Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir nubaustas trijų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu su automobilio Audi Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., už tai, kad jis 2012 m. gegužės 27 d. 16:50 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį Audi Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėto pažeidimo apeliantas nepadarė. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik vieno liudytojo – G. T. parodymais, kuris surašė E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už minėtą administracinį teisės pažeidimą. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė tik į tuos G. T. parodymus, kurie patvirtina faktą, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pažymima, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad automobilis, kurį neva vairavo E. S., stovėjo, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Taigi, matyti, kad E. S. neva daromą administracinį teisės pažeidimą, stebėjo keli policijos pareigūnai, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jie nebuvo apklausti.

Pabrėžiama, kad E. S. įvykio metu vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra morfino, dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas privalėjo į teismo posėdį iškviesti specialistą, kuris nustatytų, ar iš tiesų nurodytų vaistų sudėtyje yra morfino ir, ar dėl to galėjo apelianto šlapime būti morfino pėdsakų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma aplinkybė, kad apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta teisėtam konfiskuoto automobilio Audi Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui A. V.. Pažymima, kad E. S. automobiliu naudojosi savininkui nežinant, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvai dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįsti.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas E. S. skyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su apelianto darbu, todėl atėmus šią teisę administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. prarastų ir vienintelį pragyvenimo šaltinį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. Šiame straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu E. S. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, nurodydamas, kad transporto priemonės jis nevairavo ir, kad administracinės nuobaudos, paskirtos už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymą, galiojimas jau yra pasibaigęs.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vilniaus apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog E. S. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta, o E. S. versija, neva jis įvykio metu automobilio Audi Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: 2012 m. gegužės 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio patrulio G. T. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 5), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b. l. 22).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. automobilio nevairavo, tačiau ši apelianto nurodoma aplinkybė prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Oro uosto poskyrio patrulio G. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam privažiavus prie automobilio Audi Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje buvo E. S., kuris, paprašytas pateikti dokumentus, pateikė tiek savo vairuotojo pažymėjimą, tiek automobilio dokumentus. Iš apelianto pasiaiškinimo (b. l. 2), pateikto surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad vairavimo fakto E. S. neginčijo, tiesiog nurodė, kad stovint aikštelėje prie jo privažiavo policijos pareigūnas ir įtarė jį apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas teigė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. Č. nurodė, kad minėtą automobilį iš Prienų į Vilnių tikrai vairavo jis, tačiau, paskambinus jo draugei, jis susitarė su ja susitikti, todėl aikštelėje paliko E. S. ir M. K. Č. G. su minėtu automobiliu ir pats išėjo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad A. Č. negalėjo vairuoti automobilio, kai jis buvo sustabdytas, nes jo tuo metu automobilyje nebuvo.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą liudytojui I. K. nedalyvaujant. Apelianto teigimu, šio liudytojo parodymai yra itin svarbūs siekiant nustatyti tiesą byloje, kadangi jis buvo su E. S. automobilyje, kai jį sustabdė policijos pareigūnai.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 276 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Iš šios nuostatos matyti, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra suteikta teisė apklausti, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimui reikšmės turinčius asmenis, kurių parodymai byloje galėtų padėti atskleisti objektyvią tiesą. Tačiau, iš šios nuostatos taip pat matyti, kad teismas nėra įpareigotas apklausti visus asmenis, kurių parodymai, šalių nuomone, gali būti svarbūs. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas I. K. informavo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau, iš liudytojo negavus jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo, E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Be to, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių E. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

Kritiškai vertinamas ir apelianto teiginys, kad administracinės nuobaudos, paskirtos E. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, galiojimas jau yra pasibaigęs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 36 str., jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje pateiktos pažymos apie E. S. baustumą matyti, kad 2011 m. balandžio12 d. E. S. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubaustas 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dvylikai mėnesių, tačiau duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, todėl, remiantis vieningai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriam pritaria ir apygardų teismai, praktika, kad administracinė nuobauda galioja dar metus po visiško jos įvykdymo, įskaitant ir baudos sumokėjimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.