- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 2YT-2811-1024/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00779-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir G. S. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į antstolę Iloną Girdenienę, prašydami pripažinti antstolės Ilonos Girdenienės 2022 m. gegužės 13 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0051/20/01310 paskirtas antrąsias pakartotines varžytines negaliojančiomis bei įpareigoti antstolę iš naujo įvertinti parduodamą pareiškėjų G. S. ir G. S. turtą.
2. Antstolė 2022 m. birželio 15 d. patvarkymu pareiškėjų skundą atsisakė patenkinti ir jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla Nr. 0051/20/01310, persiuntė nagrinėti teismui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad visiškai pritaria antstolės skunde išdėstytiems motyvams ir prašo pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus mieto 20-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5744, dėl 75 444,23 Eur skolos, 5 proc. palūkanų, 197,39 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. S. ir subsidiariai iš skolininkės G. S. įkeisto nekilnojamojo turto pagal 2008 m. gegužės 28 d. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro Gedimino Permino patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, notarinio registro Nr. T3GP-7455, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 0,0975 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (šulinys, atmatų duobė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.
5. Antstolė 2020 m. gruodžio 21 d. turto arešto aktu Nr. S-5210 areštavo skolininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį realizuotiną nekilnojamąjį turtą. 2021 m. gegužės 12 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-51-5165 dėl areštuoto turto įkainojimo ir nurodė, kad remiantis 2021-04-27 nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. MŽ21/05-155 vertinamo turto rinkos vertė yra 42 000 Eur.
6. 2021 m. birželio 11 d. antstolė patvarkymu Nr. S-21-51-6361 dėl varžytinių paskelbimo paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytines. Antstolės 2021 m. liepos 12 d. patvarkymu šios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi į jas neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, taip pat, antstolė pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą iš varžytinių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą – 33 600 Eur.
7. 2022 m. kovo 31 d. antstolė patvarkymu Nr. S22-3674 vykdomojoje byloje pakeitė išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ naujuoju išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“.
8. 2022 m. gegužės 13 d. antstolė patvarkymu Nr. S-22-51-6384 dėl antrųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo paskelbė antrąsias pakartotines areštuoto turto varžytines.
9. Pareiškėjai mano, kad šis antstolės patvarkymas yra nepagrįstas, nes pasikeitus išieškotojui vykdomojoje byloje turėjo būti iš naujo vertinamas turtas bei skelbiamos pirmosios varžytinės arba bent jau naujajam išieškotojui turėjo būti pasiūlyta turtą perimti pirmųjų varžytinių kaina. Taip pat, teigia, kad yra ženkliai pasikeitusi turto vertė, todėl ją būtina iš naujo įvertinti, nes turto vertės ekspertizė buvo paskirta 2021 metais.
Dėl išieškotojo pakeitimo
10. Procesinių teisių perėmimą reglamentuoja dvi teisės normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui CPK 596 straipsnio 3 dalis).
11. Kaip nurodyta aukščiau, 2022 m. kovo 31 d. antstolė patvarkymu Nr. S22-3674 vykdomojoje byloje pakeitė išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“ naujuoju išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“. Pažymėtina, kad pasikeitus kreditoriui jokie pakartotiniai veiksmai vykdomojoje byloje yra neatliekami, vykdymo procesas pakeistus išieškotoją tęsiasi toliau ir antstolis neturi jokio teisinio pagrindo pakeitus išieškotoją iš naujo pervertinti turtą, skelbti iš naujo pirmąsias varžytines ir naujajam išieškotojui pasiūlyti turtą perimti pirmųjų varžytinių kaina. Visi šie veiksmai buvo atlikti dar esant pradiniam kreditoriui, pradiniam kreditoriui buvo pasiūlyta perimti iš varžytinių neparduotą turtą, tačiau turtas kreditoriaus nebuvo perimtas, o pasikeitus išieškotojui vykdymo procesas tęsiamas toliau. Paprastai tariant, procesas pasikeitus išieškotojui nėra pradedamas iš naujo, o yra tęsiamas toliau, tačiau tik atsiranda naujasis kreditorius, kuriam yra privalomi visi iki tol atlikti veiksmai. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad vykdymo procese įvyko išieškotojo (pradinio kreditoriaus) materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, konstatuotina, jog naujosios kreditorės perėmė ir savo pirmtakės procesinę teisinę padėtį vykdymo procese, t. y. jos įgytas procesines teises ir pareigas vykdomoje byloje Nr. 0051/20/01310. Dėl to pareiškėjų argumentai, kad pasikeitus išieškotojui vykdomojoje byloje turėjo būti iš naujo vertinamas turtas bei skelbiamos pirmosios varžytinės arba bent jau naujajam išieškotojui turėjo būti pasiūlyta turtą perimti pirmųjų varžytinių kaina, yra teisiškai nepagrįsti.
