvardindamas darbus ir sąmatas, kuriose tokie darbai buvo nurodyti. Tai, jog buvo stiprinama ir keičiama Geležinkelio privažiuojamojo kelio Nr. 1 laikančioji konstrukcija teismo pagrįstai buvo nustatyta visapusiškai ištyrus ir įvertinus teismui pateikto projekto ir sąmatų turinį, ir pagrįstai laikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros raštą eiliniu rašytiniu įrodymu kitų byloje esančių įrodymų visumoje, ir rašte nurodytą išvadą pagrįstai laikė tik mokslininko nuomone, o ne eksperto išvada, kadangi ekspertizė byloje CPK 212 str. nustatyta tvarka nebuvo skirta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėdamas apeliacinį skundą, teismas pasisako dėl apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamų faktinių aplinkybių bei teisės normų taikymo ir aiškinimo sekančiai:
4.1. Dėl apelianto (ieškovo) atlikto geležinkelio privažiuojamojo kelio remonto pobūdžio ir statybos leidimo tokiems darbams atlikti reikalingumo pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas nustatyta, kad Kauno apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Jonavos rajono vyriausiasis specialistas H. L., dalyvaujant liudytojams konstatavo apeliantą (ieškovą) – UAB „Transachema“ savavališkai vykdant statybos darbus 1-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotyje Gaižiūnai – Skaruliai nuo 1 km 2PK iki 4 km. Jonalaukio kaime, Ruklos seniūnijoje, Jonavos rajone, o būtent – atlieka ypatingo statinio kapitalinį remontą neturėdamas tam išduoto statybos leidimo. Vertinant apelianto (ieškovo) atliktus remonto darbus konstatuota, kad yra pakeista privažiuojamojo kelio, kurio ilgis - 2,8 km, plotis – 5,5 m, viršutinė kelio konstrukcija, bėgiai ir pabėgiai (T. 1, b. l. 13-14). Tą pačią dieną surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. SS-03/09 ir pareikalauta sustabdyti bet kokius statybos darbus iki pateikus prašymą bus duotas leidimas tokius darbus tęsti; taip pat surašytas reikalavimas savavališkai įrengtą privažiuojamąjį kelią atstatyti į padėtį, buvusią iki pradedant remonto darbus, ir sutvarkyti statybvietę (T. 1, b. l. 18). Kauno apskrities viršininko 2009-10-13 įsakymu Nr. V-547 „Dėl savavališkos statybos Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r. padarinių pašalinimo“ iš apelianto (ieškovo) – UAB „Transachema“ buvo pareikalauta jo lėšomis iki 2010-07-01 pašalinti savavališką statybą ir sutvarkyti statybvietę. 2010-07-02 konstatuota, kad įsakymas neįvykdytas, savavališkai pastatyti statiniai nepašalinti.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, jog esminis klausimas šioje byloje nustatyti ir pasisakyti dėl apelianto (ieškovo) atliktų remonto darbų kvalifikavimo, t. y. ar apeliantas (ieškovas) atliko paprastąjį remontą, kurio atlikimui leidimo gauti nereikėjo, ar kapitalinį, kurio atlikimas neturint leidimo vertintinas kaip savavališka statyba.
STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatyta, jog statinio statybos rūšys yra šios: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas, kuris gali būti paprastasis ir kapitalinis remontas bei statinio griovimas.
STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 12-13 punktų nuostatos apibrėžia esminius kriterijus, leidžiančius atriboti paprastąjį remontą (kai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas) nuo kapitalinio remonto (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas): statinio paprastojo remonto tikslas - iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo arba jas pagerinti.
Pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui - šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Tuo tarpu statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Tačiau STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 4 punkte yra pažymėta, kad šio reglamento VI, VII ir VIII skyrių nuostatos taikomos visiems statiniams, išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo konstrukcijas. Vadinasi, reglamento nuostatos, susijusios su paprastuoju ir kapitaliniu remontu, remonto darbams, atliekamiems geležinkelių keliuose, nėra taikomos.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (priešingai nei tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme) jau galioja Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 ir pakeisto aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006, nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioję pakeitimai, pagal kuriuos nustatytas Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas (Reglamento 3 priedas). Šiame apraše pateiktoje geležinkelio statinio kapitalinio remonto apibrėžtyje nustatyta, kad tokiu remontu laikomas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 6 punktas). Geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija ar atskiri jos elementai, pavyzdžiui, balastas, pabėgiai, bėgiai ir kt., nepriskirtini prie geležinkelio statinių laikančiųjų konstrukcijų, o jų pakeitimas laikomas geležinkelio kelio paprastuoju remontu (Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašo 7.1 punktas).
