- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 2-4927-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00588-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Atsakovas
- R. G., N. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės vandenys“
- Advokatai
- Tauras Normantas
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovams R. G. ir N. G. dėl skolos už nuotekų tvarkymo paslaugas bei teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 950,49 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl skolos už nuotekų tvarkymo paslaugas ir teismo išlaidų priteisimo iš atsakovų. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei N. G. ir atsakovui R. G. (b. l. 22).
Atsiliepimas
Atsakovė N. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nėra atlikusi jokių savavališko prijungimo prie UAB „Ukmergės vandenys“ valdomų buitinių nuotekų tinklų veiksmų niekada nėra atlikusi ir nieko nėra žinojusi apie tokių veiksmų atlikimą (b. l. 15).
Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad atsakovė N. G. (duomenys neskelbtini) pradėjo civilinę bylą dėl šalių santuokos nutraukimo. Ieškinyje N. G. teigė, kad jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus su R. G. nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda. R. G. iš namo išsikraustė (duomenys neskelbtini). Iki šių metų šeima naudojosi vandeniu iš rezervuaro, surenkančio lietaus vandenį, esančio po namu, ir vietine kanalizacija, esančia šalia sklypo iš parko pusės. Kanalizacijos šulinys tebėra iki dabar. Nuo 2020 metų R. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Čia deklaruota ir gyvenamoji vieta. N. G. liko gyventi name ir turėjo susitvarkyti dokumentus dėl vandentiekio ir kanalizacijos prijungimo, skaitiklių pastatymo. N. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., o deklaravimo vieta tebėra iki šiol. Visi namo dokumentai, projektai yra N. G. vardu. Dokumentus ji pasisavino ir paslėpė. R. G. neturėjo galimybių sutvarkyti dokumentų, nes į namą nebegalėjo patekti, kadangi buvo pakeistos spynos. Po 2020 metais R. G. išėjimo iš namo, name liko gyventi N. G., jos mama ir sūnus. R. G. jų gyvenimu nesidomėjo ir nežinojo, ar naudojasi vandentiekiu ir kanalizacija. R. G. visiškai nesusijęs su šia byla.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad vykdant planinį patikrinimą, buvo nustatytas savavališkas prisijungimas prie buitinių nuotekų tinklų, surašytas savavališko prisijungimo aktas, nustatyta bauda, apskaičiuota keturių dienų laikotarpiu, vadovaujantis protingumo principu. Darbuotojams vykdant patikrinimą, namuose buvo atsakovų sūnus, kuris įleido ieškovės darbuotojus į namo vidų. Nustatyta, kad prisijungimas atliktas jau prieš kurį laiką, nes visas gerbūvis yra sutvarkytas ir vykdytų darbų liekamųjų pėdsakų nebuvo matyti. Akivaizdu, kad vandeniu buvo naudojamasi. Jokie teisiniai veiksmai ir dokumentų derinimas su atsakovais nebuvo atlikti. Nustačius, kad namas priklauso abiem atsakovams, jų santuoka nenutraukta, todėl prašo priteisti baudą lygiomis dalimis iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovė N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas R. G. name negyvena porą metų, o patį namą įsigijo 2013 metais. Nurodo, kad jai nėra žinoma, kokiu būdu buvo įrengtas vandentiekis. Šeimoje santykiai buvo susiklostę taip, kad ji rūpinasi buitimi, o sutuoktinis – kitais, tame tarpe ir statybiniais, darbais. Kai įsigijo namą, jai tapo žinoma, kad name nėra įvestas vandentiekis, nuolat kildavo problemų dėl vandens nebuvimo, buvo justi jo trūkumas. Kai pradėjo naudotis miesto vandentiekiu, sutuoktinis pasakė, kad jis moka mokesčius ir jai nėra kuo rūpintis. Faktas, kad jie savavališkai prisijungė prie miesto vandentiekio, jai buvo staigmena. Ji pati name gyveno iki 2022 m. spalio mėnesio. Jokių kaltų savo veiksmų nepripažįsta, tačiau suprasdama susidariusią situaciją, pusę ieškinio ji pripažįsta. Teismo prašo skolą padalinti per pusę su atsakovu.
