Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-13 · Administracinė byla Nr. AS-143-282-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-13
Bylos Nr.
AS-143-282-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Roma Sabina Alimienė
Trečiasis asmuo
V. J. M.
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Osvaldas Martinkus
Administracinė byla Nr. AS143 – 282/2008Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. M. dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) 2008 m. kovo 7 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 4-1280-(1.3) ,,Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 2343 ,,Dėl piliečių eilės tvirtinimo“ pakeitimo“. Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pareiškėja nurodė, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į senelio J. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 4-5245-(1.3) ,,Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4-1859-(1.3) patvirtintos piliečių eilės patikslinimo“ buvo įtraukta ketvirtu numeriu į Piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini), eilę. Tai leido tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos palankesnėmis sąlygomis nei kitiems po jos įrašytiems asmenims. Priėmus skundžiamą įsakymą buvo pabloginta jos padėtis, kadangi ji buvo įrašyta penktu numeriu, nes pirmu numeriu įtraukta F. M. Jos paveldėtoju nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. M. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo). Teigė, jog siekiant užtikrinti jos teisėtus interesus taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė, kurios nesiėmus gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje F. M. teisių perėmėjams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į jos pageidaujamą atkurti žemės sklypą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 4-1280-(1.3) galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71, 105 str.).

Teismas nurodė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, turi preliminariai atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą faktinį jo pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą ir, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, spręsti, ar šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas pažymėjo, jog ginčijamu įsakymu yra pakeista Piliečių, kuriems bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai (duomenys neskelbtini), eilė, patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2343 (kartu su jį keitusiais įsakymais), ir ji išdėstyta nauja redakcija. Pareiškėja teigė, kad įsakymas yra neteisėtas iš esmės, be to, jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei įsakymo pagrįstumą. Teismo nuomone, teismo procesas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, įsakymas bus pradedamas vykdyti, jo pagrindu gali būti priimti nauji įsakymai ir sprendimai, galbūt ne pagal eilę atkuriantys nuosavybės teises, gali prasidėti nauji teismo procesai, o šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas konstatavo, kad esant aptartai situacijai pareiškėjos prašymas tenkintinas ir taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismui panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, neaišku, kaip šio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes jau pats teismas ginčijamą sprendimą panaikintų ir jokių kitų institucijų valios nereikia (ABTĮ 71 str.).

2. Pritaikyta apsaugos priemonė liečia ne tik byloje dalyvaujančius 3 asmenis, bet visus eilėje esančius 844 asmenis, nepagrįstai pablogindama jų padėtį.

3. Pareiškėja nenurodė, kokios konkrečiai jos teisės yra pažeistos ir kaip tai padaryta, todėl ji esmės siekia apginti ne dabar egzistuojančias ir pažeistas teises, o teismo priemonėmis apsidrausti nuo ateityje galbūt kilsiančių pažeidimų.

4. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-101-163/2008 (pareiškėjas P. J. K., E. S. brolis). P. J. K. prašo teismo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją suteikti jam, įrašytam pirmuoju pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 4-5245-(1.3) patvirtintą eilę, pageidaujamą žemės sklypą individualiai statybai. Šio sklypo skyrimu jis irgi yra suinteresuotas, nes Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-1280-(1.3) patikslinus eilę pirmąja įrašyta jo motina F. M. Teismui pritaikius laikinas apsaugos priemones susiklosto padėtis, jog teismas, spręsdamas P. J. K. reikalavimus paminėtoje byloje, galės vadovautis 2007 m. patvirtinta eile, o ne 2008 m. patvirtinta eile.

5. Pareiškėjai ir P. J. K. atstovauja tas pats advokatas Osvaldas Martinkus. Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis bandoma dirbtinai kelti ginčą dėl 2008 m. patvirtintos eilės kitoje byloje. Siekiama vilkinti bylą Nr. I-101-163/2008.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja inicijuoja ginčą dėl administracinio akto (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti jo galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 7 – 8).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų (tarp jų ir pareiškėjos prašomos taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.)

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Atsižvelgus į šiuos argumentus, galima konstatuoti, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Pradėjus vykdyti įsakymą, jo pagrindu gali būti priimti nauji teisės aktai, galbūt ne pagal eilę atkuriantys nuosavybės teises, gali prasidėti nauji teismo procesai. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis (atsakovas ar tretieji asmenys nėra pareiškę kokių nors pretenzijų) neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti.

Teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys