Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarime nurodyta data 2017 m. gegužės 16 d. vertintina kaip spausdinimo apsirikimas) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje nubaustas 150 eurų bauda už tai, kad Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri naudojasi transporto priemone BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos), kuris 2016 m. lapkričio 15 d. 11 val. 46 min., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą. Taip pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-256 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje. Nutarime nurodoma, kad tokia veika A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu A. S. skundą tenkino ir Institucijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikino bei administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukė konstatuodamas, jog liko nepašalinta abejonė dėl A. S. sužinojimo datos tikrumo apie padarytą pažeidimą ir jo pareigą pranešti pareigūnui kas vairavo transporto priemonę.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, palikti nepakeistą Institucijos nutarimą, kuriuo A. S. paskirta 150 Eur bauda už veikos, įtvirtintos ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą.Skunde nurodo, jog šioje byloje teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, surinkti įrodymai patvirtina, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, A. S. kaltas jo padarymu, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. skundą dėl nutarimo, neteisingai ir prieštaringai vertino byloje pateiktus įrodymus ir taip padarė klaidingą išvadą, jog „nors šis raštas adresuotas įmonės vadovui, tačiau byloje nepaneigta, kad apie šį įvykį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S., kuris yra įmonės vadovas, sužinojo tik apie 2017 m. balandžio 20 d., kaip fizinis asmuo savo gyvenamosios vietos adresu gavęs pranešimą apie jam paskirtą baudą“. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia šią teismo nurodytą aplinkybę. Institucijos vyriausiasis specialistas A. V. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ir 2017 m. gegužės 22 d. rašytiniu pranešimu Nr. 64-4-2558 patvirtino, kad jis 2017 m. kovo mėn. du kartus skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir informavo apie įmonės automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini)padarytą administracinį teisės pažeidimą bei prašė per tris darbo dienas pateikti duomenis asmens, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi įmonės transporto priemone. Nesulaukus atsakymo, dar kartą susisiekus UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu atsiliepęs asmuo paprašė atsiųsti raštišką užklausimą bei nurodė kokiu adresu jį siųsti. Institucija 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. 64-2-1881 Dėl informacijos apie asmenį vairavusį automobilį, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsiuntė registruotą laišką adresu (duomenys neskelbtini) (registruota siunta (duomenys neskelbtini)), jis gavėjui įteiktas 2017 m. kovo 27 d. (administratorei J. M.). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. ignoravo ir nepaisė savivaldybės vykdomosios institucijos įgalioto pareigūno žodinių prašymų nei per tris darbo dienas nuo rašto gavimo, nei vėliau nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie asmenį, kuris tuo metu naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, todėl 2017 m. balandžio 10 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už teisinės pareigos – nurodyti, kas tam tikru metu naudojosi įmonės transporto priemone, nevykdymą. Teismo posėdžio metu A. S. taip pat pripažino, kad pranešimas 2017 m. kovo 27 d. įmonėje buvo gautas, bet jis buvo adresuotas ne jam, o įmonei. Po 2017 m. kovo 27 d. niekas į įmonę papildomai dėl pažeidimo nesikreipė, pakartotinai neklausė ir jį nubaudė. Tai, kad A. S., būdamas įmonės vadovu, ignoravo 2017 m. kovo 27 d. gautą raštišką reikalavimą ir telefoninius pokalbius, tik įrodo aplaidų vadovo funkcijų vykdymą įmonėje ir neabejotinai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.Skunde taip pat nurodo, kad teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų abejingumą ir neveikimą pateisino nurodant, kad savivaldybės pareigūno rašte apie įvykį parengta informacija buvo parengta neatsakingai, su esminėmis klaidomis – joje vietoje vienos buvo įrašytos net trys įvykio datos. Su tokia teismo pozicija nesutiktina, kadangi bylos tyrimo metu 2017 m. kovo 20 d. reikalavime Nr. 64-2-1881 paminėtos kelios datos buvo patikslintos ir išskirtoje eilutėje „pažeidimo data“ aiškiai ir tiksliai nurodyta 2016 m. lapkričio 15 d., eilutėje „pažeidimo vieta“ įrašytas pažeidimo padarymo adresas – Maironio g. 22, Kaunas. Be to, teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad darbuotojai išsiaiškino, jog reikalavime nurodytomis dvejomis datomis 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. automobilis nebuvo nuomojamas, tačiau nepateikė informacijos kas 2016 m. lapkričio 15 d. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu, kai automobilis buvo išnuomotas.Pagal teisminę praktiką asmuo turi operatyviai pateikti pareigūnui prašomą informaciją kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. vyriausiajam specialistui A. V. paskambino tik 2017 m. balandžio 20 d., praėjus 24 kalendorinėms dienoms po reikalavimo Nr. 64-2-1881 įteikimo ir 5 kalendorinėms dienoms po administracinio nusižengimo protokolo įteikimo. Akcentuoja, kad šio ginčo atveju net ir pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti pateikti asmens duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. pateikė 2017 m. balandžio 24 d. pranešimą Nr. 64-1-1811, automobilio nuomos sutarties kopiją bei vairuotojo pažymėjimo kopiją, tačiau nenurodė asmens gyvenamosios vietos adreso kaip to imperatyviai reikalauja SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis ir tai nereiškia, kad jis laiku ir tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą. Visa tai nepaneigia jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad A. S., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo operatyviai pateikti reikalaujamos informacijos ir ją per tris darbo dienas nuo reikalavimo išreiškimo, nurodyti vykdomajai institucijai. Nurodytų argumentų pagrindu laikytina, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus ir padarė teisingai pagrįstas galutines išvadas iškeltu klausimu.Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, atsakomybė nustatyta transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguota į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas. Institucijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. buvo nubaustas už tai, kad nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2016 m. lapkričio 15 d. 11.46 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nesusimokėjo vietinės rinkliavos už stovėjimą. Šiais savo veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas – privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.Nagrinėjamu atveju A. S. kaltės dėl jo atžvilgiu inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, savo argumentus grindė tuo, kad pareigūno 2017 m. kovo 20 d. raštas pateikti informaciją apie asmenį, kuris Kaune pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir už stovėjimą nesusimokėjo, buvo gautas ir analizuotas, tačiau teismo vertinimu į jį itin preciziškai nebuvo sureaguota, nes jame nurodyta netiksli data, t. y. nurodytos kelios, nors ir buvo vėliau išsiaiškinta, kad būtent tik 2016 m. lapkričio 15 d. įmonė buvo išnuomojusi nurodytą BMW automobilį. Šios aplinkybės apylinkės teismo įvertintos teisingai, 2017 m. kovo 20 d. rašto analizė atlikta tinkamai, nors ir apeliaciniame skunde dėl to išsakyta kritika, tačiau kaip matyti iš Institucijos veiksmų, nesulaukus informacijos iš įmonės buvo priimtas sprendimas A. S. nubausti. Gavęs tokią informaciją 2017 m. balandžio 20 d., kuri buvo siųsta jo namų adresu, kur faktiškai jis negyvena, A. S. ją išsiaiškino ir 2017 m. balandžio 24 d. pasitikslinęs su pareigūnu, nedelsiant atsiuntė reikalingą informaciją elektroniniu paštu. Sutinkamai su apylinkės teismo padaryta išvada, bylos medžiaga nepatvirtina, kad A. S. apie pranešimą ir skambučius būtų žinojęs anksčiau nei 2017 m. balandžio 20 d., teismas tinkamai analizavo ir įvertino į bylą pateiktą ir 2017 m. gegužės 22 d. A. V. panešimą, tačiau tai nepagrindžia, kad būtent su pačiu A. S. buvo bendrauta nurodytais laikais. Pats A. V. nurodęs teismui, kad jam A. S. yra sakęs, jog anksčiau (iki 2017 m. balandžio 24 d.) nėra gavęs jokių pranešimų dėl reikalaujamos informacijos pateikimo, todėl visos šios aplinkybės buvo teismo tinkamai ištirtos, įvertintos ir padaryta teisinga galutinė išvada. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tikimybės, jog vis tik įmonės vadovas turėjo informaciją ir žinojo apie pareigūno skambučius, pateiktą pranešimą, tik nevykdė įstatyme numatytos pareigos, yra subjektyvus nustatytų aplinkybių vertinimas, objektyviais duomenimis nepagrįstas, nes tokių duomenų nenurodė A. S. bei nepateikė ir pati Institucija. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei buvo tikėtasi, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Institucijos apeliacinis skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.