- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- A5.-4787-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02283-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos atstovui D. B.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dirbančio UAB „Interdenta“ direktoriumi, administracinė tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos viršininko D. B. 2017-08-08 pavedimą Nr.04/10-10-1-0-7081 skyriaus pareigūnai vyr. tyrėja Ž. K., vyr. tyrėjas S. K., tyrėja K. S. atliko UAB „Interdenta“, įmonės kodas 302865696, reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad klinikos patalpoje dirba direktorius V. N., administratorė – A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) odontologė – V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir odontologo asistentas – V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad 2017-08-09 dienai „Sodra“ duomenimis klinikoje „Interdenta“ yra įdarbintas vienintelis darbuotojas – V. N.. Nustatyta, kad A. P., V. A., V. B. 2017-08-08 UAB „Interdenta“ dirbo nelegaliai, t.y. nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie minėtų asmenų įdarbinimą bei LR įstatymo nustatyta tvarka nesudarius su jais darbo sutarčių. Tokiose UAB „Interdenta“ direktoriaus V. N. veiksmuose įžvelgiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
V. N. teismo posėdžio metu dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo savo kaltę pripažino visiškai bei teismui paaiškino, kad jis yra UAB „Interdenta“ vadovas bei š.m. rugpjūčio 8 d. jo vadovaujamoje klinikoje nesudarius darbo sutarčių dirbo A. P., V. A., V. B.. Klinikoje minėti asmenis dirbo įvairius darbus – A. P., kurį yra V. N. sesuo, atsilipinėjo į telefono skambučius ir faktiškai dirbo administratorės pareigose; V. A. – dirbo su atėjusių į kliniką pacientų, o V. B. jo prašymu tvarkė patalpas. Šiuo metu vyksta skyrybos procesas su sutuoktinė, klinikoje trūksta darbuotojų, gydytojų, nėra kam aptarnauti pacientus, todėl jo prašymu aukščiau minėti asmenis ir atlikinėjo įvairius darbus. Po atlikto patikrinimo su visais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartis, visi pažeidimai ištaisyti. Klinikoje šiuo metu finansine padėtis yra sunki, mažai pacientų. Kol vyksta skyrybų procesas jis padeda sutuoktinei išlaikyti savo mažametį vaiką, anksčiau jokie pažeidimai klinikoje nebuvo nustatyti, prašo teismo skirti jam kuo švelnesnė nuobaudą bei paskirtą baudą išdėstyti per ilgesnį laikotarpį.
Liudytoja Ž. K. paaiškino, kad dirba FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos vyr. tyrėjos pareigose. Nurodė, kad vykdant vadovybės pavedimą 2017-08-08 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „Interdenta“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant patikrinti, ar yra klinikoje laikomasi galiojančių norminių aktų reikalavimai dėl nelegalaus darbo. Patikrinimo metu, klinikos patalpose buvo nustatyti nelegaliai, t.y. nesudarius darbo sutarčių, trijų asmenų darbo faktai. Iš visų asmenų buvo paimti jų paaiškinimai, kurie asmenis surašė savo valia, iš paaiškinimų suprato, kad asmenis atėjo padirbėti į kliniką tik pabandymui kaip jiems seksis. Direktorius V. N. sutiko su nustatytais pažeidimais, gailėjosi. Suprato, kad bendrovėje yra sunki finansinė padėtis, trūksta gydytojų, darbuotojų. Pareigūnams užėjus į klinikos patalpas, liudytoja matė, kad A. P. dirbo administratorės pareigose, V. B. sėdėjo pagalbinėse patalpose, po patalpas vaikščiojo V. A., visi asmenis dėvėjo baltus chalatus. Sodros duomenimis minėti asmenis nebuvo klinikoje įdarbinti.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad patikrinimo metu odontologijos klinikos patalpoje buvo aptikti tris dirbantys asmenis, kurie dirbo įvairius darbus, pagal Sodros duomenis šie asmenis nebuvo įdarbinti, su jais nebuvo sudaryti darbo sutartis. A. P. sėdėjo administratorės darbo vietoje bei priiminėjo žmonės, pareigūnams užėjus į kliniką A. P. pasiteiravo, kokiu klausimu užėjo, V. B. su baltu chalatu sėdėjo pagalbinėse patalpose, valgė, vėliau nustatė, kad šis vaikinas direktoriaus nurodymu tvarkė klinikos patalpas. Visi asmenis rašė paaiškinimus, jie su vadovu kalbėjo dėl įsidarbinimo.