Dėl naujos ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo
12. Pareiškėjai skunde teigia, kad yra ženkliai pasikeitusi turto vertė, todėl ją būtina iš naujo įvertinti, nes turto vertės ekspertizė buvo paskirta 2021 metais.
13. Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
14. Nagrinėjamu atveju ekspertizė turto vertei nustatyti buvo atlikta 2021 m. balandžio 27 d., kurios metu nustatyta, kad vertinamo turto rinkos vertė yra 42 000 Eur. Jokių prieštaravimų šiai vertei pareiškėjai nereiškė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Šiuo atveju pareiškėjai nei antstolei, nei teismui nepateikė duomenų, kad nuo jau atliktos ekspertizės momento pasikeitė pareiškėjų turto vertė. Pažymėtina ir tai, kad turtas buvo įkainotas daugiau nei prieš metus, t. y. nepraėjo tiek daug laiko, kad būtų galima spręsti dėl naujos ekspertizės atlikimo, be to, tiek pirmosios, tiek antrosios varžytinės neįvyko dėl to, kad į jas neužsiregistravo nei vienas pirkėjas.
15. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis dėl areštuoto turto įkainojimo daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis, nustatydamas nurodyto turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto proceso pradžios antstolis laikėsi CPK 681 straipsnio nuostatų dėl turto įkainojimo rinkos kainomis. Skelbdamas pirmąsias ginčo turto varžytynes, antstolis nepažeidė CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Neįvykus pirmosioms varžytinėms bei pasikeitus išieškotojui antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo naujajam išieškotojui siūlyti perimti neparduotą iš varžytinių turtą bei atlikti naują turto vertinimo ekspertizę, nes kaip minėta aukščiau visi veiksmai atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankščiau procese dalyvavusiam asmeniui. Bylos duomenys patvirtina, kad atnaujinus vykdomosios bylos nagrinėjimą, antstolė pagrįstai paskelbė antrąsias varžytines. Antrosiose varžytynėse ginčo turto pradinė kaina nustatyta laikantis CPK 722 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad antstolės paskelbtos antrosios varžytinės yra neteisėtos yra nepagrįsti.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog realizuojant turtą iš varžytynių vykdymo procese turto rinkos vertė yra nustatoma varžytynių metu ir ji yra lygi kainai, už kurią perkamas turtas (2020-06-17 LAT nutartis Nr. 3K-3-189-684/2020). Be to, skolininkai nėra varžomi patys surasti nepriklausomus turto vertintojus, kurie galėtų nešališkai, objektyviai ir už prieinamą kainą atlikti areštuoto turto vertinimą, tačiau vietoje to, kad imtųsi veiksmų, padėsiančių užtikrinti operatyvesnį vykdymo procesą, pareiškėjai teikia skundą, siekdami vilkinti vykdomosios bylos vykdymą.
17. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog viešųjų varžytynių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Taigi, pradinės turto kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-823/2017) . Be to, šiuo atveju pareiškėjai turi teisę patys surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolio nustatytą pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 704 straipsnis).
18. Remiantis aukščiau išdėstytu teismas konstatuoja, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, turto įkainojimo, varžytinių paskelbimo procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, priimtas patvarkymas dėl antrųjų varžytinių paskelbimo yra teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų G. S. ir G. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.