Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorei V. M., suinteresuotam asmeniui A. V., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G., nedalyvaujant atsakovei S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovei S. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo A. V., institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nevykdo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti (b. l. 3-6). Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovei 2011 m. gegužės 29 d. gimė sūnus A. S.. Vaikui tėvystė nenustatyta. Ieškovės atstovė nurodė, kad tai penktas atsakovės vaikas, į anksčiau gimusius keturis vaikus motinos valdžia atsakovei S. S. apribota teismo sprendimais ir priteistos lėšos vaikų išlaikymui. Ieškovės atstovė nurodė, kad S. S. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2001 metų dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinių medžiagų vartojimo, netinkamo ir amoralaus gyvenimo būdo vedimo bei vaikų nepriežiūros. Po sūnaus A. S. gimimo S. S. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2013 m. kovo 8 d. Atsakovė su sūnumi ir sugyventiniu A. P. gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute be patogumų adresu (duomenys neskelbtini). Socialinio darbo metu vieną kartą S. S. rasta neblaivi, namuose kartais būdavo pašalinių asmenų, sugyventinis A. P. girtaudavo. Ieškovės atstovė nurodė, kad po konflikto su sugyventiniu 2012 m. balandžio mėnesį ieškovė su sūnumi buvo išėjusi iš namų, slėpė savo adresą. Ieškovės atstovė nurodė, kad iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad dėl S. S. netinkamo gyvenimo vedimo būdo (piktnaudžiavimo alkoholiu, vertimosi prostitucija, pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos neturėjimo, saugios socialinės aplinkos nesudarymo, visiško nusišalinimo nuo vaiko priežiūros ir nesirūpinimo jo sveikatos būkle) vaikui padaryta ypatingai didelė žala. Nuo 2013 metų pradžios ji savo sūnumi A. S. nesidomi, keletą yra palikusi vaiką be priežiūros pašaliniams neatsakingiems asmenims, neteikia išlaikymo vaikui. Po motinos važios apribojimo į kitus keturis jos vaikus, S. S. gyvenimo būdo nepakeitė, ji nesistengia pati auginti sūnaus A. S., nesidomi jo sveikata ir gerove. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti nėra, kadangi atsakovė, būdama darbinga, neieško legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi pastovios gyvenamosios vietos, daro administracinius teisės pažeidimus, nebendrauja su vaiku, vaikui esant laikinojoje globoje jo nesistengia susigrąžinti, tai yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Ieškovė nurodė, kad laikinąja vaiko globėja yra paskirta A. V. (tretysis asmuo). Ieškovės atstovės teigimu, nėra duomenų, jog atsakovės elgesys ir padėtis galėtų pasikeisti, todėl motinos valdžia S. S. sūnaus A. S. atžvilgiu turėtų būti apribota neterminuotai, vaikui nustatytina nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta.

Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė jokio procesinio dokumento, apie teismo posėdžius atsakovė informuota įstatymų nustatyta tvarka, todėl byla nagrinėta, nedalyvaujant atsakovei S. S..

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. G. pateikė teismui išvadą, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Atstovė pabrėžė, kad šiai dienai nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiktų vaiko interesus. Atstovė taip pat paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neteikia prašymo suinteresuotą asmenį A. V. skirti nuolatine vaiko globėja, prašo šį asmenį palikti laikinąja vaiko globėja, nes artimiausioje ateityje tretysis asmuo ketina įsivaikinti A. S..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti savo sūnų, jį prižiūrėti, juo rūpintis, išlaikyti, nes nuo 2013 m. pradžios, kuomet vaikas buvo perduotas kitų asmenų laikinajai globai, vaiku visiškai nesirūpino, nedėjo pastangų sutvarkyti savo buities sąlygas taip, kad vaikas toje aplinkoje galėtų augti sveikai ir saugiai. Atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia į kitus keturis vaikus, tačiau atsakovė nepakeitė savo gyvenimo būdo, nesistengia auginti savo sūnaus, jos elgesyje nėra esminių pokyčių, kurie leistų manyti, kad vaiko motina yra pasirengusi maksimaliai užtikrinti vaiko gerovę.

Teismas nustatė, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės S. S. sūnus, vaikui tėvystė nenustatyta (b. l. 7). S. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. S. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. P.. Teismas nustatė, kad į šiuos keturis vaikus motinos valdžia S. S. apribota teismo sprendimais ir priteistos lėšos vaikų išlaikymui (b. l. 10-13).

Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad nuo 2011-06-13 iki 2013-03-08 buvo teikiamos socialinės paslaugos S. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)), gyvenusios (duomenys neskelbtini), šeimai (b. l. 14). S. S. bendraudavo su socialine darbuotoja, įsileisdavo į namus, tačiau 2012 m. balandžio mėnesį po konflikto su A. P. S. S. su sūnumi buvo išėjusi iš namų. S. S. slėpė savo naują gyvenamąją vietą, neatsiliepdavo skambinant socialinei darbuotojai, tačiau vėliau sugyventiniai susitaikė. Rašte nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 13 d. vykusio reido su policija metu socialinei darbuotojai paskutinį kartą pavyko įeiti į S. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo A. P. su S. S. sūnumi A. S.. A. P. teigė, kad S. S. išėjo apsipirkti. Vėliau teikiant socialines paslaugas šeimai iki 2013 m. vasario mėn. S. S. su vaiku namuose nerasdavo, todėl apie moters su mažamečiu vaiku dingimą buvo pranešta Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Rašte nurodyta, kad 2013 m. kovo 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė J. G. informavo socialinę darbuotoją, kad A. S. rastas su neblaiviu A. P., o kur yra S. S. nežinoma. Rašte nurodoma, kad socialinio darbo metu vieną kartą S. S. rasta neblaivi, namuose kartais būdavo pašalinių asmenų, A. P. girtaudavo. S. S. neterminuotai apribota motinos valdžia į keturis vaikus, ji yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, narkotinių medžiagų vartojimo, vaiko nepriežiūros.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados 2013 m. kovo 4 d. rašto nustatyta, kad L. I., gyvenanti (duomenys neskelbtini), apie tris savaites laiko prižiūrėjo paliktą be priežiūros svetimą vaiką - A. S., kurį prieš atvykstant pareigūnams pasiėmė A. P.. Pastarajam nustatytas 4.14 promilių girtumas, vaiko motinos buvimo vieta nežinoma, vaikas buvo nešvarus ir esant lauke minusinei temperatūrai vaikas buvo be pirštinių, todėl buvo perduotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui (b. l. 25). 2013-03-07 Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusios peržiūros metu buvo nuspręsta A. S. nustatyti laikinąją globą Kauno vaiko raidos klinikoje (duomenys neskelbtini) ir nutraukti socialinių paslaugų teikimą S. S. šeimai, nes nežinoma jos gyvenamoji vieta. 2013 m. kovo 8 d. socialinių paslaugų teikimas S. S. šeimai buvo nutrauktas.

Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu nuo 2013 m. kovo 27 d. A. S. globėja paskirta A. V. (b. l. 28).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, neparodė jokio susidomėjimo byla, nesiėmė priemonių, kad jai nebūtų neterminuotai apribota motinos valdžia. Teismo vertinimu, atsakovė nuo 2013 metų nepagerino savo buities sąlygų, visiškai nusišalino nuo savo vaiko auginimo, todėl laikytina, kad atsakovė negali tinkamai rūpintis vaiko sveikata, saugia aplinka. Atsakovė neieško darbo, nėra įrašyta į asmenų, ieškančių darbo, sąrašą, nuo 2007 metų 6 kartus buvo bausta administracine tvarka (b. l. 41-43). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuo 2013 m. pradžios atsakovė nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Atsakovė neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos požiūris ir elgesys sūnaus atžvilgiu gali pasikeisti artimiausioje ateityje. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas būtent vaiko interesais neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia jos sūnaus A. S. atžvilgiu (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

A. S. motinai S. S. neterminuotai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, nepilnametis į šeimą negali grįžti ir lieka be tėvų globos (tėvystė nenustatyta). Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Remiantis Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalimi, globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl įsteigti globą yra svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises.

Trečiasis asmuo A. V. globojo A. S. nuo 2013 m. kovo 27 d., globėja sutinka ir toliau globoti nepilnametį vaiką laikinos globos pagrindu, nes artimiausiu metu bus ruošiami dokumentai dėl šio vaiko įvaikinimo, įvaikinti A. S. siekia pati A. V. (b. l. 58). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad vaiko A. S. atžvilgiu tikslinga spręsti dėl laikinosios globėjos pareigų tęsimo, nes yra tvarkomi dokumentai dėl vaiko įvaikinimo, trečiajam asmeniui siekiant vaiką įsivaikinti, o ne globoti nuolatinai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S. nustatytina nuolatinė globa, nepilnamečio globos ir gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja A. V. jos gyvenamojoje vietoje (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1, 2 dalys, 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis).

A. V. išaiškintinos jos, kaip globėjos (rūpintojos), teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo:

užtikrinti globojamo vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėja (rūpintoja) yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus atsakovei motinos valdžią, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nedirba, paskutinį kartą buvo registruota darbo biržoje nuo 2012-10-19 iki 2013-02-01 (b. l. 33). Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir pagal savo galimybes privalo teikti sūnui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, atsakovė neturi oficialaus pajamų šaltinio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį yra tenkintinas, iš atsakovės priteistinas minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas – 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. vasario 10 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3. 208 straipsnis).

A. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jo globėja A. V., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190, 3.202 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 90,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (250,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 234,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 1, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Nustatyti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą su globėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąja globėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt Lt) nuo 2014 m. vasario 10 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 234,00 Lt (du šimtus trisdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” ( banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.