- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-50-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00435-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties dėl atsakovo N. B. priešieškinio ieškovei V. B. dėl turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-106-1086/2020 pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2019-06-11 buvo gautas ieškovės V. B. ieškinys atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų.
2. 2020-11-11 pirmosios instancijos teisme taip pat buvo gautas atsakovo N. B. priešieškinis ieškovei V. B. dėl turto padalijimo ir kitų susijusių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui N. B. terminą iki 2020-11-30 sumokėti trūkstamą 147 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš pateikto priešieškinio reikalavimų nustatyta, jog atsakovas prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą 33500 Eur vertės, kilnojamojo registruotino turto 1300 Eur vertės, kitus kilnojamuosius daiktus 2000 Eur vertės, t. y. pareiškė turtinius reikalavimus, kurių viso bendra suma yra 36800 Eur, nors atsakovas priešieškinio sumą nurodė 26947,16 Eur. Šiuo atveju, už priešieškinio turtinius reikalavimus mokėtinas 777 Eur ((900 Eur + 2 proc. nuo 30000 Eur sumos viršijančio skirtumo 6800 Eur (36800 Eur – 30000 Eur), t. y. 136 Eur) = 1036 Eur x 25 proc.). Viso pagal priešieškinio reikalavimus mokėtinas 777 Eur žyminis mokestis. Tačiau atsakovas, pateikdamas teismui priešieškinį, pridėjo įrodymą, jog sumokėjo 630 Eur žyminį mokestį, nors priešieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog mokėtinas žyminis mokestis yra 606 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, todėl atsakovas įpareigotinas per teismo nustatytą laikotarpį, sumokėti trūkstamą 147 Eur (777 Eur – 630 Eur) žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas N. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turtinių priešieškinio reikalavimų sumą bei atitinkamai žyminio mokesčio dydį.
6.2. Pabrėžia, jog žyminis mokestis, dalijant santuokoje įgytą turtą, turi būti skaičiuojamas nuo atsakovui prašomo priteisti turto rinkos vertės ir iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos skirtumo, kadangi kompensaciją atsakovas prašo priteisti ne sau, o ieškovei.
6.3. Šiuo atveju asmeninėn nuosavybėn natūra prašomo priteisti nekilnojamojo turto vertė yra 33500 Eur, kilnojamojo registruoto turto vertė – 1300 Eur, o kilnojamųjų daiktų – 2000 Eur (viso 36800 Eur). Be to, ieškovei prašomos priteisti piniginės kompensacijos suma yra 13175,61 Eur už ieškovei tenkančią mažesnę nei ½ jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalį. Tai patvirtina, kad turto, kurį ieškovas prašo priteisti savo nuosavybėn vertė sumažinama kitai šaliai mokėtinos kompensacijos suma už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, todėl priešieškiniu prašoma priteisti turtinių reikalavimų suma, dalijant santuokoje įgytą turtą, realiai yra 23 624,39 Eur (36 800 EUR - 13175,61 Eur).
6.4. Be to, priešieškinio reikalavimų apmokestinamų žyminiu mokesčiu 26 947,16 Eur sumą sudaro: reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (1/2 dalijamo turto vertė) – 23624,39 Eur; reikalavimas dėl graižtvinio šautuvo pripažinimo asmenine nuosavybe – 1000 Eur; alternatyvus priešieškinio reikalavimas dėl „3 asmenų turto“ padalijimo natūra (1/2 turto vertė) - 1950 Eur; alternatyvus priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo kadastro darbų, geodezinės nuotraukos, statinių kadastrinių matavimų ir jų registracijos ½ dalies išlaidų kompensavimo - 372,77 Eur. Taigi už reiškiamą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 606 Eur.
6.5. Papildomai pažymi, jog pirma buvo sumokėtas žyminis mokestis, o tik vėliau patikslinta materialinių reikalavimų apimtis, todėl sumokėto žyminio mokesčio suma yra ne 606 Eur, o 630 Eur. Tačiau tai bus tikslinama nagrinėjant bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė atsakovo pateikto priešieškinio sumą bei už jį mokėtiną žyminį mokestį. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog bendra atsakovo pareikštų turtinių reikalavimų suma yra 36800 Eur, kurią sudaro 33500 Eur vertės nekilnojamasis turtas, 1300 Eur registruotas kilnojamasis turtas bei 2000 Eur vertės kilnojamieji daiktai. Atskiruoju skundu atsakovas tvirtina, kad priešieškinio suma yra 26947,16 Eur (23624,39 Eur ½ dalijamo turto vertė, 1000 Eur reikalavimas dėl šautuvo, 1950 Eur alternatyvus reikalavimas dėl 3 asmenų turto padalijimo bei 372,77 Eur registracijos išlaidų kompensavimas) dėl ko jis neturi pareigos mokėti pirmosios instancijos teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies.
9. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis.
12. Tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.
13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir/ar reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta pirmiau, atsakovas prašo priteisti jam nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 33500 Eur, kilnojamąjį registruotą turtą, kurio vertė – 1300 Eur, o taip pat daiktus, kurių vertė yra 2000 Eur (iš viso 36800 Eur). Be to, atsakovas prašo priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją, kurios dydis yra 13175,61 Eur, už ieškovei tenkančią mažesnę, nei ½, turto dalį.
15. Taigi atsakovas prašo priteisti jai turto už 23624,39 Eur (36800 Eur – 13175,61 Eur) sumą, todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad priešieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomo priteisti turto rinkos vertės ir iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos skirtumo, kadangi kompensaciją atsakovas prašo priteisti ne sau, o ieškovei.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinio sumą apskaičiavo neįvertinęs atsakovo ieškovės naudai prašomos priteisti kompensacijos sumos, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra pilnai sumokėjęs žyminio mokesčio už paduotą priešieškinį. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. panaikinti ir atsakovo N. B. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.