Atsakovė iš esmės sutinka su pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimu, nors atsakovė faktiškai nežinojo apie neteisėtą prisijungimą prie miesto vandentiekio, pati jokių veiksmų neatliko, tačiau kaip namo savininkė naudojosi vandeniu ir nuotekų tinklais, už tai nemokėjo, todėl su patikslintu ieškiniu sutinka.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsikėlė gyventi 2013 metais. Buvo užsakęs vandentiekio ir kanalizacijos projektą, darbus buvo pradėjęs atlikti, tačiau neleido prisijungi prie miesto vandentiekio, kadangi būtų reikėję ardyti gatvę. Pagal projektą visus darbus pradėjo atlikinėti 2011 metais, t. y. vamzdyną nuteisė iki gatvės. Nusipirkus namą, jame buvo įvesta vietinė kanalizacija. Kai pradėjo tvarkyti gatvę, darbuotojai pasiteiravo, iki kur nuvesti vamzdžiai, ir jie patys prijungė vamzdžius prie miesto tinklų. Kol jis gyveno minėtame name, nuotekas išveždavo iš vietinio rezervuaro ir naudojosi vietine kanalizacija, o ne miesto. Jis name negyvena maždaug nuo (duomenys neskelbtini). Neneigia fakto, kad taip pat yra atsakingas dėl šios situacijos, jeigu bus pripažinta, kad tai savavališkas prisijungimas. Su patikslintu ieškiniu nesutinka, kadangi prisijungimas nebuvo savavališkas, be to, jis pats jau kuris laikas nesinaudoja miesto kanalizacija, todėl nėra sąžininga, jei skola bus dalinama per pusę.
Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su darbų vadovu nuvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyta, kad name esanti kanalizacija savavališkai prijungta prie miesto kanalizacijos. Suprato, kad prisijungimas savavališkas, nes už paslaugas mokama nėra, tačiau iš namo į miesto kanalizaciją teka nuotekos. Iš namo nuotekos neteka į vietinio vandentiekio tinklus, nuotekos teka tiesiai į miesto kanalizaciją.
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės darbuotojai atėję į namus, nustatė savavališką prisijungimą prie miesto vandentiekio, sekantį kartą apsilankę ieškovės darbuotojai įrengė skaitliuką. Tėvai minėtame name pradėjo gyventi nuo 2013 metų. Pas tėvus lankydavosi švenčių metu, kadangi pats gyveno kitame mieste. Jam buvo žinoma, kad name nebuvo įvesta kanalizacija, buvo tik lietaus vanduo. Apie vandens įvedimą, jo būdą jis nieko nežinojo. Niekas niekada nieko nediskutavo dėl sąskaitų, kadangi mokesčiais ir kitais ūkio reikalais rūpinosi R. G.. Pats pastarąjį pusmetį grįžo gyventi į Ukmergę, todėl kartais ateidavo namą prižiūrėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės darbuotojai, 2023 m. vasario 7 d. atlikę patikrinimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksavo savavališką prisijungimą prie UAB „Ukmergės vandenys“ valdomų buitinių nuotekų tinklų ir surašė savavališko prisijungimo aktą Nr. 1 (b. l. 6). Ieškovei atlikus pašalintų nuotekų kiekio apskaičiavimą, nustatyta, kad savavališko prisijungimo tikslios dienos nustatyti galimybės nėra, todėl pasirinktas pašalintų nuotekų kiekio apskaičiavimas už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, o nagrinėjamu atveju, vadovaujantis protingumo principu, apskaičiuota už keturias dienas (b. l. 2, 5). Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. G. (b. l. 3) ir yra įgytas santuokoje (b. l. 15, 16).
Dėl skolos priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 7 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad N. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų komunikacijos be privalomų dokumentų, sutikimų, t. y. savavališkai, prijungtas prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos (b. l. 3, 5, 6).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.86 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos metu, kartu jame gyveno, bendrai gerino gerbūvį. Tiek atsakovui R. G. pateikus atsiliepimą, tiek teismo posėdžio metu buvo paaiškintos aplinkybės, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla, kurioje prie reikalavimų, sietinų su turto padalinimu, minimas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas laiko nepagrįstu atsakovo teiginį, kad minimame gyvenamajame jame jis kurį laiką negyvena, kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, negyvena ir atsakovė N. G. (b. l. 42-45), priteistina proporcingai pagal atsakovų išgyventą laiką gyvenamajame name.
Ieškovė prašo iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti susidariusį įsiskolinimą už savavališką prisijungimą prie UAB „Ukmergės vandenys“ valdomų buitinių nuotekų tinklų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CK 4.86 straipsniu, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Teismo vertinimu, priteisti skolą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovė prašo nepagrįstai. Gyvenamasis namas atsakovams priklauso ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju taikytinas CK 4.86 straipsnis, numatantis, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, minėtas turtas nėra padalintas, todėl 950,49 Eur skola priteisiama ieškovės naudai iš atsakovų solidariai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovės šioje byloje patirtos 32,37 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis ir 3,37 Eur išlaidos už nekilnojamojo, t. y. iš atsakovės N. G. 16,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo R. G. 16,19 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas patyrė 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės vandenys“, juridinio asmens kodas 182743364, 950,49 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 49 ct) skolą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (950,49 Eur) nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės vandenys“, juridinio asmens kodas 182743364, iš atsakovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,18 Eur (šešiolika eurų 18 ct), atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,19 Eur (šešiolika eurų 19 ct) (viso 32,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 48 ct), t. y. iš kiekvieno po 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus 24 ct), teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.