Bendrasis teisės normų aktų galiojimo laiko atžvilgiu principas skelbia, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas netaikomas ankstesniems juridiniams faktams – lex retro non agit, tačiau nagrinėjamu atveju susiduriama su situacija, kuri vertintina kaip teisės spraga – lacuna legis, kurioje teisės normų taikymo laiko atžvilgiu principų įgyvendinimas susijęs su tam tikra specifika. Nors privatinės (civilinės) teisės srityje principas lex retro non agit, priešingai nei viešosios teisės šakose – baudžiamojoje ir administracinėje srityje, nėra absoliutus, tačiau teisės akto, veikiančio atgaline tvarka, priėmimas yra galimas, jei taip nurodoma pačiame teisės akte ir jei jame nustatytas teisinis reguliavimas nepablogintų teisės subjektų teisinės padėties. Tiesa, tokiais atvejais privalu atsižvelgti ir į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį, kitos šalies padėtis gali ne pagerėti, o pablogėti.
Nagrinėjamoje byloje iki ginčo teisinių santykių atsiradimo galioję įstatymai (Statybos įstatymas ir Geležinkelių transporto kodeksas) nepateikė atsakymo į klausimą, kaip turi būti teisiškai kvalifikuojamas geležinkelio kelio remontas, kai yra keičiami bėgiai, pabėgiai ir balasto sluoksnis. Vadinasi, tokio teisinio reglamentavimo nebuvimas yra laikytinas teisės spraga – lacuna legis. Pirmosios instancijos teismas šią teisės spragos situaciją sprendė taikydamas įstatymo analogiją, svarstydamas klausimą, kas geležinkelio keliuose yra laikoma laikančiąja konstrukcija, kurios keitimas pripažintinas kapitaliniu remontu. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisinio reguliavimo spraga kompetentingos institucijos buvo užpildyta, atitinkamai šiuo atveju aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006 pakeitus STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (patvirtinus Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašą; Reglamento 3 priedas). Kolegija daro išvadą, jo naujai nustatytas teisinis reglamentavimas ginčo teisiniams santykiams gali būti taikomas retrospektyviai dėl sekančių aplinkybių: a) nors pačiame teisės akte (Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-1006 padarytuose STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ pakeitimuose) nenurodyta, kad pakeitimai taikomi atgaline tvarka, tačiau nenustatytas ir tokio taikymo laiko atžvilgiu draudimas; b) bylą nagrinėjant kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog ši teisės norma turi būti taikoma sprendžiant ginčą, o kasacinės instancijos teismo išaiškinimai byloje yra privalomi iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 362 str. 2 d.); c) šiuo atveju reikia vadovautis privatinėje teisėje galiojančiu principu, jog tai, kas tiesiogiai, kategoriškai neuždrausta, yra leidžiama (Quod lege non prohibitum, licitum est); d) naujasis teisinis reguliavimas, kuriuo užpildoma teisės spraga, nepablogina dalyvaujančių byloje asmenų teisinės padėties, - todėl teisės spragą užpildžiusi teisės norma gali būti taikoma. Analizuojant STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas“ 6 punktą matyti, jog geležinkelio statinio kapitalinis remontas – laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir kt. Geležinkelio statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti geležinkelio statinio laikančiąsias konstrukcijas. Tuo tarpu paprastojo remonto vienas iš tikslų yra pakeisti geležinkelio kelio viršutinę konstrukciją ar atskirus jos elementus (pvz., balastą, pabėgius, bėgius ir kt.) (STR 1.01.08:2002 3 priedo 7.1 punktas). Būtent tokius remonto darbus pirmosios instancijos teismas pripažino atlikus apeliantą (ieškovą) – atliekant remontą buvo pakeista privažiuojamojo kelio, kurio ilgis - 2,8 km, plotis – 5,5 m, viršutinė kelio konstrukcija, bėgiai ir pabėgiai (T. 1, b. l. 13-14). Vadinasi, STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas“ nuostatų prasme atsakovo atliktas remontas vertintinas kaip paprastasis, kuriam statybos leidimas yra nereikalingas.
