- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-719-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės A. R. Ž.s ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. U., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. pateikė teismui pareiškimą leisti taikyti 2018 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme numatytas pasekmes už privalomojo nurodymo nevykdymą ir skirti baudą skolininkui A. U. už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą valstybės naudai. Nurodė, kad antstolė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) išduotą privalomąjį nurodymą – nugriauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo, plane pažymėto raide (duomenys neskelbtini), dalyje kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – ažūrinių plytelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, dėl kurio statybos 2018 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Išieškotoja kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo su prašymu tęsti vykdymo veiksmus, todėl 2021 m. vasario 25 d. trečią kartą surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė paaiškinimą dėl privalomojo nurodymo, savavališkos statybos fakto neginčijo, prašė neskirti didelės baudos. Nurodė, kad kiemo trinkeles pakeitė kaimynai, o jis tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Statybos inspekcijos paskirtą baudą už neteisėtai išdėtas plyteles yra sumokėjęs. Paaiškino, kad ginčo vieta nesinaudoja, o kaimynai išmontuoti trinkelių nesutiko ir šį ginčą sprendžia teisme.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, su juo sutiko, prašė tenkinti. Nurodė, kad skolininkas privalomojo nurodymo iki nustatyto termino neįvykdė, todėl Inspekcija 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į antstolę dėl nurodymo priverstinio vykdymo. Paaiškino ir tai, kad vykdomoji byla buvo sustabdyta, kadangi kiti su savavališka statyba susiję asmenys kreipėsi į teismą dėl 2018 m. liepos 19 d. savavališkos statybos aktų ir 2018 m. liepos 27 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo ieškovų UAB (duomenys neskelbtini), M. M. ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Išnykus pagrindui stabdyti vykdymo veiksmus, Statybos inspekcija pateikė antstolei prašymą, kurio pagrindu vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atnaujinti. Statybos inspekcija nurodė, kad skolininkas iki šiol neįvykdė privalomojo nurodymo.
4. Suinteresuotas asmuo A. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra septyni ginčo turto savininkai (bendroji dalinė nuosavybė), tačiau baudos paskirtos tik trims asmenims. Privalomojo nurodymo asmuo neskundė, siūlė kaimynams pašalinti padarinius, tačiau jie nesutiko, ginčą sprendė teisme. Suinteresuotas asmuo negali pasakyti, ar padariniai pašalinti. Įrengiant aikštelę suinteresuotas asmuo nedalyvavo, šių darbų neinicijavo, todėl dėl statybos darbų nieko negalėjo paaiškinti. Trinkelėmis išdėta aikštele (neteisėta statybos vieta) asmuo niekada nesinaudojo, tačiau finansiškai prie jos įrengimo prisidėjo. Nurodė, kad šiuo metu ginčo turtą yra pardavęs, sutinka panaikinti savavališką statybą, tačiau kaimynai su tuo nesutinka, prašo neskirti baudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi antstolės A. R. Ž. pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo suinteresuotam iš esmės yra grindžiamas tik 2021 m. vasario 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktu, kuriame nurodyta, kad aktas grindžiamas išimtinai tik išieškotojos pareiškimu antstolei dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, nurodant, jog skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Įrodymų, kad tiek išieškotoja, tiek antstolė atliko privalomuosius veiksmus, tai yra kreipėsi į skolininką dėl informacijos pateikimo apie privalomojo nurodymo įvykdymą, tikrino informaciją ar faktines aplinkybes savavališkos statybos vietoje, nepateikta.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo privalomojo nurodymo surašymo iki kreipimosi į teismą yra praėję keleri metai, per kuriuos vyko teisminiai procesai, tačiau antstolė, surašydama sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, neatliko patikrinimo vietoje ir neįsitikino išieškotojos nurodomomis aplinkybėmis.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolė, prieš kreipdamasi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, netikrino ir neįsitikino, kam nuosavybės teise priklauso turtas, nes, skolininko teigimu, jis nuosavybę perleido daugiau kaip prieš vienerius metus. Antstolė nevertino, kad, perleidus turtą, skolininko galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti apsunkinta ar net neįmanoma. Teismo vertinimu, nors A. U. turto perleidimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau netikėti suinteresuoto asmens A. U. paaiškinimais dėl turto perleidimo teismas neturi pagrindo, nes vykdomojoje byloje priešingų įrodymų nėra ir antstolės nepateikta (CPK 178 straipsnis).
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d., tačiau antstolė aplinkybių vietoje nepatikrino ir neįsitikino, kad galbūt išieškotojos reikalavimas galėjo būti įvykdytas bet kurio iš savininkų, tačiau šios abejonės byloje nepašalintos. Įrodymų, patvirtinančių faktą, jog skolininkas ar kiti turto savininkai įpareigojimo neįvykdė, nei išieškotoja, nei antstolė nepateikė.