Liudytoja A. P. paaiškino, kad klinikos vadovas V. N. yra jos brolis. Šiuo metu V. N. šeimoje vyksta skyrybų procesas, klinikoje trūksta gydytojų, kitų darbuotojų, nėra kam priiminėti pacientus, jį padėjo broliui klinikoje darbuotis, t.y. atsakinėjo į telefono skambučius, priiminėjo žmonės, užrašinėjo klientus, tvarkė patalpas. Oficialiai šioje klinikoje jį nėra įdarbinta. Klinikoje dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžios. Jį norėjo tik padėti broliui. Po pareigūnų patikrinimo jį buvo įdarbinta klinikoje pagal darbo sutartį.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad klinikos „Interdenta“ vadovas V. N. kvietė ją atvykti, įsidarbinti. Tuo tikslu ji 2017-08-08 buvo nuvykusi į klinikos patalpas, kur minėtą dieną gydė pacientą, nes jį yra gydytoja-odontologė. Tą dieną darbo sutartis nebuvo su ją pasirašytą, vadovas V. N. sakė, pažiūrėsim kaip jai seksis. Atvykusiems pareigūnams jį rašė paaiškinimą, darbo sutartį sudarė jau po atlikto patikrinimo.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad jis šiuo metu studijoją, ieškojo darbo, todėl radus internete skelbimą atėjo į UAB „Interdenta“ į darbo pokalbį, kalbėjo su vadovu V. N., direktorius pakvietė išvalyti klinikos patalpas. Buvo sutarta su V. N., kad mokęs po 4 Eur už darbo valandą. Vėliau klinikoje buvo oficialiai įdarbintas jau po atlikto patikrinimo.
Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ANK 95 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys nepranešus SODRAI neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant
nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. neneigė, kad jo vadovaujamoje UAB „Interdenta“ administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys dirbo nelegaliai, t.y. su A. P., V. A., V. B. 2017-08-08 d. patikrinimo metu su šiais asmenimis darbo sutartis nebuvo sudarytos. Liudytojai Ž. K., S. K. patvirtino, kad jiems atvykus patikrinimui į odontologijos kliniką „Interdenta“ adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šios klinikos patalpose dirbo tris piliečiai – A. P., V. A., V. B., kurie atlikinėjo įvairus darbus – A. P. atsakinėjo į telefono skambučius, priiminėjo žmonės, užrašinėjo klientus, V. B. tvarkė patalpas, o A. A. gydė pacientą. Minėti asmenis buvo rasti ne tik savo darbo vietose, tačiau jie dėvėjo baltus chalatus. Liudytojo V. B. teigimu, su vadovu V. N. buvo suderintas klausimas dėl darbo užmokesčio - susitarė, kad V. N. liudytojui mokęs po 4 Eur už darbo valandą. Minėtų liudytojų parodymai visiškai atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.
Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB “Interdenta“ direktorius V. N. neužtikrindamas, kad A. P., V. A., V. B. dirbtų tik surašius rašytinę darbo sutartį, įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu V. N. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).
Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas privalo suvokti, kad
jo priešingas teisei elgesys kelia pavojų valstybėje nustatytai teisinei tvarkai, mokesčių sistemai. Organizuodamas ūkio veiklą pažeidėjas privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis teisiniais darbuotojų įdarbinimo aspektais. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjui buvo žinoma apie galimybę asmenis įdarbinti trumpalaikiam (bandomajam) laikotarpiui. Tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d., nes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad LR ANK 95 str. 1 d. numatyta net ir minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį būtų neproporcingai per griežta.
Ši išvada grindžiama tuo, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Pažeidėjas pažeidimą padarė nežinodamas, kad už tokią veiką gresia griežta atsakomybė. Pažeidėjo įdarbinti asmenys dirbo ne nuolat, tik vieną dieną, darbo trukmė buvo trumpalaikė. V. N. padarytą teisės pažeidimą pašalinimo nedelsiant su protokole nurodytais asmenimis sudarant darbo sutartis. Pažeidėjo padarytas teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių valstybės teisinei, mokesčių sistemai ir valdymo tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Be V. N. prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta surinktų duomenų visumą, o būtent: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0026ANP-114112207-17, FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos 2017-08-09 patikrinimo akto Nr. 01/10-0-7081-A duomenimis, pil. V. A., A. P., V. B. paaiškinimais bei jų parodymais duotais teismo posėdžio metu, 2017-08-10 tarnybinio pranešimo duomenimis bei paties V. N. paaiškinimu, duotu surašant administracinio nusižengimo protokolą. Jis nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog V. N. šios rūšies teisės pažeidimais administracine tvarka nebaustas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisės pažeidimas pašalintas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog V. N. taikytinas ANK 34 str. 5 d. ir skirtina švelnesnė nuobauda, negu numatyta ANK 95 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už trijų asmenų (A. P., V. A., V. B.) nelegalų darbą bei paskirti 1500 € (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) baudą.
Išdėstyti V. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-25 nutarimu administracinėje byloje Nr.A5.-4787-818/2017 paskirtos 1500 € (vienas tūkstantis penki šimtai eurų baudos sumokėjimą per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 13 d., įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 125 (vienas šimtas dvidešimt penkių eurų) baudos.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko
kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17071473577 ir įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.