4.2. Dėl statybos leidimo apelianto (ieškovo) atliktiems darbams reikalingumo pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“
Pirmosios instancijos teismas apelianto (ieškovo) atliktus darbus kaip savavališką statybą kvalifikavo inter alia remdamasis ir tuo, jog darbai buvo atliekami teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios naudojimosi sąlygos, todėl pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 4.1 punktą atliekant minėtus darbus yra reikalingas statinio statybos leidimas arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime daroma išvada, jog negalima sutikti su ieškovo teisme išdėstyta pozicija, kad jokie pylimo, t. y., sankasos, ant kurios yra pakloti pabėgiai ir bėgiai, remonto darbai atlikti nebuvo, todėl jokie žemės darbai, kuriems atlikti taip pat yra reikalingas statybos leidimas, atlikti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, yra priešingai, remiantis byloje surinktais įrodymais, o taip pat ir pačių ieškovo atstovų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog tam tikri pylimo (sankasos) darbai buvo atlikti. Remiantis civilinėje byloje esančių lokalinių sąmatų nuorašais (T. 1, b. l. 29-30, 33-35) nustatyta, kad atliekant nurodyto geležinkelio privažiuojamojo remonto darbus taip pat buvo atlikti ir šie žemės darbai: žvyro pagrindo (dangos) išardymas nustumiant gruntą iki tam tikrų ribų. Be to, 2006-05-31 lokalinėje sąmatoje konkrečiai nurodyta, jog numatomi atlikti šie žemės darbai: augalinio sluoksnio pašalinimas, esamo grunto nupjovimas, jo transportavimas ir iškrovimas, drenuojančio grunto kasimas ir lyginimas, drenuojančio grunto iškrovimas, sankasos lyginimas grunto sluoksnio sutankinimas, esamo griovio įgilinimas bei šlaitų sutvirtinimas. Be šių konkrečiai nurodytų žemės darbų taip pat buvo atlikti latakų išardymo bei įrengimo darbai, kuriuos atliekant taip pat turėjo būti atliekami žemės darbai, t.y. konkrečiai griovių kasimas ir užpylimas bei kt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laikė, jog atliekant ginčo objektu esančio geležinkelio kelio remonto darbus buvo atliekami ir sankasos (pylimo) remonto darbai, o statybos leidimo nei ieškovas, nei pirminis geležinkelio kelio savininkas Akcinė bendrovė „Achema“ atlikdamas remonto darbus nebuvo gavęs.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 2 punktą, kuriame apibrėžta šio reglamento taikymo sritis, reglamentas yra privalomas statant naujus, taip pat rekonstruojant, kapitaliai remontuojant ar griaunant esamus statinius, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kadangi apeliacinės instancijos teismo kolegija priėjo išvados, jog STR 1.01.08:2002 3 priedo „Geležinkelio statinių statybos rūšių aprašas“ nuostatų prasme atsakovo atliktas remontas vertintinas kaip paprastasis, o ne kaip kapitalinis, vadinasi ir STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ atliekant tokio pobūdžio remonto darbus yra neprivalomas ir netaikomas. Tokiu būdu, apelianto (atsakovo) atliktus darbus kvalifikuoti kaip savavališką statybą nėra pagrindo ir remianti STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo kolegijos motyvus, kuriais remdamasi kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo apelianto (ieškovo) atliktus darbus kvalifikuoti kai neteisėtą statybą, pripažintina, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra tenkintini ne iš dalies, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas, o pilna apimtimi. Todėl priimtas sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 259-270 str., kolegija
n u ta r i a:
apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-813/2011 panaikinant jo dalį, kuria atmesti apelianto (ieškovo) – UAB „Transachema“ ieškinio reikalavimai dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos Nr. NSS-03/09 ir 2009-09-30 statybos sustabdymo akto Nr. SS-03/09 panaikinimo ir apeliantas (ieškovas) įpareigotas gauti I-ojo privažiuojamojo kelio tarpstotėje Gaižiūnai-Skaruliai nuo 1-o km 2PK iki 4 km, Jonalaukio k. Ruklos sen. Jonavos rajone, unikalus Nr. 4400-0624-7434, statybos leidimą (kapitalinio remonto darbams). Šioje dalyje ieškinį patenkinti:
panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-30 savavališkos statybos aktą Nr. NSS-03/09 bei 2009-09-30 statybos sustabdymo aktą Nr. SS-03/09.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.