10. Teismas konstatavo, kad nei išieškotojos antstolei teikiami pareiškimai, nei antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurie leistų spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą. Teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju antstolė nepateikė įrodymų ir nepašalino abejonių, kad po privalomojo nurodymo surašymo ar teismo sprendimo įsiteisėjimo padėtis galėjo pasikeisti, todėl pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo spręsti dėl pasekmių taikymo skolininkui A. U.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, kad, pagal CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktą, skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų nei išieškotojai, nei antstolei ar teismui skolininkas nepateikė. Teismo posėdžio metu skolininkas pripažino, kad neturi jokių duomenų, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Taigi skolininkas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, tačiau teismas skolininko elgesį įvertino kaip tinkamą.
11.2. Apeliantė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 19 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kurio pagrindu 2018 m. liepos 27 d. surašytas privalomasis nurodymas. Šis vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas ar panaikintas, todėl privalo būti vykdomas. Antstolė kaip ir teismas gali tik dokumentiniu būdu konstatuoti privalomojo nurodymo įvykdymą ar neįvykdymą. Šalys nepateikė antstolei jokių duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų vykdomas ar įvykdytas. Abejoti ir nepasitikėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kvalifikuotų specialistų atliktu darbu antstolė neturi jokio teisinio pagrindo. Tad, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, trečią kartą 2021 m. vasario 25 d. buvo surašytas neįvykdymo aktas.
11.3. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu A. U. nurodė, jog perleido turtą daugiau kaip prieš vienerius metus, tačiau teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokius įrodymus turėjusi pateikti antstolė, taip pat nepagrįstai teigiama, kad antstolė netikrino turto priklausomybės. Nagrinėdamas civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka teismas privalo būti aktyvus. Be to, statinio perleidimas po savavališkos statybos fakto nustatymo nepašalina skolininko atsakomybės dėl vykdytų savavališkos statybos darbų, t. y. nuosavybės teisės perleidimas vykdymo procesui ir pareigai pašalinti savavališkos statybos padarinius jokios įtakos neturi.
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju antstolė A. R. Ž. vykdo tris vykdomąsias bylas pagal privalomuosius nurodymus, kuriais visi trys skolininkai įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – ažūrinių plytelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Visose vykdomosiose bylose antstolė 2021 m. vasario 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus ir nė vienas iš skolininkų nepateikė informacijos ar įrodymų, patvirtinančių, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, todėl antstolė pagrįstai nustatė, kad privalomieji nurodymai nėra įvykdyti.
12.2. Inspekcija nurodo, kad CPK 644 straipsnyje numatytos skolininko pareigos, tarp jų yra ir skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 6 punktas).
12.3. Privalomuosiuose nurodymuose skolininkams yra numatyta pareiga informuoti Inspekciją gavus statybą leidžiantį dokumentą ir, priešingai, teisės aktuose nėra numatyta pareiga Inspekcijai, nesant jokių objektyvių duomenų apie galimą privalomųjų nurodymų įvykdymą, tikrinti informaciją ar faktines aplinkybes dėl savavališkos statybos pašalinimo. Inspekcijos vertinimu, nesant jokių pagrįstų įrodymų apie privalomųjų nurodymų įvykdymą, buvo pagrįstai nustatyta, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas ir savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti.
12.4. Pažymima, kad skolininkas, teigdamas, kad negali nurodyti, ar savavališka statyba yra pašalinta, taip pat jos pašalinti, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia šiuos teiginius, o teismas be pagrindo, priimdamas nepagrįstą nutartį, rėmėsi tokiais deklaratyviais skolininko teiginiais. Be to, teismas turėjo galimybę patikrinti skolininko nurodomą aplinkybę, kad jis nebėra ginčo statinio naudotojas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad tokia galimybe nebuvo pasinaudota ir skolininko teiginys priimtas kaip teisingas be jokių pagrįstų įrodymų.
12.5. Inspekcija nurodo, kad ji, patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad skolininkas vis dar yra žemės sklypo naudotojas, pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas minėto žemės sklypo dalį nuomoja nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. iki 2081 m. sausio 1 d. Teismas, nepatikrinęs skolininko teiginių pagrįstumo ir šiuos teiginius priimdamas kaip teisingus be jokių pagrįstų įrodymų, klaidingai nustatė, kad skolininkas nebėra žemės sklypo naudotojas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo tenkinti antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4831-965/2021 panaikinti ir perduoti pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Inspekcija sutinka su antstolės argumentu, kad nagrinėdamas bylą teismas nebuvo pakankamai aktyvus, iškilus abejonių, nesiėmė jokių veiksmų, kad pagal CPK 179 straipsnio nuostatas iš valstybės registrų gautų bylai aktualius duomenis, taip pat nepasiūlė bylos šalims pateikti papildomų įrodymų, kurie pašalintų kilusius neaiškumus ir abejones.
13.2. Inspekcija palaiko antstolės argumentą, kad teismas, teigdamas, jog nei antstolis, nei Inspekcija nepateikė įrodymų, jog skolininkas ar kiti savininkai įpareigojimo neįvykdė, nenurodo jokios teisės normos, pagal kurią antstolė ar Inspekcija privalėtų už skolininką atlikti jo pareigą.
