Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.4; 2.5.4; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.5.19; 3.4.5.20

2023 m. liepos 7 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir E. S. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir Z. S., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. gegužės 8 d. teismo rūmuose gautas B. S., atstovaujamo advokato padėjėjo Aleksdandro Timoščenko (Aleksdandr Timoščenko), pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleido terminą B. S. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusių V. S. ir L. S. palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, ir šį terminą atnaujinti (b. l. 1–3).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytas 7 dienų terminas pareiškimas trūkumams pašalinti. Teisėjos rezoliucija terminas buvo pratęstas.

3. 2023 m. gegužės 24 d. teismo rūmuose gautas B. S. ir E. S. patikslintas pareiškimas, kuris priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, ir kuriuo prašoma:

3.1. nustatyti, kad B. S. dėl svarbių priežasčių praleido terminą priimti L. S. palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, šį terminą atnaujinti;

3.2. leisti E. S. B. S. vardu priimti L. S. palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą (b. l. 36–40).

4. Suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas – pateikė atsiliepimą (DOK-35373), kuriame nurodoma, kad valstybė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. S. palikimo perėjimą valstybei. Jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti po L. S. mirties, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas (b. l. 49–51).

5. Suinteresuotas asmuo – Z. S. – pateikė atsiliepimą (DOK-36549), kuriame nurodė, kad prieštaravimų neturi (b. l. 67).

6. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – pateikė atsiliepimą (DOK-38048), kuriame nurodoma, kad termino, nustatyto palikimui priimti, praleidimo priežasčių vertinimas yra teismo diskrecijoje, pareiškėjų patikslinto pareiškimo pagrįstumo klausimą dėl termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą išdavimo klausimą palieka spręsti teismui (b. l. 68–70).

7. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius – pateikė išvadą (DOK-35699), kurioje nurodoma, kad E. S. yra B. S. globėjas, todėl turi teisę, veikdamas globotinio interesais, priimti jo vardu palikimą. Vadovaujantis BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pateikta globėjų veiklos kontrolės 2022 metų ataskaita, E. S. globėjo pareigas vykdo tinkamai. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad palikėja turėjo kreditorių, ar paveldimas turtas yra apsunkintas suvaržymais, todėl manytina, kad palikimo priėmimas yra ekonomiškai naudingas tam tikrose srityse neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgdami į tai, neprieštaraujama dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, jeigu teismas įvertintų pareiškime nurodytas termino praleidimo priežastis kaip svarbias. Siūlo patenkinti pareiškėjo prašymą – išduoti teismo leidimą E. S. priimti globotinio B. S., vardu palikimą, atsiradusį po motinos L. S. mirties (b. l. 63–64).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

9. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad L. S. ir V. S. yra pareiškėjo B. S. ir J. S. tėvai (b. l. 45). L. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono 1-ajame notaro biure sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo jiems priklausantį turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o po jo mirties, visą sutuoktinių turtą lygiomis dalimis paveldės sūnūs B. S. ir J. S. (b. l. 25). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), o (duomenys neskelbtini) mirė L. S. (b. l. 45). Po jos mirties palikimą pagal testamentą priėmė jos sūnus J. S. (b. l. 21–22), kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą paveldėjo pagal įstatymą sutuoktinė Z. S. (kuri byloje dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo) (b. l. 7, 8, 14–15, 16–17, 45). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis palikimą, atsiradusį po L. S. mirties, sudaro nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 14–15, 16–17), šis turtas nėra apsunkintas suvaržymais.

13. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas L. S. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25035-861/2019 B. S. pripažintas neveiksniu šiose srityse: (1) turtinių santykių srityse: (1.1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, sritis, (1.2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, sritis, (1.3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis, (1.4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritis, (1.5) paveldėjimo teisinių santykių sritis, (1.6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje sritis; (2) asmeninių neturtinių santykių srityse: (2.1) savitvarkos įgūdžių sritis, (2.2) sveikatos priežiūros sritis, (2.3) šeimos santykių sritis, (2.4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis, (2.5) darbo teisinių santykių sritis. Taip pat B. S. nustatyta globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas E. S. (sūnus) (b. l. 9–11). Iš teismo sprendimo ir bylos medžiagoje esančių medicininių dokumentų matyti, kad B. S. 2010 m. birželio 10 d. patyrė (duomenys neskelbtini), dėl kurio padarinių prarado galimybę kalbėti ir pasirūpinti savimi, dėl ko teismo sprendimu ir buvo pripažintas neveiksniu nurodytose srityse.

15. Pareiškėjų pareiškime nurodoma, kad apie palikėjos testamento turinį nebuvo žinoma, todėl nei B. S. sutuoktinė R. S. nei jo sūnus E. S., nežinodami B. S. motinos L. S. tikrosios valios, klaidingai manė, kad B. S. motina L. S. visą savo palikimą testamentų paliko B. S. broliui J. S., todėl po E. S. paskyrimo B. S. globėju nesiėmė jokių veiksmų dėl L. S. palikimo priėmimo B. S. vardu. 2022 m. metų gruodžio mėnesį E. S. iš pokalbio su B. S. brolio J. S. našle Z. S. sužinojo apie B. S. ir J. S. tėvų valią, tačiau Z. S. atitinkamo testamento neturėjo ir detaliai pasakyti, ką daryti E. S., kad sutvarkyti L. S. palikimo reikalus, negalėjo. 2022 m. sausio mėnesį E. S. iš valstybės įmonės Registrų centras duomenų sužinojo, kad po L. S. mirties liko (duomenys neskelbtini) testamentas, pagal kurį palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) miręs B. S. brolis J. S.. 2023 m. kovo mėnesį iš Švenčionių notarų biuro buvo gauta testamento kopija, iš kurios E. S. suprato, kad jo globojamas tėvas B. S. po L. S. mirties gali pretenduoti į ½ dalį viso L. S. turto.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įpėdinis yra pripažintas neveiksniu, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, nes neturi visiško civilinio veiksnumo, jo teisės įgyvendina paskirtas globėjas. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl mirusios L. S. palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nes dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių, vėliau B. S. buvo pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, o globėju ir turto administratoriumi paskirtas tik teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu. E. S., sužinojęs apie esamą palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui neveiksnaus asmens vardu priimti – kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, pateikė teismui prašymą palikimui priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo tenkintinas.

17. Pagal CK 5.56 straipsnį, paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.240 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Užtikrindamas globotinio turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę prieš sudarant tam tikrus sandorius, susijusius su globotinio turtu. Pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, o pagal straipsnio 3 dalį visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Nors įstatyme nėra tiesiogiai, įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga (lot. conditio sine qua non) sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

18. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-25035-861/2019 B. S. pripažintas neveiksniu, be kita ko, ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, jam nustatyta globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas jo sūnus E. S. (b. l. 9–11), palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, nėra duomenų, kad jis būtų apsunkintas (b. l. 14–15, 16–17). Byloje nėra duomenų, kad mirusioji būtų turėjusi kreditorių ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad neveiksnaus asmens B. S. teisės ir teisėti interesai nenukentės leidus priimti palikimą, todėl teismo leidimas išduotinas (CPK 582 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 578 straipsniu, 582 straipsnio 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti neveiksniam B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, atstovaujančiam neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, kad jis turi per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo tenkinti.

Išduoti pareiškėjui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jo motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini).

Nutartis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nutartis dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą neskundžiama.