13.3. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė antstolei jokių duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, tokių duomenų nepateikė ir teismo posėdžio metu. Tačiau teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nei antstolė, nei Inspekcija nepateikė įrodymų, kad skolininkas ar kiti turto savininkai įpareigojimo neįvykdė, taip nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą tik antstolei ir Inspekcijai, nors kaip tik skolininkui CPK 644 straipsnio 6 punkte yra numatyta pareiga informuoti apie vykdomojo dokumento įvykdymą.
13.4. Pažymima, kad skolininkui A. U. privalomasis nurodymas surašytas ne kaip statytojui, o kaip žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas ginčo statinys, naudotojui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skolininkas nebėra žemės sklypo naudotojas. Teismas, nesant jokių pagrįstų ir objektyvių įrodymų, remdamasis vien skolininko teiginiu, klaidingai konstatavo, kad keitėsi žemės sklypo savininkas ar naudotojas, ir dėl to nepagrįstai vertino, kad skolininkas negali ir neturi pateikti įrodymų apie privalomojo nurodymo įvykdymą ar vykdyti privalomojo nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas dėl privalomajame nurodyme numatytų pasekmių už privalomojo nurodymo nevykdymą taikymo ir baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vykdomosios bylos Nr. 0075/19/00171 duomenimis nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo 2018 m. liepos 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo skolininkui A. U. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2018 m. liepos 19 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), – nugriauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – ažūrinių plytelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas nurodytas 2019 m. sausio 26 d. 2019 m. vasario 22 d. Statybos inspekcija privalomąjį nurodymą perdavė priverstinai vykdyti. Antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2019 m. vasario 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė.
18. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje sustabdyti, iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ginčo turto bendraturčiai) ieškinį atsakovei Statybos inspekcijai dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo ginčo žemės sklype. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-86-995/2020) ieškinį atmetė, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Suinteresuotas asmuo A. U. šiame procese dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Išieškotoja 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. 2021 m. vasario 25 d. vykdomoji byla buvo atnaujinta ir nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, surašytas neįvykdymo aktas.
19. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
20. Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.
21. Pagal įstatymą teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
22. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo skolininkui A. U. netenkino iš esmės dėl to, kad, teismo vertinimu, antstolė nepateikė įrodymų ir nepašalino abejonių, kad po privalomojo nurodymo surašymo ar teismo sprendimo įsiteisėjimo padėtis galėjo pasikeisti ir privalomasis nurodymas gali būti įvykdytas. Nurodė, kad įrodymų, jog tiek išieškotoja, tiek antstolė atliko privalomuosius veiksmus, tai yra kreipėsi į skolininką dėl informacijos pateikimo apie privalomojo nurodymo įvykdymą, tikrino informaciją ar faktines aplinkybes savavališkos statybos vietoje, nepateikta.
23. Antstolė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pažymi, kad teismas nenurodė jokios teisės normos, pagal kurią antstolė ar išieškotoja privalėtų už skolininką atlikti jo pareigą teikti įrodymus, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju svarbus CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį būtent skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkas nei antstolei, nei išieškotojai, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog privalomasis įrodymas yra įvykdytas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats skolininkas pripažino, kad negali pasakyti, ar savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, neturi jokių duomenų, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmų – privalomojo nurodymo dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vykdomasis dokumentas šios bylos nagrinėjimo metu nėra nuginčytas, panaikintas, duomenų, kad sustabdytas jo vykdymas, taip pat nėra, todėl jis privalo būti vykdomas.
25. Spręsdamas skolininko atsakomybės už privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą, teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, dėl kurių vykdomasis dokumentas yra nevykdomas, įvertinti skolininko elgesį vengiant šalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, apsiribojo bendro pobūdžio argumentais, jog nei išieškotojos antstolei teikiami pareiškimai, nei antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurie leistų spręsti apie netinkamą privalomojo nurodymo vykdymą.
26. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017).
27. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
28. Nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
29. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar skolininkas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą, t. y. teismas tiesiog konstatavo faktą, kad pareiškėja ir išieškotoja nepateikė įrodymų, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik suinteresuoto asmens A. U. paaiškinimais dėl turto perleidimo, nors turto perleidimą pagrindžiančių įrodymų byloje pateikta nebuvo, o teismas šio fakto nepatikrino. Teismas turi galimybę ne tik įpareigoti suinteresuotą asmenį pateikti nagrinėjamai bylai būtinus įrodymus, bet ir pats patikrinti registruose esančius duomenis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens A. U. nurodomos aplinkybės dėl turto perleidimo detaliai netyrė. Iš to darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu atveju nebuvo aktyvus.
30. Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde ir atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą pateiktų duomenų, skolininkui A. U. privalomasis nurodymas buvo surašytas ne kaip statytojui, o kaip žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas ginčo statinys, naudotojui. Inspekcija nurodė, kad patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatė, jog skolininkas vis dar yra ginčo žemės sklypo naudotojas pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl privalomasis nurodymas skolininkui vis dar yra galiojantis ir jis privalo jį įvykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ypatingosios teisenos bylą, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos svarbios bylos aplinkybės.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, teismui iškilus abejonių dėl privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nenustatė, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas, o tai lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir priimta neteisėta bei nepagrįsta nutartis, todėl ji naikintina ir baudos skyrimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.